- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- II-336-827/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06022-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Pažeidėjas
- P. A.
- Advokatai
- Andželika Meškaitė, Igor Smirnov
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
specialistui V. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. A. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 10N-11446744-14 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 10N-11446744-14 P. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirta 160 Lt bauda, už tai, kad jis, 2014 m. vasario 24 d., apie 8.40 val., Kirtimų g. 49, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 335 i, valst. Nr. P906314, lenkdamas į priešingos krypties eismo juostą neįvažiavusį automobilį Fiat Bravo, nepaliko tarpo iš šono, neužtikrino saugaus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, su ja susidūrė ir apgadino du automobilius, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5,132,141.5 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
P. A. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 10N-11446744-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog 2014-02-24 apie 8.40 val., Kirtimų gatvėje ties namu Nr. 49, Vilniaus mieste, įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamą automobilį BMW 335i, valst. Nr. P906314, jam atliekant lenkimo manevrą, kliudė automobilis Fiat Bravo, valts. Nr.s (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja K. K. tuo metu važiavusi dešinėje eismo juostoje, keitė važiavimo kryptį, ketindama iš kairės pusės apvažiuoti jos eismo juostoje esančias duobes. Automobiliai susidaužė veidrodėliais. Vilniaus AVPK 2014-03-07 nutarimu Nr. 10N-8601665-14 administracinio teisės pažeidimo byloje paskyrė K. K. 1300 Lt baudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už KET 132, 133, 106, 14 punktų pažeidimus. K. K. apskundus 2014-03-07 nutarimą, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai su skundu sutiko ir, vadovaujantis ATPK 295 straipsnio pagrindu 2014-03-28 nutarimu byloje ROIK Nr. 07-14-8207283, panaikino ankstesnį nutarimą dėl nuobaudos skyrimo K. K., t.y. pripažino, kad eismo įvykį sukėliau jis, o ne K. K., tačiau, pasisakė, kad K. K. tą dieną 2014-02-24, vairavo neturinti teisės vairuoti transporto priemonės. 2014-04-30 nutarimu Vilniaus AVPK pareiškėjui pagal ATPK 127straipsnio 2 dalį paskirta 160 Lt baudą, už KET 5,132,141.5 punktų pažeidimus. Skunde nurodoma, kad tiek jis, tiek K. K. savo paaiškinimuose nurodė analogiškas susidūrimo aplinkybes, t.y. kad automobilis Fiat Bravo, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. K. važiavo savo (dešinėje) eismo juostoje, o jo vairuojamas automobilis BMW 335i, valst. Nr. P906314, atliko lenkimo manevrą. K. K. nurodė, kad keitė važiavimo kryptį, nes stengėsi apvažiuoti jos eismo juostoje esančias duobes ir tuo metu automobiliai susidaužė veidrodėliais. O pareiškėjas nurodė, kad prieš atliekant lenkimą buvo persirikiavęs į kairę (priešpriešinę) eismo juostą, ir prasilenkiant su automobiliu Fiat Bravo, šis staiga pasuko jo pusėn. Vengdamas susidūrimo, dar labiau pasuko kairėn, bet automobilis Fiat kliudė jo automobilio veidrodėlį. K. K. aiškino, kad manevruodama aplink duobes nebuvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, o neva dar „tilpo" savo dešinėje eismo juostoje. Jos advokato surašytame 2014-03-18 skunde nurodomi automobilio Fiat Bravo ir važiuojamosios dalies pločiai, apskaičiuojant K. K. atliekamus manevrus pagal duobių išdėstymą. Pažymėtina, kad eismo įvykio schemoje buvo užfiksuotos dvi duobės, pirmoji - arčiau dešinio kelkraščio, antroji -arčiau kelio vidurio. Kad automobilių susidūrimas įvyko ties duobėmis, ginčo nėra. Nurodo, kad nutarimo argumentus, kad „veidrodėlių šukės po įvykusio susidūrimo guli duobėje ir, dėl to pagrįstai galima teigti, kad susidūrimas įvyko ne priešpriešinėje eismo juostoje" laiko nepagrįstais, nes iš vyresniojo patrulio V. L. 2014-02-24 tarnybinio pranešimo matyti, jog įvykio vietoje veidrodėlių duženos buvo pribyrėjusios ant kelio dar kelis metrų į priekį nuo duobių. Iš padarytų nuotraukų matyti, kad įvykio vieta nebuvo aptverta, t.y. apsaugota nuo važiuojančių automobilių. Pareiškėjui nesuprantamas nutarimo argumentas, jog „nenustatyta, kad iki policijai užfiksavus daiktų išdėstymą važiuojamojoje dalyje, šukių padėtis keitėsi". Veidrodėlių šukės yra smulkios, tai stiklo ir plastmasės gabaliukai, kurie, pareiškėjo manymu, gali būti veikiami, tiek oro sąlygų (vasario mėnesį vėjo gūsiai), tiek važiuojant pro šalį kitoms transporto priemonėms. Todėl, pabirusios šukės nėra stacionarus dalykas, kad jomis remiantis būtų galima „pagrįstai teigti" apie automobilių padėtį susidūrimo metu. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdu, kad jo vairuojamas automobilis BMW 335i prieš atlikdamas lenkimą buvo visiškai išvažiavęs į priešpriešinę kairę eismo juostą. Pradėdamas lenkti, jis nepažeidė 2014-04-30 nutarime nurodytų KET 132 bei 141.5. punktų. Atstumas buvo paliktas saugus, nes kitaip jis būtų kliudęs dešinėje juostoje važiavusį automobilį Fiat Bravo lenkimo manevro pradžioje. Tačiau, susidūrimas įvyko tik tuomet, kai automobilis Fiat Bravo keitė važiavimo kryptį apvažiuodamas duobes (taip nurodė pati K. K.). Nurodo, kad 2014-03-07 nutarimu pareigūnai teisingai įvertino, jog automobilio Fiat Bravo vairuotoja keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, nes jo vairuojamas automobilis jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą. Taip pat nurodo, kad iš K. K. paaiškinimo net negalima galima suprasti, ar ji tuo metu matė jos automobilį lenkiantį mano automobilį, ar, tik po susidūrimo suprato, kad jos automobilis susidūrė su lenkiančiu pareiškėjo automobiliu. Pareiškėjo nuomone, vairuotoja K. K. nebuvo tiek atidi kelyje, kad užtikrintų eismo saugumą. Nurodo, kad pradėjęs lenkimo manevrą automobilis, turi mažiau galimybių išvengti susidūrimo, nei lenkiamas automobilis, todėl, KET yra įtvirtinta pareiga netrukdyti lenkiančiam automobiliui atlikti lenkimo. Nurodo, kad nepadarė KET pažeidimų, nulėmusių eismo įvykio kilimą, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą (b.l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsiliepime į P. A. skundą nutarimą priėmusi institucija nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. A. Kelių eismo taisyklių 5, 132, 141.5 p. reikalavimus pažeidė. Pabrėžia, kad P. A. ir K. K. eismo įvykio vietoje supažindinti su pareigūno V. L. 2014-02-24 sudaryta eismo įvykio vietos schema. Šukių padėtis jiems buvo žinoma. Jokių pastabų ar prieštaravimų dėl Fiat Bravo kairės pusės šoninio veidrodėlio šukių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje eismo dalyviai nepareiškė, todėl bylą nagrinėjęs pareigūnas neturėjo pagrindo minėtu bylos įrodymu nesiremti. Būtina pažymėti, kad K. K. važiavimo kryptį keitė neįvažiavusi į priešingos krypties eismo juostą. Vairuotojos atliktas veiksmas nebuvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Eismo įvykio kilimą sąlygojo P. A., pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 141.5 p., atliktas lenkimo manevras (lenkdamas automobilį Fiat Bravo jis „nepilnai" įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, taip neužtikrindamas saugaus atstumo nuo lenkiamos „savo" eismo juostoje manevravusios transporto priemonės Fiat Bravo). Naikinti policijos priimto nutarimo nėra pagrindo. Atsiliepimu prašoma skundo netenkinti (b.l. 6).
Teismo posėdyje P. A. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą panaikinti nutarimą bei skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad Pirmasis policijos nutarimas buvo toks, kad jis yra nekaltas, mano, kad jis buvo teisingas. Teigė, kad neįvažiavo į nukentėjusiosios važiavimo juostą, o pareiškėjui lenkiant ji buvo įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą. Paaiškino, kad rytą važiavo iš darbo, pamatė priekyje Fiat automobilį ir jį lenkė išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nukentėjusioji išvažiavo į į pareiškėjo eismo juostą ir įvyko susidūrimas, kurio metu mašinos susilietė veidrodėliais. Po kontakto pareiškėjas užbaigė lenkimo manevrą ir sustojo priekyje. Įvykis buvo Kirtimų gatvėje, Vilniuje. Apvažiavusi duobę moteris sustojo. Duobė yra dešinėje eismo juostoje, priešpriešinėje eismo juostoje duobės nėra. Iki kelio vidurio duobei trūksta pusmetrio. Policija į įvykio vietą atvyko už pusvalandžio. Pareiškėjas įvykio vietoje šukių nematė, schemą pasirašė Giraitės g. Kontakto metu pareiškėjo automobilio dešinys veidrodėlis kliudė nukentėjusiosios kairį veidrodėlį. Kelias buvo geras, nelijo, nesnigo, greitis buvo iki 70 km/h. K. važiavo lėčiau.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė A. Meškaitė paaiškino, kad palaiko savo atstovaujamojo nuomonę. Šukės nėra stacionarus dalykas kad pagal jas būtų galima spręsti, kaip mašinos susidūrė. Šalia važiavo mašinos, todėl mano, kad šukės galėjo būti nupūstos. Byloje nepakanka duomenų, kad P. A. yra kaltas.
