- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-666/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, Klaipėdos miesto apylinkės teismui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto apylinkės teismo
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas, civilinėje byloje Nr. 2-6331-392/2012 pagal ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškinio pareiškimą pasirašė A. K. T., ieškinyje nurodžiusi, kad yra ieškovų direktorė), kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo solidariai 15 200 Lt žalos dėl neteisėto bylos atnaujinimo, 614 400 Lt negautų pajamų, 200 Lt neturtinę žalą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, regreso tvarka minėtas lėšas išieškant iš teisėjo Raimondo Dilio. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti teisėjui Raimondui Diliui priklausantį turtą ir pajamas ieškinio sumos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti. Dėl šios nutarties ieškovams pateikus 2012 m. lapkričio 9 d. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovai buvo įpareigoti pašalinti atskirojo skundo trūkumus – nurodyti aplinkybes, patvirtinančias skundžiamos 2012 m. spalio 30 d. nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (išdėstyti skundo pagrindą). Ieškovai 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog atskirojo skundo trūkumai yra ištaisyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovų atskirąjį skundą dėl teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovai neįvykdė 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo išdėstyti atskirojo skundo pagrindą – nurodyti aplinkybes, patvirtinančias skundžiamos teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, bei teisinius argumentus, pagrindžiančius šias aplinkybes.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai 2012 m. gruodžio 3 d. skunde nurodė, kad skundžiamą 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį gavo 2012 m. lapkričio 30 d. Atskirajame skunde rašoma, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko lengviausią būdą nepriimti skundo, todėl ieškovai nesutinka su šia teismo nutartimi ir teikia atskirąjį skundą. Argumentų, patvirtinančių skundžiamos nutarties neteisėtumą, ieškovai nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ atskirasis skundas dėl 2012 m. spalio 30 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi ieškovų 2012 m. gruodžio 3 d. skundo turiniu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.
Kaip žinoma, pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos iš privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso nuostatas. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, kad nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantus (ieškovus) pašalinti atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties, trūkumus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantai šių trūkumų nepašalino. 2012 m. lapkričio 21 d. rašte (b. l. 36) jie tik nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nesutinka. Apeliantų nuomone, prie pareiškimo pridedami dokumentai (skundas, skolininkų sąrašas, LR ministro pirmininko tarnybos laiškas, pažymos ir laikraščio iškarpa) turėtų paaiškinti aplinkybes, patvirtinančias nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog proceso įstatyme nurodyti tiek bendri reikalavimai, keliami visiems procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis), tiek specialūs reikalavimai, keliami apeliaciniams ir atskiriesiems skundams (CPK 306, 338 straipsniai). Apeliantai privalėjo pateikti atskirąjį skundą, atitinkant ne tik bendruosius reikalavimus, nurodytus CPK 111 straipsnyje, bet ir nurodyti atskirojo skundo pagrindą, tai yra konkrečias aplinkybes, patvirtinančias skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat suformuluoti atskirojo skundo dalyką – prašymą apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo jurisdikcijos teises, nurodytas CPK 337 straipsnyje (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinusi nurodytus tiek bendrus, tiek specialius atskirajam skundui paduoti keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įpareigoja asmenį, nesutinkantį su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikti vientisą dokumentą (atskirąjį skundą), o ne visumą dokumentų, kurie, apeliantų nuomone, patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atskirajame skunde turi būti aplinkybės, patvirtinančios skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei argumentai pagrindžiantys šias aplinkybes (atskirojo skundo pagrindas), nes atskirojo skundo pagrindas apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nei 2012 m. lapkričio 21 d. raštu (b. l. 36) nei papildomai pateiktais priedais (b. l. 41-46) pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodyti atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 115 straipsnio 3 dalies ir 316 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagrįstai apeliantų atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria apeliantų atskirasis skundas dėl 2012 m. spalio 30 d. nutarties buvo laikytas nepaduotu (apeliantai per teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino nurodytų procesinio dokumento trūkumų), yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.