- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- AN2-127-334/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00055-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. G. ( toliau – pažeidėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarimu, G. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams už tai, kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,38 promilės girtumas, važiuodamas antra eismo juosta, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje ant šaligatvio stovintį kelio ženklą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 ir 127 punktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde G. G. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarimą pakeisti ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 6 (šešių) mėnesių laikotarpio.Pažeidėjas skunde teigia, kad savo kaltę pripažino, labai gailisi, padarytą žalą atlygino, iš įvykio vietos nepasišalino, praeityje nebuvo padaręs jokių šiurkščių KET pažeidimų. Jo įsitikinimu, teismas turėjo pripažinti šias aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o įvertinęs tai, kad jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą, bei kitas bylos aplinkybes, turėjo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, arba administracinio poveikio priemonės iš vis neskirti. Mano, kad teismas be pagrindo netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nurodo, kad jis nuo 2000 metų dirba pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos išduotą licenciją keleivių pervežimui reguliariais maršrutais, jis yra ūkininkas, vadovauja bendrovei UAB . (duomenys neskelbtini) jei neteks teisės vairuoti negalės dirbti, ūkininkauti bei tuo pačiu neteks pragyvenimo šaltinio. Be to, jo žmonos R. G. tėvas serga sunkia liga, todėl dažnai tenka vežti į Vilnių gydymui, atitinkamai netekęs teisės vairuoti, neteks galimybės padėti ne tik savo šeimai, bet ir uošviui. Pažeidėjas apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika ir teigia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, bet ir į konstitucinį proporcingumo principą, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Pažeidėjas aiškina, kad jo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai jau seniai pasiekti, t.y. buvo paskirta administracinė nuobaudą, jis ją sumokėjo, gavo didelę pamoką, įvertino visas teisines pasekmes, todėl mano, jog neskyrus administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinus jos taikymo laikotarpį būtų veiksminga, nes prevencinį poveikį jam jau padarė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas nesutinka su skunde pateiktu reikalavimu ir mano, kad G. G. skundas yra netenkinamas ir atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad G. G. padarė vieną grubiausių KET pažeidimų, galėjusių turėti skaudžių pasekmių ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo tinkamai ir asmeniui paskyrė adekvačią nuobaudą padarytam pažeidimui.Apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde yra keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant panaikinti arba sutrumpinti G. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.Analizuojant G. G.apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už G. G.inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trejų iki penkerių metų terminui. Analizuojamu atveju G. G.buvo paskirtas minimalus ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad G. G.padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pažymėtina, kad išgėręs žmogus sunkiau orientuojasi aplinkoje, o jo reakcija būna sutrikusi, todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina.Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto G. G.apeliacinį skundą, kartu ir atsakant į apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad jis savo kaltę pripažino, labai gailisi, padarytą žalą atlygino ir į tai buvo atsižvelgta skiriant minimalų baudos dydį, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Vien tai, kad G. G.nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Ši aplinkybė buvo įvertinta neskiriant transporto priemonės konfiskavimo, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir G. G.teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinių funkcijų ir ūkinės veiklos vykdymui. Būtent tai, kad G. G.darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (keleivių – suaugusiųjų ir vaikų - pervežimai) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, žmonos tėvo sveikata, ūkio priežiūra bei darbais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir G. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pažeidėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad G. G.paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. G. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos pažeidėjo išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik G. G.paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytam minimaliam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarimą nepakeistą ir G. G.apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.