Nukentėjusiosios atstovas advokatas I. Smirnov paaiškino, kad schema buvo braižyta įvykio vietoje, nes joje tiksliai nurodyti atstumai. Nukentėjusiosios kliudytas kairys veidrodėlis, P. A. dešinys. Visos šukės išsidėsčiusios dvejose duobėse nuo dešinio kelkraščio nutolę 0,8 metro atstumu. Mašinos plotis yra 1,5 m. Šukės negalėjo praskristi po mašina ar per mašiną. Paskaičiavus duobės plotį ir mašinos plotį gaunasi, kad K. turėjo pasitraukti dar metrą, kad išlįstų į kitą eismo juostą. K. duobę apvažiavo ne į kairę, o į dešinę pusę, vadinasi ne išlindo į kitą juostą, o net pasitraukė. Kelio plotos yra 6,5 m., tai vadinasi, pravažiuojančios mažinos net tris metrus turėjo nupūsti šukes. Tai mažai tikėtina.
Specialistas V. M. paaiškino, kad šukės įvykio vietoje, jeigu jų padėtis po įvykio nesikeitė, rodo apytikslę vietą jų susidarymo momentu susidūrus veidrodėliams. Kadangi automobiliai kontaktavo tik veidrodėliais, todėl specialistas teigė, jog susidūrimo metu automobilių simetrijos ašys buvo lygiagrečio arba artimos lygiagrečioms. Todėl nėra pagrindo teigti, kad K.staiga manevravo į kairę, kai P. A. ją lenkė. Pagal šukių padėtį negalima teigti, kad Fiat automobilio kairysis šonas būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Tikėtina, kad Fiat važiavo dešine puse.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. 2014 m. kovo 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-7986700 K. K. už tai, kad ji, 2014 m. vasario 24 d., apie 8.40 val., vairavo automobilį Fiat Bravo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė atimta ir keisdama važiavimo kryptį, apvažiuodama kliūtį duobę, neįsitikino, kad tai daryti nesaugu, sutrukdė lenkiančiam automobiliui, kurį kliudė, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės (b.l. 13). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 10N-8601665-14 jai paskirta 1300 Lt bauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (b.l. 14). Iš byloje esančio 2014 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyresn. patrulio V. L. tarnybinio pranešimo seka, kad jam patruliuojant su patruliu I. P., apie 8.40 val. iš budėtojų gavo pranešimą apie eismo įvykį Kirtimų g. 49. Pareigūnams nuvykus į vietą, rado BMW, valst. Nr. P906314, kurio vairuotojas P. A. paaiškino, kad jam vairuojant minėtą automobilį ir lenkiant automobilį Fiat (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jis staigiai metėsi į kairę ir kliudė jo automobilį. Fiat vairuotoja K. K. paaiškino, kad pastebėjusi kelyje duobę, ji bandė ją apvažiuoti ir šonu susidūrė su ją lenkiančiu ir važiuojančiu dideliu greičiu BMW P906314. Įvykio vietoje rastas veidrodžio korpuso laikiklių ir veidrodžio duženų, kurios buvo antroje duobėje ir 2,3 m. nuo jos į priekį, kad įrodo, kad automobiliai susidūrė būtent ties duobėmis. Fiat vairuotoja teigia, kad apvažinėjo duobę, o BMW atvažiavo dideliu greičiu. Kadangi pagrindinė eismo įvykio priežastis Fiat vairuotojos manevras (kliūties apvažiavimas), jai buvo surašytas ATP protokolas. Nustatyti kokiu greičiu galėjo važiuoti BMW neįmanoma, Nėra jokių stabdymo ar slydimo pėdsakų, nors BMW vairuotojas P. A. nurodo, kad lenkimo momentu greitis galėjo būti apie 70 km/h (b.l. 16) Eismo įvykio schemoje nurodyta susidūrimo vieta bei automobilių išsidėstymas, taip pat automobiliais padaryti apgadinimai po eismo įvykio (b.l. 17-18). Fotonuotraukose fiksuotos kelyje esančios duobės (b.l. 37,38). Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K. apskundus 2014-03-07 nutarimą, kurio ji pripažinta kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (b.l. 23-24), 2014-03-28 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius sutiko su jos skundu ir panaikino 2014-03-07 priimtą nutarimą Nr. 10N-8601665-14, bei perdavė bylą trūkumams pašalinti (b.l. 35-36). K. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-7986700-14 už tai, kad ji, 2014 m. vasario 24 d., apie 8.40 val., Kirtimų g. 49, Vilniuje, vairavo automobilį Fiat Bravo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė vairuoti transporto priemones atimta (b.l. 8-9). 