- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1-151-238/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- V. I.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (kaltinamojo teigimu, įmonė veiklos nevykdo), teistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-09-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. padarė kontrabandą, o būtent: 2017 m. birželio 6 d., 22.27 val., vykdamas automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio postą adresu: Ramoniškių k., Šakių r., neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 2,5 mg” ir 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 1 mg“, kurių sudėtyje yra 0,35 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 199 straipsnio 3 dalyje.
V. I. kaltumas padarius kontrabandą patvirtinamas šiais duomenimis.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. I. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad lankėsi Kaliningrado srityje, Krasnoznamensko gydymo įstaigoje, ten jam gydytoja du kartus (2017-05-29, 2017-06-06) išrašė receptus vaistams „Fenazepam“, kurie jam buvo reikalingi miego sutrikimui gydyti. Kaliningrado srityje, Krasnoznamensko m. vaistinėje su receptu pirko vaistus „Fenazepam“ savo reikmėms, juos ketino vartoti pats. Perkant vaistus vaistinėje, jų originalai ten liko. 2017-06-06 vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Ramoniškių kelio postą ir gabeno 200 vnt. tablečių „Fenazepam“, kitus daiktus (cigaretes, degtinę, papildus, kitus vaistus). Žodžiu deklaravo gabenamus daiktus, vaistus, jų neslėpė. Vaistų - tablečių „Fenazepam“ recepto nepateikė, nes atvykimo kanale muitinės pareigūnas recepto pateikti neprašė, jį (V. I.) nukreipė tiesiai detaliam patikrinimui. Pagal muitinės pareigūno nurodymą vyko į detalaus tikrinimo vietą. Jis visas savo prekes iškrovė angare ant stalo. Pareigūnams tarp jo gabenamų vaistų pastebėjus 4 pakuotes vaistinio preparato „Fenazepam“ pasakė, kad šiuos vaistus paima muitinei vertei nustatyti. Pareigūnas nepaminėjo nieko apie reikalingus dokumentus tokiems vaistams gabenti. Dažnai vyksta į Rusiją ir per valstybės sieną gabena įvairias prekes, vaistus, jų gabenimo tvarką žino. Žinojo, kad psichotropiniams vaistams gabenti reikalinga muitinei pateikti receptą. Nežinojo, kad vaistuose „Fenazepam“ yra psichotropinės medžiagos, kad reikia pateikti receptą gabenant juos per valstybės sieną. Anksčiau yra gabenęs vaistus „Fenazepam“, bet recepto nereikėjo, pareigūnai vaistus matė, nieko nesakė, pateikti recepto neprašė. Rusijoje vaistai „Fenazepam“ parduodami be recepto. Lietuvoje jis yra nedraustas, gydymas Lietuvoje jam būtų mokamas, todėl vaistus pirko Rusijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino L. B. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus L. B. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patikslino, kad detalaus patikrinimo metu V. I. nurodė, kad nežino, jog gabenant vaistus „Fenazepam“ reikia pateikti receptą, su savimi recepto neturi, nes jis paliktas pas giminaičius ir vaistinėje. Pradžioje sakė, kad vaistus veža kaimynei, vėliau mintys keitėsi ir nurodė kitas aplinkybes, kad vaistus gabena sau.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-10 apklausta liudytoja L. B. paaiškino, kad dirba Kauno TM Ramoniškių kelio posto inspektore. 2017-06-06 darbą pradėjo 9 val. Nuo 21 val. ji kartu su inspektoriumi V. S. dirbo detalaus tikrinimo patalpose. 