Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Gyventojų registre įrašo apie deklaruota/apskaitytą gyvenamąją vieta nėra, teistas 2 kartus:

1) 1995-11-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 1 d. (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija), paskirta bausmė – 10 MGL, tai yra 800 Lt, dydžio bauda;

2) 2015-12-22 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo, bausmę atlikęs (LITEKO duomenimis, 2016-09-16 V.A. Ž. išregistruotas iš Probacijos registro atlikus bausmę), teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. Ž. 2017-04-25 apie 01.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,96 promilių girtumas) paėmęs savo buvusiai sutuoktinei, kartu gyvenančiai V. Ž. už plaukų, nusitempė ją į kambarį, kur parvertęs ant žemės, spyrė koja ne mažiau 10 kartų į galvą ir kairįjį šoną, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-25 apklausiamas kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad V. Ž. yra jo buvusi sutuoktinė. Su ja yra išsiskyręs seniai, kiek metų tiksliai neprisimena, tačiau kartu gyvena bute (duomenys neskelbtini) ir veda bendrą ūkį. Butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso V. Ž. 2017-04-24 dienos metu bute (duomenys neskelbtini) kartu su V. Ž. gėrė degtinę. Abu buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholio. Po vidurnakčio, tikslios valandos neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo būti 2017-04-25 apie 01.00 val., tarp jo ir V. Ž. kilo žodinis konfliktas. Kas tiksliai vyko tarp jų toliau jis tiksliai neprisiminė, neprisiminė tiksliai kokius veiksmus jos atžvilgiu jis padarė, tačiau neneigė, kad galėjo jai rankomis tempti už plaukų. Taip pat neneigia, kad tarpusavio konflikto metu galėjo jai įspirti koja, tačiau tikrai ne 10 kartų, o tik kartą ar du, tikrai ne daugiau. Neprisimena ir į kurią tiksliai kūno vietą jai įspyrė. Aplamai šio įvykio aplinkybes prisimena labai miglotai, nes buvo neblaivus. Tačiau dėl savo veiksmų, kuriais V. Ž. galėjo sukelti fizinį skausmą, jis nuoširdžiai gailisi, ketina jos atsiprašyti. Sutiktų, jei ši baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su jam siūloma bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu (b. l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-31 V. A. Ž. apklaustas papildomai parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų bei juos tikslina, kad jis gerai apgalvojęs, apie 2017-04-25 apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykusią situaciją, paaiškina, kad visiškai prisipažįsta, kuo yra įtariamas. Jis galėjo taip pasielgti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kad jis galėjo savo sutuoktinę V. Ž. suėmęs už plaukų nusitempti į kambarį, kur parvertęs ant žemės jai galbūt ir įspirti ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą ir kairįjį šoną. Tokiu būdu galėjo V. Ž. sukelti fizinį skausmą. Jis V. Ž. atsiprašė, ji jam atleido. Itin gailėjisi padaręs nusikalstamą veiką. Su jam siūloma bausme sutinka, pretenzijų neturi (b. l. 121-122).

Nukentėjusioji V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. A. Ž. yra buvęs sutuoktinis. Santuoką yra oficialiai nutraukę 1987 m., tačiau iki šiol kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Gyvena 2 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai ir jos seseriai J. J. Minėtame bute gyvena tik ji ir buvęs jos sutuoktinis V. A. Ž. Anksčiau jis jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą, dėl ko buvo teistas. 2017-04-25, apie 01.00 val., nakties, bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ji ir V. A. Ž.. Abu buvo neblaivūs. Ji asmeniškai buvo išgėrusi tik keletą stikliukų degtinės. V.A. Ž. buvo labiau apsvaigęs nuo alkoholio, negu ji. 2017-04-25, apie 01.00 val., V.A. Ž. staiga rankomis pagriebė jai už plaukų, ji tuo metu buvo buto virtuvėje ir jis už plaukų atitempė ją į greta virtuvės esantį kambarį, kur ji nukrito ant žemės. Jai nugriuvus, tiksliau jis ją pargriovė kai tempė už plaukų V.A. Ž., jai gulint kambaryje ant grindų spyrė koja ne mažiau 10 kartų. Pataikė jai į kairiąją kūno sritį. Iš nosies nestipriai pradėjo bėgti kraujas. Po šių smūgių koja jis nuėjo parūkyti į balkoną, o ji tuo metu iš jo telefono paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pasakė, kas atsitiko. V.A. Ž. negirdėjo, kaip ji skambino telefonu. Prieš nueidamas į balkoną parūkyti, jis jai dar pasakė „užmušiu“. Šis jo grasinimas užmušti jai nepasirodė realus, nes jis eidamas rūkyti jau buvo grasinęs. Šis jo pasakytas žodis jai jokios baimės nesukėlė, dėl šio grasinimo užmušti ją, ji jam neturi jokių pretenzijų. Patvirtino, kad V.A. Ž. įvykio metu, tikrai nesmaugė, jis jai tik spyrė koja, dėl ko skambindama bendruoju pagalbos telefonu operatoriui pasakė, kad ją smaugė, negalėjo paaiškinti, taip tikrai nebuvo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, ji buvo išvežta į Kauno klinikas, kur atlikus tyrimus buvo išleista namo. Daugiau į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Ji kategoriškai atsisakė vykti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 47-50).