2014-04-16 P. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-10666025-14 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2014-02-24 d. apie 8.40 val. Kirtimų g. 49, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 353i, ir lenkdamas į priešingos krypties eismo juostą neįvažiavusį automobilį Fiat Bravo, nepaliko tarpo iš šono, neužtikrino saugaus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, su ja susidūrė ir apgadino du automobilius, tuo pažeidė KET 5,132, 141.5 punktų reikalavimus (b.l. 10-11). Už minėtą administracinį teisės pažeidimą P. A. 2014-04-30 nutarimu Nr. 10N-11446744-14 skirta 160 Lt bauda (b.l. 7)
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog ginčas kyla dėl to, kur buvo susidūrimo metu automobiliai. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nes lenkė automobilį Fiat, o nukentėjusioji tuo tarpu teigė, kad ji nebuvo išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, nes ant jos važiuojamosios dalies buvusią duobę apvažinėjo iš dešinės pusės. Tiek iš įvykio schemos, tiek iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad duobė, kuri buvo apvažinėjama įvykio metu, yra dešinėje eismo juostoje, jos nėra priešpriešinėje eismo juostoje, iki priešpriešinės eismo juostos likus pusei metro yra duobės kraštas. Šukės schemoje nurodytos duobėje, kurios kraštas yra nutolęs nuo dešinio kelkraščio 0,5 m. Kita šukė pažymėta 0,8 m. nuo dešinio kelkraščio. Apklaustas specialistas, susipažinęs bylos medžiaga paaiškino, kad šukės įvykio vietoje, jeigu jų padėtis po įvykio nesikeitė, rodo apytikslę susidūrimo vietą. Kadangi automobiliai kontaktavo tik veidrodėliais, todėl specialistas teigė, jog susidūrimo metu automobilių simetrijos ašys buvo lygiagrečio arba artimos lygiagrečioms. Todėl nėra pagrindo teigti, kad K. staiga manevravo į kairę, kai P. A. ją lenkė. Pagal šukių padėtį negalima teigti, kad Fiat automobilio kairysis šonas būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Tikėtina, kad Fiat važiavo dešine puse. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, rodančių, kad iki policijos atvykimo ir įvykio vietos apžiūros buvo keista šukių padėtis. Proceso dalyviai tik abstrakčiai svarsto, kad jas galėjo nupūsti vėjas ar kiti pravažiuojantys automobiliai. Automobiliai važinėjo įvykio vietoje abiem kryptim, todėl nėra aišku, kodėl šukės iš priešpriešinės eismo juostos turėtų būti nupūstos tik į dešinę eismo juostą ir be to gana didelį atstumą. Be to, įvertintina ir tai, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta gana greitai, t. y. maždaug po pusvalandžio. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šukių padėtis po susidūrimo iš esmės nesikeitė, todėl remiantis specialisto paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis darytina išvada, kad susidūrimas tarp automobilių įvyko ne priešpriešinėje eismo juostoje, o dešinėje eismo juostoje.
Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog P. A. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, surinktus įrodymus, teismas sutinka su policijos sprendimu, jog P. A. 2014-02-24 d. apie 8.40 val. Kirtimų g. 49, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 353i, ir lenkdamas į priešingos krypties eismo juostą neįvažiavusį automobilį Fiat Bravo, nepaliko tarpo iš šono, neužtikrino saugaus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, su ja susidūrė ir apgadino du automobilius, ir tuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolą surašė ir bylą bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis metų bėgyje buvo baustas už tokio pat pobūdžio pažeidimą, bei nesant jo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 10N-11446744-14 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-
nutaria:
netenkinti P. A. skundo.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 10N-11446744-14 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.