- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- ATP-177-531/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. I. (toliau – Pažeidėja) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimo, kuriuo Pažeidėjai už Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda, teisėtumo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimu Pažeidėjai už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad Pažeidėja 2015-11-03 18.52 val. Klaipėdos, Tulpių ir P. Eimučio gatvių sankryžoje, Panevėžyje, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (alkotesteriu nustatyta 1,01 prom. girtumas, vėliau kraujo tyrimai parodė, esant 0,79 prom. girtumui), vairuodama automobilį ,,Opel Astra Sports Tourer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu jos vairuojamas automobilis pertrenkė ir sužalojo pėsčiąją R. J., po to nepranešusi apie eismo įvykį policijai, nors turėjo tokią galimybę, įsodino nukentėjusiąją į savo automobilį ir neturėdama policijos leidimo pasitraukti iš eismo įvykio vietos, pati vairuotoja nuvežė nukentėjusiąją į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, kur jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl D. I. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60947-15. Tokiais savo veiksmais Pažeidėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.4 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Pažeidėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti arba taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir sušvelninti jai skundžiamu teismo nutarimu paskirtą nuobaudą – netaikant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinant baudos dydį. Pažeidėja nesutinka su jos nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., teigia apie nusižengimo sudėties nebuvimą jos veiksmuose bei aiškiai per griežtos nuobaudos jai paskyrimą. Pažeidėja neneigia pažeidusi KET ir partrenkusi asmenį, dėl to labai gailisi, nukentėjusiajai atlygino visą padarytą žalą ir su ja susitaikė, tačiau dėl jos padaryto KET pažeidimo kilus pakankamai sunkiems padariniams – žmogaus sveikatos sutrikdymui, jai pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nurodo, kad po nukentėjusiosios partrenkimo iš įvykio vietos išvažiavo visai ne tikslu išvengti atsakomybės už padarytus KET pažeidimus ir sukeltus padarinius, bet klaidingai įvertinusi situaciją ir siekdama kiek galima greičiau suteikti būtinąją medicininę pagalbą nukentėjusiajai, ką patvirtina jos veiksmai, sekę betarpiškai po eismo įvykio, kuomet iš karto veždama nukentėjusiąją į gydymo įstaigą, pati telefonu informavo apie eismo įvykį policiją. Pažymi, kad jos pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nesukėlė jokių sunkumų nei ištirti eismo įvykį, nei tinkamai pritaikyti jai baudžiamąją atsakomybę, nes ji pati pranešė apie įvykį, sulaukė policijos pareigūnų, nuoširdžiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, neneigė ir girtumo. Pažeidėjos įsitikinimu, visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių leidžia spręsti, jog ji tikrai neturėjo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio. Teigia, kad net darant prielaidą dėl minėtos tyčios buvimo, visų aplinkybių kontekste jai paskirta nuobauda neteisinga, neproporcinga, neadekvati, todėl yra pagrindas ją švelninti taikant ATPK 30¹ str. Pažeidėja ginčija sunkinančių aplinkybių buvimą jos veiksmuose. Teigia, kad jos padaryto administracinio nusižengimo niekaip neįtakojo girtumas, o už tai, kad būdama neblaivi sukėlė eismo įvykį jai taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl pastaroji aplinkybė nepripažintina atsakomybę sunkinančia. Tuo labiau, kad ir įstatymas numato, jog pastarosios aplinkybės sunkinančia nereikėtų pripažinti atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Pažeidėjos manymu, nors ji turi nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau teismas pagrįstai pripažino šiuos pažeidimus smulkiais, todėl jie negali esmingai sunkinti jos atsakomybės. Taip pat nurodo, kad jos darbas tiesiogiai susijęs su nuolatinėmis kelionėmis, o tam būtina vairuoti transporto priemones. Be to, mano, kad teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į Pažeidėjos skundą prašo jo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad Pažeidėjai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pažeidėja nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad ji padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, teigia apie nepagrįstą jos nubaudimą už jį, neteisingą byloje esančių aplinkybių įvertinimą bei paskirtą per griežtą administracinę nuobaudą. Tačiau išanalizavęs bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, Pažeidėją pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaudė teisingai ir pagrįstai. Iš skundžiamo teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio byloje surinktų duomenų analizei ir visų surinktų duomenų kontekste padarė teisingą išvadą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo Pažeidėjos veiksmuose. Su teismo nutarime išdėstytais motyvais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pažeidėja vairuodama automobilį pertrenkė ir sužalojo asmenį, po ko nepranešusi apie eismo įvykį policijai, įsodino nukentėjusiąją į savo automobilį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
Pažeidėja teisme teigė bei apeliaciniame skunde nurodė administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus atlikusi, tačiau teigia neturėjusi tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir iš ten išvažiavusi klaidingai įvertinusi situaciją bei siekdama kiek galima greičiau suteikti būtinąją medicininę pagalbą nukentėjusiajai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie Pažeidėjos teiginiai visos bylos apimtyje vertintini kaip nepagrįsti ir tyčios ATPK 130 str. 1 d. kontekste nepaneigia.
Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Byloje esantys duomenys patvirtina, to neginčija ir Pažeidėja, kad minėtame punkte numatytų pareigų ji nesilaikė, o jos kaip pasiteisinimas nurodytos pasišalinimo priežastys, ypač turint omenyje pačios Pažeidėjos neblaivumą įvykio metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo Kelių eismo taisyklėse numatytų pareigų neatleidžia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pažeidėjai buvus neblaiviai, jos veiksmai į gydymo įstaigą vežant nukentėjusiąją, kuriai pagal sužalojimus negrėsė pavojus gyvybei, kėlė pastarajai gerokai didesnį pavojų nei jos patirti sužalojimai. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (13 b.l.) matyti, kad Pažeidėja iš pradžių neigė savo neblaivumą ir tik vėliau jį pripažino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiosios suvokimu, automobilio vairuotoja nenorėjo skambinti ir pranešti apie eismo įvykį. Tokius teiginius vertinant byloje esančių duomenų (ypač Pažeidėjos neblaivumą), taip pat įvykio laiko ir pranešimo apie eismo įvykį laiko, kontekste – eismo įvykis įvyko apie 18.20 val., o apie jį pranešta tik apie 18.52 val., atsižvelgiant į nedidelį atstumą nuo įvykio vietos iki Panevėžio ligoninės, abejonių dėl Pažeidėjos sąmoningo, tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nekyla. Šios išvados nekeičia ir Pažeidėjos skunde nurodomos aplinkybės dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su nukentėjusiąja.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Pažeidėjos kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. nurodytą administracinį teisės pažeidimą yra tinkamai įrodyta.
Tai, kad Pažeidėjos atžvilgiu yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdytos nukentėjusiosios sveikatos ATPK 130 str. 1 d. dispozicijos kontekste nesudaro pagrindo konstatuoti draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principo (non bis in idem) pažeidimą, nes Pažeidėja administracine tvarka baudžiama ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu atliekamas dėl teisiniu vertinimu skirtingų jos poelgių.
Pažeidėja be kita ko prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą – pritaikius ATPK 30¹ str. neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šioje dalyje konstatuoja, jog skundžiamu nutarimu Pažeidėjai paskirtos teisingos nuobaudos ir keisti jų nėra pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjai nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgė į jo pobūdį, motyvus, jos asmenybę (neteista, administracine tvarka bausta), dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, nusižengimas padarytas neblaivaus asmens), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apylinkės teismas Pažeidėjai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą su privalomai skirti numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Tokias pagrindinę ir papildomą nuobaudas laikyti per griežtomis ir neteisingomis nėra jokio pagrindo, o Pažeidėjos skunde nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės ATPK 30¹ str. kontekste ir nesudaro pagrindo minėtų nuobaudų mažinimui. Taigi, labiau švelninti teismo Pažeidėjai paskirtą nuobaudą nėra teisinio pagrindo.
Kaip nepagrįsti atmestini Pažeidėjos teiginiai apie atsakomybę sunkinančių aplinkybių nepagrįstą nustatymą jos veiksmuose bei būtinybę pripažinti papildomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl jos veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tokių teiginių nepagrindžia objektyvūs bylos duomenys bei priešingai – juos paneigia.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas ir Pažeidėjos atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai bei teisingai ją nubaudė. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimą palikti nepakeistą ir D. I. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.