- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-759-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-06887-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-14142-776/2019, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ išduotas vykdomasis raštas dėl patvirtintos taikos sutarties nustatytų sąlygų neįvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vaivorykštė“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prašymu dėl vykdomojo rašto pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14142-776/2019 patvirtintą taikos sutartį išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Vaivorykštė“ prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14142-776/2019 patvirtintos taikos sutarties nustatytų sąlygų neįvykdymo.
3. Teismas nustatė, jog pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14142-776/2019 patvirtintą taikos sutartį šalys susitarė, kad A. B. 14 000 Eur baudą UAB „Vaivorykštė“ sumokės iki 2020 m. gegužės 29 d. taikos sutartyje nustatyta tvarka. Taikos sutarties 4 punkte šalys nustatė, kad, jeigu yra pažeidžiamas taikos sutarties nurodytas įsiskolinimo sumos grąžinimo grafikas, kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko visos galutinės įsiskolinimo sumos grąžinimo iš karto ir prašyti visai šiai likusiai nesumokėtai sumai bei priskaičiuotai delspinigių sumai išduoti vykdomąjį dokumentą. Pagal taikos sutarties 3 punktą, jeigu yra pažeidžiamas taikos sutarties įsiskolinimo sumos grąžinimo grafikas, kreditorius turi teisę reikalauti, o skolininkas turi pareigą papildomai kreditoriui sumokėti 50 Eur dydžio delspinigius, skaičiuojant už kiekvieną vėluojamą atlikti visa apimtimi einamąjį mokėjimą dieną iki skolos padengimo.
4. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja UAB „Vaivorykštė“ prašo išduoti vykdomąjį raštą, nes pareiškėjas A. B. pažeidė sutartį, o pareiškėjas A. B. nepateikė jokių duomenų, kad taikos sutartį vykdo tinkamai, teismas tenkino prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį dalyje dėl vykdomojo rašto dėl delspinigių išieškojimo išdavimo bei išspręsti šį klausimą iš esmės, sumažinant visų iš skolininko A. B. kreditorei UAB „Vaivorykštė“ išieškomų delspinigių sumą iki bendros 626 Eur sumos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas nutartimi nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo nepagrįstai kreditorei leido iš skolininko pradėti priverstinį išieškojimą delspinigių, kurių pati kreditorė, vadovaudamasi taikos sutartyje nustatyta tvarka, iš skolininko prieš tai nereikalavo, t. y. kreditorei nepasinaudojus numatyta teise reikalauti taikos sutartyje numatytų delspinigių, skolininkui tokia pareiga, dėl kurios buvo išduotas vykdomasis raštas, nebuvo atsiradusi.
5.2. 50 Eur dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną, laikomi ne tik lupikiškais, bet ir prieštaraujančiais protingumo ir sąžiningumo principams. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ginčas dėl nuomos santykių bus galutinai išsprendžiamas skolininkui sumokėjus 14 000 Eur dydžio baudą už patalpų nuomos sutarties nutraukimą. Nors šalys susitarė, kad kreditorė papildomai gali reikalauti 50 Eur delspinigių skaičiuojant už kiekvieną pradelstą mokėti baudą dieną, tačiau tokio dydžio delspinigiai sudaro net 0,357 procentus visos taikos sutartyje numatytos baudos (sumos) skaičiuojant kas dieną, kas reiškia, jog metinė tokių delspinigių norma sudarytų papildomai net 130,31 procentus visos taikos sutartyje numatytos pagrindinės sumos (baudos).
5.3. Teismas, nutartimi spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl netinkamo taikos sutarties vykdymo, matydamas nepagrįstai reikalaujamą lupikišką delspinigių dydį bei tai, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų dėl šių delspinigių reikalavimo, privalėjo arba atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, arba rengti žodinį bylos nagrinėjimą, kurio metu būtų šalims suteikta teisė išreikšti savo pozicijas, ir sumažinti išieškomų delspinigių dydį iki protingo dydžio.
