Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

1. L. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2024 m. gegužės 6 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, priėjęs prie nukentėjusiojo mažamečio E. Ž., gim. 2012, spyrė jam į koją, po ko paėmė rankomis už kaklo ir smaugdamas pargriovė ant žemės, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, ne mažiau 4 kartų spyrė jam į koją ir ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. Ž. fizinį skausmą.

2. Šiais savo veiksmais L. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. apklaustas įtariamuoju L. L. nurodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai ir gailisi. Šių metų pavasarį, dienos nurodyti negali, bet turbūt gegužės 6 d., jam telefonu paskambino A., su kuria jis draugauja. Ji verkdama pasakė, kad mokykloje berniukas jai suėmė už užpakalio. Jis susinervino ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini)progimnazijos. Jis norėjo pakalbėti su tuo berniuku, kuris nuskriaudė A.. A. jo nenorėjo įleisti į mokyklos teritoriją, kad neprisidarytų sau jokių problemų, nes pamatė, jog jis buvo labai piktas. Jis patraukė tvoros vartelius ir užėjo į mokyklos kiemą. Berniukas buvo kieme, tačiau pamatęs jį, bėgo į mokyklą. Jis nusivijo berniuką, pagavęs spyrė jam į koją, po to suėmė rankomis už kaklo ir pragriovęs ant žemės, gulinčiam dar kelis kartus spyrė į kojas. Kiek kartų spyrė, neskaičiavo, bet į pilvą ar nugarą nespyrė. Berniukas verkė. Netoliese buvo mokyklos mokiniai, kurie turėjo matyti kaip jis skriaudė berniuką. Kai jis skriaudė berniuką, iš mokyklos išėjo mokyklos darbuotoja, galimai mokytoja. Ji nieko nesakė, nes jis tuo metu jau kalbėjosi su berniuku. Kai spardė berniuką, jam niekas nieko nesakė. Po trijų dienų jis susitiko su nukentėjusiuoju berniuku ir jo atsiprašė (el. b. t. 1, b. l. 179–182).

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. apklaustas nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad, gegužės mėnesį, apie 11.30 val., su draugais buvo (duomenys neskelbtini)mokyklos kieme. Prie jo pribėgo aukštas vaikinas ir nieko nepasakęs spyrė jam į koją. Pabėgti jis negalėjo, nes jam labai skaudėjo. Po to tas vaikinas, nieko nesakydamas, čiupo jam už kaklo, smaugdamas pasvertė jį ant žemės ir spardė 3–4 kartus į koją ir 3–4 kartus į ranką. Vaikinas nieko nepasakęs pasišalino iš mokyklos kiemo. Tas vaikinas taip pasielgė, nes jis tą pačią dieną, prieš pamokas jo merginai J. įžnybė į užpakalį. Žinojo, kad ji to vaikino mergina, nes matė tai socialiniame tinkle „Tik tok“. To vaikino jis nepažįsta, nematė jo anksčiau. Kai jį spardė, matė jo draugai. Po to jis labai bijojo būti mokykloje, buvo išsigandęs. Kai čiupo jam už kaklo, jautė smaugimą, kai spyrė į koją – jam labai skaudėjo, tose vietose (ant rankos, kojos ir kaklo) buvo paraudę ir pamėlynavę. Po įvykio J. draugė V. iš jo reikalavo pinigų, už tai, kad jis jai, dar iki įvykio, parašė meilės raštelį (el. b. t. 1, b. l. 122–125).

