- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 1S-229-350/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- J. V.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. V. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2014-01-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausmė.
Šalies argumentai
Prašymu nuteistasis J. V. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą ir prašė taikant nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios BK 27 straipsnio 1 dalies (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas iš 2014-02-28 nuosprendžio pašalinti jo pripažinimą recidyvistu ir sumažinti paskirtą bausmę.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi jo prašymas buvo tenkintas iš dalies, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas J. V. padarė būdamas recidyvistu, prašymas sušvelninti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę, atmestas kaip nepagrįstas.
Skundu apygardos teismui J. V. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo.
Nurodo, kad šioje dalyje nutartis nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus prašyme išdėstytas aplinkybes, nes, nuteistojo manymu, jo pripažinimas recidyvistu neabejotinai turėjo įtakos paskirtos bausmės dydžiui, nes vien BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri yra tipinė recidyvistams, todėl, panaikinus aplinkybę, kad nusikaltamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, turi būti švelninama ir paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Atsiliepimai dėl nuteistojo prašymo negauti.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal bendrą taisyklę įtvirtintą BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžio matyti ( LITEKO – lietuvos teismų informacinės sitesmos duomenys), kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį J. V., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, taip pat jo asmenybę - nusikalto neišnykus teistumui, teisiamas šeštą kartą, baustas administracine tvarka, nedirba, charakterizuojmas patenkinamai, nedirba ir atsižvelgus į tai, kad J. V. atžvilgiu jau buvo taikyti jo teisinę padėtį švelninantys įstatymai – atleidimas nuo atsakomybės, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ( kas rodo jo susiformavusį antivisuomeninį elgesį ir polinkį nusikalsti), padrįstai padarė išvadą, kad įgyvendinti vieną iš bausmės tikslų šiuo atveju įmanoma J. V. skyrus tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nustatant bausmės dydį, buvo vadovaujamasi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgta į tai, kad J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir netgi atsižvelgiant į neigiamai J. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, jam už abi nusikalstamas veikas paskiros laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatyti mažesni nei įstatymo numatyti galimi vidurkiai.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus bei aukščiau paminėtas nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis matyti, kad iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžio ir pašalinus aplinkybę, kad nusikalstamas veikas J. V. padarė būdamas recidyvistu, jam paskirta bausmė, atsižvelgiant į jo neigiamą asmenybę ir polinkį nusikalsti, negali būti laikoma per griežta, todėl švelninti ją dar labiau nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
atmesti nuteistojo J. V. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.