2017-06-06 apie 22.27 val. į Lietuvos Respubliką per Ramoniškių kelio postą atvyko Lietuvos Respublikos pilietis V. I.. Šis pilietis muitinės pareigūnui vyresn. inspektoriui R. U., kuris tuo metu dirbo atvykstančių lengvųjų transporto priemonių kanale, žodžiu deklaravo, kad gabena 60 l kuro automobilio bake, 10 l degalų nešiojamoje talpoje, 40 vnt. cigarečių, 1 l degtinės, 4,5 l alaus, 45 vnt. farmacijos produktų, 10 vnt. papildų. Muitiniam tikrinimui vadovavusi inspektorė D. S. pagal numerių atpažinimo sistemos duomenis transporto priemonę nusiuntė į detalaus tikrinimo patalpas, kuriose ji ir dirbo. Kaip vyko šio asmens žodinis prekių deklaravimas, ji nematė, kadangi dirbo detalaus tikrinimo patalpose. Jai muitinės duomenų apdorojimo sistemoje jau rodė, kokios prekės yra deklaruotos. Į detalaus tikrinimo vietą atvykus V. I. ji kartu su inspektoriumi V. S. atliko detalų transporto priemonės ir asmens gabenamų daiktų-prekių tikrinimą, t. y. V. S. buvo priskirtas detalus transporto priemonės tikrinimas, o jai asmens gabenamų daiktų-prekių tikrinimas. Pirmiausia ji V. I. paklausė, iš kur jis vyksta, tačiau V. į šį klausimą jai neatsakė. Tada paklausė, kokius daiktus ir prekes jis gabena. V. atsakė, kad gabena viską, ką jis deklaravo žodžiu. Ji paprašė viską išdėlioti ant stalo. V. I., jeigu neklysta, nuo galinės automobilio sėdynės paėmė maišelį ir visus vaistus išdėliojo ant stalo. Taip pat išdėliojo visas kitas savo deklaruotas gabenamas prekes, t. y. alkoholį, cigaretes. Ji peržiūrėjo visas vaistų pakuotes, jų sudėtį. Tarp gabenamų vaistų pastebėjo 4 pakuotes vaistinio preparato „Fenazepam“, iš viso 200 tablečių. V. paklausė, nuo ko šie vaistai. Jis atsakė, kad šie vaistai yra raminantys. Ji paklausė, ar jis vartoja šiuos vaistus, o V. atsakė, kad šie vaistai yra kaimynei. Ji jo paprašė pateikti šių vaistų receptą. V. atsakė, kad šiems vaistams recepto nereikia, sakė, kad juos nusipirko be recepto. Taip pat paminėjo, kad tokius vaistus veža ne pirmą kartą ir niekada jokio recepto nereikėjo. Tada ji jam pasakė, kad šiems vaistams reikalingas gydytojo išrašytas receptas. Po to V. jai pasakė, kad receptą paliko pas gimines Kaliningrado srityje ir jo neturi. Kadangi vaistai buvo gabenami be recepto, tai jie buvo sulaikyti. Baigus tikrinimą, V. pasakė, kad kitą kartą vykdamas atveš jiems receptą ir norės atgauti šiuos vaistus. (tomas 1, b. l. 26-27)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. U. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus R. U. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patikslino, kad V. I. neprašė pateikti recepto gabentiems vaistams „Fenazepam“. Jis (R. U.) į sistemą suvedė bendrą vaistų kiekį, kurį deklaruodamas nurodė V. I.. Vaistų pavadinimai nebuvo detalizuoti. V. I. detaliam patikrinimui nukreipė D. S..
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-07 apklaustas liudytojas R. U. paaiškino, kad dirba Kauno TM Ramoniškių kelio poste vyresniuoju inspektoriumi. 2017-06-06 darbą pradėjo 9 val. Nuo 21 val. dirbo atvykstančių transporto priemonių kanale. Apie 22.27 val. į Lietuvos Respubliką per Ramoniškių kelio postą atvyko V. I., jo paklausė, ką jis gabena. V. I. atsakė, kad gabena 60 l degalų bake, 10 l degalų talpoje, 40 vnt. cigarečių, 1 l degtinės, 4,5 l alaus, 45 vnt. medikamentų ir 10 vnt. papildų. V. I. pats neišskyrė, kokius vaistus gabena, o jis (R. U.) jo išskirti taip pat nepareikalavo. Kur buvo sudėtos jo gabenamos prekės, nematė, nes jis visą tą laiką buvo savo darbo vietoje, prie automobilio priėjęs nebuvo. Numerių atpažinimo sistemoje buvo nurodymas atlikti detalų patikrinimą. Muitinimo tikrinimui vadovavusi inspektorė D. S. pagal NAS nurodymą nukreipė transporto priemonę detaliam patikrinimui. Pati D. S. jokio kontakto su V. I. neturėjo, t. y. nebendravo. Toliau detalų tikrinimą atliko kiti pareigūnai. (tomas 1, b. l. 30-31)