5. Ikiteisminio tyrimo meti 2024 m. birželio 13 d. liudytoja apklausta G. Ž. parodė, kad nuo 2019 metų mažametis sūnus E. Ž. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 6 d., apie 11.40 val. ilgosios pertraukos metu mokyklos kieme sūnus buvo sumuštas nepažįstamo vaikino. Jis kartu su bendraklasiais buvo mokyklos kieme. Prie sūnaus pribėgo nepažįstamas vaikinas ir koja spyrė jam į kairę blauzdą, po to smaugdamas kaklą koviniais veiksmais pargriovė ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti į įvairias kūno vietas – įspyrė į kairę blauzdą, šlaunį netoli užpakalio ir į kairę ranką. Draugai buvo ištikti šoko ir nieko nedarė. Po sūnaus sumušimo vaikinas pasišalino pro mokyklos vartelius. Kiek jai žinoma, tą vaikiną susidoroti su sūnumi pakvietė minėtos mokyklos 7c klasės moksleivė J., nes ji tyčiojosi iš sūnaus pravardžiuodama jį „storuliu“, pašiepdama jį dėl parašyto meilės laiško jos draugei 8 klasės moksleivei V.. Sūnus 2024 m. gegužės 6 d. apie 09.45 val. jai dėl to įžnybė į sėdmenis. Dėl minėto įvykio 2024 m. gegužės 6 d. ji su sūnumi kreipėsi į Antakalnio poliklinikos medikus, kur sūnui buvo nustatyti kūno sumušimai (el. b. t.2, b. l. 46–49).

6. Papildomai 2024 m. gruodžio 17 d. liudytoja apklausta G. Ž. parodė, jog jos sūnaus E. Ž. užpuolimas įvyko mokykloje, pertraukos metu, vidiniame mokyklos kieme, į kurį atsiveria visi mokyklos koridoriaus langai. Vaikas buvo pažemintas didelės dalies mokyklos vaikų akivaizdoje jį mušant. Šį įvykį matė daugybė vaikų. Sūnus patyrė skaudžius ne tik sumušimus, bet ir išgyvenimus, kurie stipriai pablogino gyvenimo kokybę. Jautė didelį išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir gėdą, kad su juo buvo taip pasielgta bendruomenės akivaizdoje. K. E. auga šeimoje, kurioje dar yra ir sunkią negalią turintis jo brolis, kuriam nustatyta slauga, tai šis skaudus įvykis turėjo stiprų poveikį ir jų santykiams. Iki minėto įvykio E. buvo empatiškas, atviras, lengvai bendraujantis, aktyvus, aktyviai mezgantis naujus ryšius. Po įvykio tapo uždaras, pablogėjo ryšys su broliu, ėmė visiškai vengti bendravimo ir kontaktų su mergaitėmis, bendrauja tik su keletu berniukų. Tapo bailus, nebenori eiti į lauką, nors ankščiau labai mielai keliaudavo pasivaikščioti. Po įvykio sunkiai, vėlai užmigdavo ir paryčiais vėl prabusdavo. Mokymosi rezultatai pablogėjo, taip pat jam sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, tapo išsiblaškęs, nors iki įvykio mokėsi puikiai, buvo aktyvus, iniciatyvus ne tik klasėje, bet ir visoje mokykloje. Dalyvaudavo mokyklos renginiuose reprezentuojančiuose mokyklos vardą, o šiai dienai jam to nebereikia, jis nebenori, jam neįdomu. Paklaustas kaip sekasi jo klasės draugams, jis nieko nežino ir nenori žinoti, kad tik nebūtų paliesta tema, kai jis buvo sumuštas. Vaikas griežtai atsisakė kreiptis ir kalbėtis su psichologu, tačiau po kurio laiko sutiko, kad būtų nuvestas pas masažo specialistą, kad padėtų atsipalaiduoti. Po truputį masažai gerina jo fizinę ir psichologinę būklę, tačiau įvertinus, tai, kad padaryta didelė žala jo vidiniams išgyvenimams, kurie pablogino E. Ž. gyvenimo kokybę, reiškia 1000 Eur ieškinį dėl patirtos moralinės žalos (el. b. t. 2, b. l. 54–57).