Iš 2017-04-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo priimtas V. Ž. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2017-04-25 apie 01.00 val. jos buvęs vyras V. A. Ž. grįžo namo iš kaimynų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Juokėsi iš jos, tempė ją bute. Tik įsitempęs pradėjo ją tempti už plaukų ir nusitempė į kitą kambarį, kur nuvertė ant žemės prie lovos ir pradėjo ją spardyti, daugiausiai spyrė į galvą ir į kairįjį šoną, ne mažiau 10 kartų. Tada jis pasakė, kad eina parūkyti ir grįžęs ją užmuš. Ji tuo metu spėjo paimti telefoną ir iškvietė policiją. Buvęs vyras prieš ją smurtauja pastoviai, bet jam atleidžia. Dėl tokio buvusio vyro veiksmų patyrė nežymius sužalojimus, todėl buvo pristatyta į klinikas (b. l. 7-8).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017-04-25, V. Ž. papasakojo, kad su vyru kilus žodiniam konfliktui, ko pasekoje vyras mušė rankomis, trenkė ir nubrozdino kairę kūno pusę (b. l. 42-43).

Iš 2017-07-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius specialisto išvadaos Nr. G1801/2017(02) matyti, kad V. Ž. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b.l. 16-17).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5444 matyti, kad 2017-04-25 01.45 val. V. A. Ž. nustatytas 0,96 promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 83).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, BPK 38 str. (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 str., esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 str. 1 d. įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis Valdemaras A. Ž. 2017-04-25 apie 01.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,96 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paėmęs savo buvusiai sutuoktinei, kartu gyvenančiai V. Ž. už plaukų, nusitempė ją į kambarį, kur parvertęs ant žemės, spyrė koja ne mažiau 10 kartų į galvą ir kairįjį šoną, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad jie yra kartu gyvenantys ir bendrą ūkį vedantys buvę sutuoktiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenančią buvusią sutuoktinę, kas A. Ž. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jam inkriminuota nusikalstam veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 111-113).

Nukentėjusioji apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota 2018-02-05 pranešimu (b. l. 116), teisme dėl to iš nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.)

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 str.). Jis praeityje teistas du kartus, vieną iš jų – 2015-12-22 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiškų veikų pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos) padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, paskirtas bausmes yra atlikęs (b. l. 56-63), administracine tvarka baustas (b. 1. 64-69), psichiatrinis gydymas – įskaita nuo 2011 iki 2013 metų, gydytas 4 kartus (b. l. 74), priklausomybės ligų gydymas – įskaita psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b. l. 72), Valstybinės teismo Psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Ž. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 82), nedirbantis, šeiminė padėtis – išsituokęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis jau yra vieną kartą teistas už smurtavimą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau, kaip matyti, jokių išvadų dėl įstatymų laikymosi nedaro ir toks jo elgesys negali būti toleruojamas, taip pat į jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tačiau jos dydis didintinas, nei siūlo prokuroras, tai yra dydis nustatytinas artimas įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).

Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas – neatlyginti darbai, taip siekiant skatinti jo užimtumą, mažinti galimybę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimai, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-04-25 01.30 val. iki 2017-04-26 15.00 val., iš viso – dvi paras.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. A. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2017-04-25 01.30 val. iki 2017-04-26 15.00 val. išbūtą laiką (dvi paras), vieną laikiname sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti V. A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. A. Ž., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.