2017-06-07 prekių sulaikymo protokole Nr. 7KK3001084 nurodyta, kad 2017-06-07 22:27 į Ramoniškių kelio postą iš RF atvyko pilietis V. I., kuris žodžiu deklaravo gabenantis 45 NAR farmacijos produktų. Patikrinus detaliau buvo rasta 4 pakuotės (200 vnt. tablečių) „Fenazepam“. (tomas 1, b. l. 15)
2017-06-21 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaistiniai preparatai, sulaikyti 2017-06-07 prekių sulaikymo protokolu Nr. 7KK3001084, kurie supakuoti baltos spalvos voke. Ant voko yra užrašas „prie Kauno teritorinės muitinės rašto Nr. (15.5/6)1B-9806 (2017-06-09) 4 pakuotės vaistinio preparato „Fenazepam“: 2 pakuotės po 50 tablečių po 2,5 mg, 2 pakuotės po 50 tablečių po 1 mg. Kitoje voko pusėje yra inspektorės V. B. du spaudai ir parašai. Baltos spalvos voke randamos dvi pakuotės „Fenazepam 1 mg“ su užrašais rusų kalba. Ant pakuočių nurodytas serijos Nr. 1801116, data – „12 19“. Viduje yra po instrukciją ir po 5 lizdines plokšteles po 10 tablečių, iš viso abiejose pakuotėse yra 100 tablečių. Ant lizdinių plokšelių nurodytas numeris 1801116, kuris sutampa su nurodytuoju ant pakuočių. Taip pat randamos dvi pakuotės „Fenazepam 2,5 mg“ su užrašais rusų kalba. Ant pakuočių nurodytas serijos Nr. 170916, data – „10 19“. Viduje yra po instrukciją ir po 5 lizdines plokšteles po 10 tablečių, iš viso abiejose pakuotėse yra 100 tablečių. Ant lizdinių plokšelių nurodytas numeris 170916, kuris sutampa su nurodytuoju ant pakuočių. (tomas 1, b. l. 51-53)
2017-07-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1392 (17) nurodyta, kad tirti pateiktos tabletės, esančios gamyklinėse, nepažeistose pakuotėse su užrašais „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“, atitinka ant pakuočių esančius užrašus ir yra psichotropinės medžiagos - fenazepamo tabletės. 100 vnt. tablečių iš pakuočių su užrašu „Fenazepam 2,5 mg“ yra 0,25 g (250 mg) gryno fenazepamo (po 0,0025 g vienoje tabletėje). 100 vnt. tablečių iš pakuočių su užrašu „Fenazepam 1 mg“ yra 0,1 g (100 mg) gryno fenazepamo (po 0,001 g vienoje tabletėje). (tomas 1, b. l. 63-64)
2017-11-16 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rašte Nr. (122)2R-2852 nurodyta, kad nurodytu atveju keliaujantis asmuo turėjo muitinės pareigūnams pateikti receptą (recepto kopiją), kuriame gydymo tikslais asmeniniam vartojimui jam būtų išrašytas preparatas, kurio veiklioji medžiaga fenazepamas. (tomas 1, b. l. 37)
Receptas serija 039H Nr. 041937 išrašytas 2017-05-29 Krasnoznamensko centrinės rajoninės ligoninės gydytojos S. I. N., receptas serija 039H Nr. 041998 išrašytas 2017-06-06 Krasnoznamensko centrinės rajoninės ligoninės gydytojos S. I. N.. Receptuose yra gydytojos parašas, antspaudai. Receptai išrašyti V. I. vardu įsigyti vaistams „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“ (tomas 1, b. l. 179-182, tomas 2, b. l. 96, 97)
Visuma paminėtų įrodymų visiškai patvirtina faktą, kad V. I. padarė kontrabandą. Nustatyta, kad kaltinamasis V. I. 2017 m. birželio 6 d., 22.27 val., vyko automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio postą adresu: Ramoniškių k., Šakių rajone. Jis, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 2,5 mg” ir 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 1 mg“, kurių sudėtyje yra 0,35 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo.
Šios paminėtos aplinkybės patvirtintos kaltinamojo V. I., liudytojų L. B., R. U. parodymais, specialisto išvada, sulaikymo ir daiktų apžiūros protokolais.
Kaltinamasis V. I. pripažino aplinkybę, kad 2017 m. birželio 6 d., 22.27 val., jis vyko iš Rusijos į Lietuvą per Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio ir gabeno vaistus - 200 vnt. tablečių „Fenazepam“.