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 3 d. liudytoja apklausta J. L., Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė pedagogė, parodė, kad 2024 m. gegužės 6 d., apie 11.35 val. pas ją į kabinetą atėjo 5a klasės moksleivis E. Ž.. Jis pranešė, kad jam būnant per ilgąją pertrauką lauke prie mokyklos jį sumušė vyresnis, jam nepažįstamas vaikinas. Ji pradėjo aiškintis, peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų esančią medžiagą ir pamatė, kad apie 11.30 val. nuo kalniuko, esančio prie mokyklos (duomenys neskelbtini) nušoko jai nepažįstamas vaikinas ir iš nugaros pargriovė jų moksleivį E. Ž., kojomis jį suspardė ir greitai pasišalino link K. gatvės pro mokyklos vartelius, pro kuriuos ir įėjo. Jis buvo vienas. Ji iš vaizdo filmuotos medžiagos iš pradžių vaikino neidentifikavo, vėliau pavaduotoja S. pamatė vaizdo įraše jų 7 c klasės moksleivę A. V., kuri bendravo su mušeika. I. A., joms pavyko išsiaiškinti, kad ji draugauja su vaikinu, kaip vėliau pasakė L. L., 16 metų amžiaus. Jie susipažino VA C. paauglių dienos centre (duomenys neskelbtini) ir ji paprašė vaikino atkeršyti E. už tai, kad jis buvo jai paėmęs už sėdmenų (el. b. t. 1, b. l. 61–64).

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 16 d. liudytoja apklausta A. V. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje 8c klasėje. Ji pažįsta E. Ž., jie iš vienos mokyklos, pažįsta jį iš matymo. Gegužės mėnesį, tikslios datos nežino, maždaug po antros, trečios pamokos, per pertrauką E. įžnybė jai į užpakalį, jai suskaudo. Jos draugė K. S. parašė apie šią situaciją telefonu jos draugui L. L.. Su L. jie yra pora. L. K. parašė, kad jis atvažiuos ir pasišnekės su E. Per ilgąją pertrauką atvažiavo L. L.. Ji su draugėmis K., V. išėjo į lauką pasitikti L. prie mokyklos vartų. L. norėjo pasikalbėti su E.. Pertrauką prieš tai, ji E. pasakė, kad jos draugas L. su juo nori pasišnekėti. E. nusijuokė, pagalvojo, kad ji pajuokavo. Ji su draugėmis ir L. stovėjo prie tvoros. L. E. pamatė, kad jie eina prie jo ir jis pradėjo bėgti. L. nusivijo E. Ji nuėjo prie kito mokyklos įėjimo, kad pamatyti kas vyksta, nes užstojo kalnas. Pamatė, kad E. atsistojo ir verkė. L. buvo piktas dėl šios situacijos. L. pasakė, kad norėjo tik pakalbėti, o E. ne taip suprato. Sakė, kad E. trenkė per kojas, E. nukrito. Po dienos ji paprašė, kad E. atsiprašytų jos ir jis atsiprašė. L. nesakė kaip mušė E., sakė tik, kad trenkė per kojas. Po įvykio jokių pokyčių E. elgesyje nepastebėjo. Su E. po įvykio visiškai nebendrauja. Ji mano, kad L. negerai pasielgė su E., galėjo pasakyti, kad jos atsiprašytų, bet E. irgi negražiai pasielgė, kad jai, vyresnei mergaitei, įgnybo į užpakalį. Kai įgnybo, jai buvo netikėtas, trumpalaikis skausmas (el. b. t. 2, b. l. 42–45).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. liudytoja apklausta D. V. parodė, kad jos dukra A. V. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8 klasėje. 2024 metų pavasarį, datos nurodyti negali, A. jai pasakojo, kad mokykloje per pertrauką jai penktokas berniukas, kurio ji nei vardo, nei pavardės nežino, paėmė už sėdynės. Tai matė jos klasės draugė K., kuri apie tai papasakojo A. draugui L. (pavardės nežino, jam 16 metų). Iš karto L. atvažiavo į mokyklą aiškintis santykių. A. jai pasakojo, kad L. tam berniukui liepė jos atsiprašyti ir jis atsiprašė. Ar L. mušė berniuką, ar naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, ji nežino, nes A. jai apie tai nepasakojo. Ji tik pasakodama jaudinosi, kad dėl šio įvykio L. mokykloje sukėlė skandalą. Po šio įvykio jai skambino A. klasės auklėtoja I., kuri sakė L. buvo atvažiavęs aiškintis santykių dėl jos dukros. Ji atsakė, kad tai ne jos reikalas, kad tegul L. ir aiškinasi. Į mokyklą ji nuvykusi nebuvo ir jai jokių vaizdo įrašų nerodė. Ji yra turėjusi galvos traumą ir jai sunku yra prisiminti senus įvykius, dėl ko smulkiai atpasakoti ką jai pasakojo dukra, negali (el. b. t. 1, b. l. 113–116).

10. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. liudytoja G. T. parodė, kad L. L., yra jos sūnus. Jis yra ketvirtas vaikas iš šešių. Trys vaikai yra jau pilnamečiai. Kitus tris nepilnamečius vaikus augina viena, nes vyras (buvo nesusituokusi), t. y. Luko tėvas, 2021 m. mirė. Po tėvo mirties Lukui pasidarė labai sunku, palūžo psichologiškai. Pradėjo bendrauti su draugais, kurie jam daro neigiamą įtaką, vartoti alkoholį, tapo nervingas, užsidarė savyje. Kreipėsi su sūnumi į priklausomybės ligų centrą pas gydytoją psichiatrą, kuris išrašė L. raminamuosius vaistus. Po vaistų vartojimo L. pasidarė ramesnis, nustojo vartoto alkoholį. L. yra neramaus būdo, greitai užsidega, bet jai, kaip mamai, jis yra labai paslaugus vaikas, padeda namų ruošoje. Nuo 7 metų pradėjo lankyti R. R. gimnaziją, kur baigė tris klases. Nuo ketvirtos klasės mokėsi Vilnios mokykloje. Ketvirtoje klasėje buvo paliktas kartoti mokyklos kursą dėl neigiamų pažymių. Nuo 2023 metų pabaigos L. mokosi J. I. jaunimo mokykloje nuotoliniu būdu. Nuo šių metų kovo mėnesio L. lanko „C“ dienos centrą. Ten susipažino su mergaite, vardu A., su kuria draugauja. Apie įvykį prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurio metu L. sumušė berniuką, ji nieko nežinojo, sužinojo tik L. apklausos metu (el. b. t. 1, b. l. 194–197).

11. 2024 m. gegužės 6 d. G. Ž. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 6 d., apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) progimnazijos kieme buvo užpultas, sumuštas ir suspardytas jos sūnus E. Ž.. Mokyklos kameros įvykį yra užfiksavę. Vaiką užpuolė vaikinas apie 16 m. Jos sūnus per pertrauką įžnybė į užpakalį 7 klasės mergaitei vardu J., o dar kitą pertrauką sūnui išėjus į lauką su dviem klasiokais ir būnant kieme, pastebėjo, kad prie mokyklos kiemo vartelių stovi ir minėta mergaitė su draugėmis. Netrukus į mokyklos teritoriją įbėgo užpuolikas, kuris pribėgo prie jos sūnaus, spyrė stipriai į koją. Vaikas bandė bėgti, bet iš skausmo negalėjo to padaryti. Tada buvo pagriebtas už kaklo ir smaugiant panaudojus kovinius veiksmus pargriautas ir pradėtas spardyti. Buvo spardomos kairė koja, ranka, užpakalis. Užpuolikas per visą egzekuciją nepasakė nei vieno žodžio. Po to pasišalino pro mokyklos tvoros vartelius. Kiek teko bendrauti su socialine darbuotoja, užpuolikas buvo pakviestas ir užsiundytas minėtos merginos J.. Dėl vaiko sumušimo buvo kreiptasi į Vilniaus Antakalnio polikliniką ir yra užfiksuota esveikata.lt. Įvykis taip pat buvo registruotas policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0124000267019 (el. b. t. 1, b. l. 1–7).