5.4. Skolininkas didesniąją dalį savo prievolės įvykdė, likusi mokėtina skolos suma sudaro 6 260 Eur, kuri būtų iškart dengiama, jei kreditorė aiškiai išreikštų savo sutikimą, jog sumokėta suma būtų užskaitoma pagrindinės skolos dengimui. Todėl skolininkas sutiktų su kreditorei mokėtina bendrą 626 Eur dydžio netesybų suma už vėlavimą vykdyti mokėjimus pagal taikos sutartį, kas sudarytų 10 procentų nesumokėtos skolos sumos, ir kas turėtų būti laikoma protingo dydžio netesybomis ir daugiau nei visiškai kompensuoti kreditorės patirtus nepatogumus.
5.5. Taikos sutartyje numatytoms netesyboms taikomos CK 6.71 straipsnio nuostatos ir sutartos netesybos negali būti prilyginamos procesinėms palūkanoms. Atitinkamai sutartinėms netesyboms turi būti taikomas 6 mėnesių senaties terminas ir, nevertinant kitų šio atskirojo skundo argumentų, bendra maksimali netesybų suma negalėtų būti didesnė nei 9 150 Eur (50 Eur x 183 d.).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Vaivorykštė“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Šalių taikos sutartyje sulygtos netesybos yra kreditoriaus ir skolininko suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Nusprendus priešingai, būtų iš esmės suvaržytas sutarties laisvės principas.
6.2. Skolininkas nei karto nesikreipė į kreditorę ir neprašė sumažinti delspinigių dydžio.
6.3. Ginčo pagal kreditoriaus ieškinį dėl skolos iš apelianto priteisimo nėra. Vadinasi, skolininkas neturi teisės prašyti teismo taikyti, o teismas neturi teisės taikyti senaties termino kreditoriaus pagal taikos sutartyje skaičiuojamoms netesyboms, kadangi šiuos argumentus dėstydamas tik atskirajame skunde dėl nutarties išduoti vykdomąjį raštą, skolininkas netinkamai realizuoja savo teisę kelti senaties termino taikymo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos UAB „Vaivorykštė“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl delspinigių išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pareiškėjos (kreditorės) UAB „Vaivorykštė“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktas tuo pagrindu, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisinį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).
11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje.
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 16 d. pranešimu informavo skolininką M. B. apie 2020 m. balandžio 27 d. rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas pareiškėjos UAB „Vaivorykšė“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (b. l. 11). Taigi, nors prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas apeliantui nesudarė galimybės pareikšti nuomonę dėl pareiškėjos prašymo, pateikti įrodymus (juos apeliantas teikia apeliacinės instancijos teismui), nėra duomenų, jog apeliantui išvis buvo žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti procesinės teisės pažeidimai, susiję su klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimu žodinio proceso tvarka, patys savaime nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismo posėdžio formos pasirinkimo galimybė priklauso tik nuo teismo, pripažinus, kad tokios proceso formos pasirinkimas yra būtinas. Kita vertus, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teismo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenustatė ir išvis netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo priežasčių, nereikalavo ir, kaip minėta, nepasiūlė šalims teikti įrodymus, reikšmingus sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
15. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atskirajame skunde skolininkas išreiškė sutikimą kreditorei mokėti bendrą 626 Eur dydžio netesybų suma už vėlavimą vykdyti mokėjimus pagal taikos sutartį, kas sudarytų 10 procentų nesumokėtos skolos sumos, kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog advokatų kontoros depozitinėje sąskaitoje yra įmokėta suma, reikalinga padengti likusią jo skolą kreditorei bei minėtai 626 Eur netesybų sumai, kas taipogi turi būti vertinama sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
16. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos prašymą svarstant pirmosios instancijos teisme, kadangi minėtų aplinkybių, kurių išvis nesiaiškino pirmosios instancijos teismas, aiškinimasis apeliacinės instancijos teisme reikštų prašymo nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, dėl ko vėliau su procesiniu sprendimu nesutinkančiai šaliai būtų užkirsta teisė į apeliaciją, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2SP-14142-776/2019 išdavimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2SP-14142-776/2019 išdavimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.