Liudytojų L. B., R. U. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis V. I. vyko iš Rusijos į Lietuvą per Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio postą, gabeno vaistus „Fenazepam“, tačiau neturėjo leidimo jiems gabenti, o receptų muitinės pareigūnams nepateikė.
Kaltinamojo V. I., liudytojų L. B., R. U. parodymai dėl gabentų vaistų „Fenazepam“ kiekio neprieštarauja ir patvirtinama prekių sulaikymo ir daiktų apžiūros protokolais.
2017-07-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1392 (17), nurodyta, kad tirti pateiktos tabletės, esančios gamyklinėse, nepažeistose pakuotėse su užrašais „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“, atitinka ant pakuočių esančius užrašus ir yra psichotropinės medžiagos - fenazepamo tabletės. 100 vnt. tablečių iš pakuočių su užrašu „Fenazepam 2,5 mg“ yra 0,25 g (250 mg) gryno fenazepamo (po 0,0025 g vienoje tabletėje). 100 vnt. tablečių iš pakuočių su užrašu „Fenazepam 1 mg“ yra 0,1 g (100 mg) gryno fenazepamo (po 0,001 g vienoje tabletėje). Taigi specialisto išvada patvirtino, kad kaltinamojo gabentose tabletėse yra psichotropinės medžiagos - 0,35 g fenazepamo.
Fenazepamas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų III sąrašą. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. Įsakymas Nr. 5)
Motyvuojamoji dalis
Pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba turi teisę tik juridiniai asmenys, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą atitinkamos rūšies licenciją verstis veikla, susijusia su II ir III sąrašų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, arba licenciją verstis veikla, susijusia su III sąrašo psichotropinėmis medžiagomis. Taigi į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys, turintys šiai veiklai licenciją. Taigi net ir įsigijus minėtus vaistus Rusijos Federacijoje su receptu, jų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turi būti teisėtas pagrindas, t. y. receptas, licencija, ir jie turi būti pateikti muitinės kontrolei.
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 20 straipsnį, keleiviai, vykstantys per Lietuvos valstybės sieną, sveikatos priežiūros tikslams asmeniniam vartojimui kartu su jiems paskirtų vaistų receptų kopijomis gali turėti į III sąrašą įtrauktų medžiagų – ne daugiau kaip 30 dienų gydymo kursui.
Byloje nustatyta, kad tokios licencijos ar recepto kaltinamasis V. I. neturėjo ir, svarbiausia, kad šių vaistų recepto nepateikė muitinės kontrolei.
Kaltinamasis V. I. nepagrįstai teigia, kad apie tai, jog fenazepamas yra psichotropinė medžiaga, kad vaistus gabenant per valstybės sieną muitinei reikia pateikti receptą, jis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog per valstybės sieną gabenant vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, muitinei būtina pateikti receptą. Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis žinojo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų vaistų paskirtį ir jų poveikį bei suprato, jog „Fenazepam“ be recepto įvežti į Lietuvos Respubliką yra draudžiama. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dažnai vyksta į Rusiją, iš ten į Lietuvą gabena prekes ir vaistus. Taigi, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis žinojo vaistų gabenimo tvarką ir reikalavimus, kurie keliami asmenims, gabenantiems vaistus per valstybės sieną. Juo labiau kad yra asmens pareiga pasirūpinti ir žinoti vaistų gabenimo tvarką dar prieš juos gabenant per valstybės sieną, o Muitinės tinklalapyje vaistų gabenimo tvarka išdėstyta, ji prieinama kiekvienam piliečiui. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis žinojo vaistų gabenimo tvarką, jos nesilaikė, todėl padarė kontrabandą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis baustinas, jam skirtina bausmė.
Už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriant bausmę V. I. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. LR BK 199 straipsnio 3 dalis yra sunkus nusikaltimas. Ši nusikalstama veika tyčinė, baigta, sunkių pasekmių nesukėlė. V. I. nedirba, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas.
LR BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemą pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui.
Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismų praktikoje yra nustatyta, jog: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Be to, pažymėtina, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus: padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Daroma išvada, kad yra pagrindas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu V. I. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę BK 62 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad V. I. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę apibūdinančias bylos aplinkybes yra pagrindas pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis narkologo, psichiatro įskaitose neįrašytas. Jis nedirba, nėra jauno amžiaus, nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Vertinama ta aplinkybė, kad vaistai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, pas kitus asmenis nepateko, jie sulaikyti pareigūnų ir nusikalstama veika buvo užkardinta, ji sunkių pasekmių nesukėlė. Pažymėtina ir tai, kad tokio tipo medžiaga, kurios gabenimu kaltinamas kaltinamasis, nėra absoliučiai draudžiama, ji įeina į daugelio vaistų, parduodamų vaistinėse pagal receptus asmenims, turintiems tam tikrų negalavimų, sudėtį. Be to, kaltinamasis gabeno tabletes, o ne pačią psichotropinę medžiagą.
BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Teismas pažymi, kad kaltinamasis yra gimęs 1958 m., jis yra ne jauno amžiaus, jam 59 metai, skundžiasi sveikatos problemomis, nurodo, kad tuo tikslu gabeno vaistus sau, nedirba, pragyvenimui palengvinti važinėja į Rusiją ir iš ten gabena leidžiamus kiekius prekių, vaistų. Išties nemaža dalis Lietuvos gyventojų kai kurias prekes perka Rusijoje, jas gabena į Lietuvą, ir tai nėra nusikalstama. Tačiau valstybė nustato taisykles, ką ir kokiais kiekiais, kokiomis sąlygomis galima gabenti per valstybės sieną. Kaltinamasis pažeidė šias sąlygas, jis žinojo, kad minėtų vaistų („Fenazepam“) gabenti per valstybės sieną neturint leidimo (recepto) draudžiama. Taigi sąmoningai padarė nusikalstamą veiką. Jis gabeno vaistus, tarp kurių buvo ir „Fenazepam“, priskiriamus psichotropinėms medžiagoms, leidžiamoms vartoti medicinos tikslams, ir kurie patenka į Rekomendacijų III sąrašą (Konvencijos IV sąrašas). Pažymėtina, kad tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai draudžiamos, jos įeina į daugelio vaistų, parduodamų tiek Rusijos, tiek ir Lietuvos vaistinėse pagal receptus asmenims, turintiems tam tikrų negalavimų, sudėtį. Be to, jis gabeno oficialiai įgytus vaistinėje vaistus, o ne pačią psichotropinę medžiagą. Kaltinamasis gabeno 200 tablečių „Fenazepam“, tabletėse esantis psichotropinės medžiagos kiekis nustatytas 0,35 g, vežamų tablečių nebuvo itin daug - keturios pakuotės, o jose dešimt lizdinių plokštelių po 10 tablečių. Teismas nenustatė, kad vaistai buvo gabenami turint tikslą platinti neapibrėžtam asmenų ratui. Pasak kaltinamojo, vaistai skirti jam vartoti, ir šis argumentas nepaneigtas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis patikros metu deklaravo, jog gabena vaistus, tačiau teigė gabenantis leidžiamus gabenti vaistus ir leidžiamą jų kiekį. Vaistus „Fenazepam“ jis turėjo su savimi, jų neslėpė. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę.
Teismo nuomone, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina bei parodo mažesnį kaltinamojo veikos ir asmenybės pavojingumą, o realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių kaltinamajam. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, nes jos rodo, jog nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus laisvės atėmimo bausmę. Dėl to BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamą veiką šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai. Todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, sprendžia, kad skirtina švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė. Šioje byloje nenustatyta pagrindų, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtina švelnesnė bausmės rūšis. Teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, kitas šiame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus, daro išvadą, jog skiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę-laisvės apribojimą. Tokio pobūdžio bylose teisminėje praktikoje dažni atvejai, kuomet pritaikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama bausmė – laisvės apribojimas. (pvz., baudžiamoji byla Nr. 2K-382/2012)
Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti V. I. paliktinas galioti, iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinama.
Išteisinimas dėl kaltinimo pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį.
V. I. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, o būtent: laikotarpiu iki 2017 m. birželio 6 d., apie 22.27 val., Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 2,5 mg” ir 100 vnt. tablečių vaistinio preparato „Fenazepam 1 mg“, kurių sudėtyje yra 0,35 g psichotropinės medžiagos - fenazepamo, šią psichotropinę medžiagą lengvuoju automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki Lietuvos Respublikos Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio posto ir per šį kelio postą, esantį Ramoniškių k., Šakių r., per kurį vyko į Lietuvos Respubliką, bei pasikėsino šias psichotropines medžiagas neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau nebaigė šios veikos dalies dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – 2017 m. birželio 7 d., apie 00.05 val., šiame kelio poste gabenamas psichotropines medžiagas aptiko muitinės pareigūnai. Taip kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinimas, jog V. I. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, nepasitvirtino. V. I. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, jog LR BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamojo įstatymo numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nepasitvirtino, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių V. I. kaltumą, neįrodytas disponavimo psichotropinėmis medžiagomis neteisėtumas. Todėl kaltinamojo atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ši išvada daroma dėl toliau išdėstytų aplinkybių.
Kaip minėta, viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra ta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – šios atsakomybės pagrindas (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant asmens veikoje bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Vienas iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo atvejų yra į II ir III sąrašus įtrauktų medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, įgijimas pažeidžiant šių medžiagų teisėtos apyvartos reikalavimus. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį asmuo, pateikęs galiojantį receptą, sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įtrauktų į II ar III sąrašus, įgijimo teisėtumo klausimų kasacinės instancijos teismo praktikoje buvo kilę ir kitu aspektu – sprendžiant, ar Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai taikytini ir tais atvejais, kai minėtos medžiagos yra įgyjamos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo aspektu pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108/2006: „R. K. buvo nuteistas už tai, kad Rusijos Federacijoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 100 vienetų tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 0,1 g šio pavadinimo psichotropinės medžiagos, ir neturėdamas leidimo jas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kasacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių R. K. kaltę neteisėtai įgijus minėtą psichotropinę medžiagą. Fenazepamas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų III sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį asmuo sveikatos priežiūros tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų pateikęs galiojantį receptą, tačiau ši nuostata taikoma tik Lietuvos Respublikoje. Iš R. K. parodymų, kurių nepaneigia kiti įrodymai, matyti, kad jis įgijo 100 vienetų tablečių „Fenazepam“ Rusijos Federacijoje esančioje vaistinėje be recepto, nes recepto vaistinėje iš jo nebuvo reikalaujama, ir šias tabletes ketino atvežti Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams sveikatos priežiūros tikslams. Esant šioms aplinkybėms laikyti, kad R. K. psichotropinę medžiagą – fenazepamą – įgijo neteisėtai, nėra pagrindo, nes R. K., pirkdamas vaistus, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, nesiekė jų įgyti neteisėtai, minėtus vaistus užsienyje pirko legaliai – vaistinėje. BK 259 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Todėl darytina išvada, kad R. K. nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, nepadarė“.
Toks klausimas spręstas ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107/2006: „Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, fenazepamas yra įrašytas į III sąrašą – psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Šį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, kurie dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai, todėl su šiomis medžiagomis susijusiai veiklai taikomi kitų medžiagų ir preparatų, vartojamų sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslams, apyvartos reikalavimai, prekyba jomis galima, jei jos yra tinkamai įpakuotos ir paženklintos. Pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį asmuo, pateikęs galiojantį receptą, sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų. Tokių medžiagų, leidžiamų vartoti sveikatos priežiūros tikslams, įsigijimas būtų neteisėtas tik tuo atveju, jeigu tokia veika būtų vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. jei šios medžiagos įsigyjamos ne vaistinėse, ne pagal galiojantį, suklastotą receptą ir pan. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. P. parvežti įvairių vaistų, tarp jų ir „Fenazepam“, paprašė jo buvusi žmona Z. P. J. P. vaistus pirko Rusijos Federacijos Sovietsko miesto vaistinėje be recepto, kurio pateikti ir nebuvo reikalaujama. Taigi J. P. vaistus „Fenazepam“ įsigijo teisėtai, nepažeisdamas galiojančios Rusijos Federacijoje šių vaistų įsigijimo tvarkos, nes šioje valstybėje minėti vaistai yra parduodami be recepto. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Taigi J. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviojo požymio – neteisėtos veikos, nes J. P. vaistus „Fenazepam“ įsigijo teisėtai pagal Rusijos Federacijoje nustatytą tvarką – vaistinėje. Apygardos teismas pripažindamas J. P. kaltu padarius veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalies normą ir iš esmės pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies reikalavimus, nes priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kai nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), todėl apygardos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 382 straipsnio 2 punktas)“.
Teismas daro išvadą, kad kasacinės instancijos teismo praktika taikytina ir V. I. nagrinėjamoje byloje.
Konstatuojama, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, fenazepamas yra įrašytas į III sąrašą – psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Šį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, kurie dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai, todėl su šiomis medžiagomis susijusiai veiklai taikomi kitų medžiagų ir preparatų, vartojamų sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslams, apyvartos reikalavimai, prekyba jomis galima, jei jos yra tinkamai įpakuotos ir paženklintos. Pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, asmuo, pateikęs galiojantį receptą, sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų. Tokių medžiagų, leidžiamų vartoti sveikatos priežiūros tikslams, įsigijimas būtų neteisėtas tik tuo atveju, jeigu tokia veika būtų vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. jei šios medžiagos įsigyjamos ne vaistinėse, ne pagal galiojantį, suklastotą receptą ir pan.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. I. Rusijos Federacijoje pagal gydytojos išrašytus du receptus vaistinėje pirko tablečių „Fenazepam“. Ši aplinkybė patvirtinama kaltinamojo V. I. parodymais ir ji nepaneigta. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad Krasnoznamensko miesto vaistinėje vaistus „Fenazepam“ įgijo (pirko) pagal receptą, patvirtina receptai, kuriuos kaltinamasis pateikė teismui. Nustatyta, kad receptas serija 039H Nr. 041937 išrašytas 2017-05-29 Krasnoznamensko centrinės rajoninės ligoninės gydytojos S. I. N., receptas serija 039H Nr. 041998 išrašytas 2017-06-06 Krasnoznamensko centrinės rajoninės ligoninės gydytojos S. I. N.. Receptuose yra gydytojos parašas, antspaudai. Receptai išrašyti V. I. vardu įsigyti vaistams „Fenazepam 2,5 mg“ ir „Fenazepam 1 mg“. Kaltinamasis V. I. nurodė, kad vaistus įgijo vartoti sau dėl sveikatos negalavimų. Būtent receptuose nurodytą kiekį ir rūšį vaistų kaltinamasis turėjo su savimi ir juos gabeno iš Rusijos Federacijos į Lietuvą. Pažymėtina, kad gabenami vaistai nebuvo slepiami, apie tai, kad gabena vaistinius preparatus, kaltinamasis deklaravo muitinėje.
Taigi byloje nustatyta, kad vaistus „Fenazepam“ kaltinamasis V. I. įsigijo teisėtai, nepažeisdamas galiojančios Rusijos Federacijoje šių vaistų įsigijimo tvarkos, nes šioje valstybėje minėti vaistai buvo parduoti su receptu. Pirkdamas vaistus, kurių sudėtyje yra minėtos medžiagos, nesiekė jų įgyti neteisėtai, minėtus vaistus užsienyje pirko legaliai – vaistinėje. Abejoti receptų tikrumu, kol tas faktas nepaneigtas ir nenustatyta priešingai, teismas neturi pagrindo.
Kaip minėta anksčiau, BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad V. I. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymio – neteisėtos veikos, nes jis vaistus „Fenazepam“ įsigijo teisėtai pagal Rusijos Federacijoje nustatytą tvarką – vaistinėje. Pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai būtų teisėti ir neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, net ir tuo atveju, jeigu kaltinamasis vaistus „Fenazepam“ būtų įgijęs vaistinėje be recepto, nes Rusijoje juos galima vaistinėje pirkti be recepto.
Teismas nustatė, kad V. I. vaistus „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, įgijo teisėtai ir nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti, kad tai darė neteisėtai. Taip pat nėra pagrindo kaltinamąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto psichotropinės medžiagos gabenimo, nes šiuos veiksmus apima BK 199 straipsnio 3 dalis ir už šią veiką jis nuteisiamas.
Esant šioms aplinkybėms V. I. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, pritaikius bei vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti bausmę laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Įpareigoti V. I. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Nuteistajam V. I. išaiškinti, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) laikytis teismo nustatyto draudimo; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. I. palikti galioti, iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti.
V. I. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Daiktus sunaikinti: pakuotes su 196 vnt. tablečių (98 vnt. tablečių „Fenazepam 1 mg“ ir 98 vnt. tablečių „Fenazepam 2,5 mg“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.