12. 2024 m. gegužės 7 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 6 d. jų progimnazijos teritorijoje, ilgosios pertraukos metu (11.30 val.) įvyko konfliktinė situacija. Nurodytu laiku į mokyklos teritoriją, iš K. g. pusės įėjo vaikinas, jis užlipo ant mokyklos teritorijoje esančio kalnelio, prie kurio netoliese vaikščiojo nukentėjęs 5 a klasės mokinys E. Ž.. Nežinomas vaikinas nušoko nuo kalnelio, nubėgo prie E. ir berniuką pradėjo spardyti kojomis, tuomet paėmęs už kaklo, paguldė E. ant žemės ir toliau mušė. Viskas įvyko labai greitai, truko apie minutę laiko. Minėtas vaikinas pabėgo pro tuos pačius vartelius, į K. gatvę. E. Ž. grįžo į mokyklą iš kiemo ir socialinei pedagogei papasakojo apie įvykį ir, kad buvo sumuštas. Mokykloje buvo peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros, bet vaikino, kuris sumušė berniuką atpažinti peržiūrėjus įrašą, nepavyko. Pavyko atpažinti šalia viską stebėjusias mokyklos 7 c klasės mokines. Viena iš jų – A. V.. Pakalbinus ją, ji prisipažino, kad pažįsta šį vaikiną, papasakojo, kad jis tik atėjo su ja pasisveikinti. Kalbinant ją toliau ir paklausus, ar tai gali būti jos vaikinas, ji patvirtino ir pasakė jo vardą ir pavardę L. L.. A. pasipasakojo, kad E. buvo jai paėmęs už sėdmenų šiek tiek anksčiau mokykloje, ji apie tai pasipasakojo minėtam vaikinui L.. A. papasakojo, kad su vaikinu susipažino VA C ir paauglių dienos centre (duomenys neskelbtini), kurį jie kartu lanko. Susisiekus su minėtu centru, jie patvirtino, kad A. ir L. tikrai lanko centrą, tačiau negalėjo patikslinti, kurią ugdymo įstaigą šiuo metu L. lanko. Apie situaciją buvo informuota A. mama telefonu. E. mama taip pat buvo informuota telefonu, dėl patirtų berniuko sužalojimų buvo patarta kreiptis į gydymo įstaigą ir taip pat paskatinta kreiptis į policiją. E. mama 2024 m. gegužės 7 d. socialinei pedagogei patvirtino, kad gydymo įstaigoje buvo ir gydytoja užfiksavo, jog buvo nustatyti sužalojimai smaugiant kaklą, kūtinę, petį, o pargriovus buvo sužalota ranka ir koja (el. b. t. 1, b. l. 16–17).

13. 2024 m. liepos 3 d. įvykio vietos protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorija, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į mokyklos teritoriją ir patekimas į ją yra iš K. gatvės neporinės skaičiavimo pusės. Mokyklos teritorija aptverta tvora ir į ją patekti galima įėjus pro vartelius arba įvažiavus automobiliu iš kairės pusės. Įėjus pro vartelius ir paėjus po dešine maždaug 10 metrų, matosi kalnelis. Priėjus ant kalnelio yra užrašas (duomenys neskelbtini). Už kalnelio po dešine, paėjus apie 5 metrus yra mokyklos pagrindinis kiemas kur yra įvykio vieta bei buvo sumuštas minėtos mokyklos 5a klasės moksleivis E. Ž.. Mokyklos teritorija ir jos prieigos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. t. 1, b. l. 51–53).

14. 2024 m. liepos 11 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte „Dėl vaizdo filmuotos medžiagos pateikimo“ nurodyta, kad mokykloje vaizdo stebėjimo ir fiksavimo kameros informacija saugoma dvi savaites, todėl vaizdo įrašų jau nėra (el. b. t. 1, b. l. 84–85).

15. 2024 m. spalio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1839/2024(01) nurodyta, kad remiantis E. Ž. apžiūros ir medicinos dokumentuose pateiktais duomenimis, pateikiama išvada, jog objektyvių duomenų apie E. Ž. kūne padarytus išorinius mechaninius sužalojimus, nėra (el. b. t. 1, b. l. 155–156).

16. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį,