Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-01-30 · Byla Nr. eN1-821-1242/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
eN1-821-1242/2025
Teisminio proceso Nr.
01-1-19213-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Žukovaitė
Kaltinamasis
L. L.
Advokatai
Silva Mardosaitė, Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. eN1-821-1242/2025Teisminio proceso Nr. 01-1-19213-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.11.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , nevedęs, moksleivis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, (2024 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. L. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2024 m. gegužės 6 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, priėjęs prie nukentėjusiojo mažamečio E. Ž., gim. 2012, spyrė jam į koją, po ko paėmė rankomis už kaklo ir smaugdamas pargriovė ant žemės, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, ne mažiau 4 kartų spyrė jam į koją ir ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. Ž. fizinį skausmą.

2. Šiais savo veiksmais L. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. apklaustas įtariamuoju L. L. nurodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai ir gailisi. Šių metų pavasarį, dienos nurodyti negali, bet turbūt gegužės 6 d., jam telefonu paskambino A., su kuria jis draugauja. Ji verkdama pasakė, kad mokykloje berniukas jai suėmė už užpakalio. Jis susinervino ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini)progimnazijos. Jis norėjo pakalbėti su tuo berniuku, kuris nuskriaudė A.. A. jo nenorėjo įleisti į mokyklos teritoriją, kad neprisidarytų sau jokių problemų, nes pamatė, jog jis buvo labai piktas. Jis patraukė tvoros vartelius ir užėjo į mokyklos kiemą. Berniukas buvo kieme, tačiau pamatęs jį, bėgo į mokyklą. Jis nusivijo berniuką, pagavęs spyrė jam į koją, po to suėmė rankomis už kaklo ir pragriovęs ant žemės, gulinčiam dar kelis kartus spyrė į kojas. Kiek kartų spyrė, neskaičiavo, bet į pilvą ar nugarą nespyrė. Berniukas verkė. Netoliese buvo mokyklos mokiniai, kurie turėjo matyti kaip jis skriaudė berniuką. Kai jis skriaudė berniuką, iš mokyklos išėjo mokyklos darbuotoja, galimai mokytoja. Ji nieko nesakė, nes jis tuo metu jau kalbėjosi su berniuku. Kai spardė berniuką, jam niekas nieko nesakė. Po trijų dienų jis susitiko su nukentėjusiuoju berniuku ir jo atsiprašė (el. b. t. 1, b. l. 179–182).

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. apklaustas nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad, gegužės mėnesį, apie 11.30 val., su draugais buvo (duomenys neskelbtini)mokyklos kieme. Prie jo pribėgo aukštas vaikinas ir nieko nepasakęs spyrė jam į koją. Pabėgti jis negalėjo, nes jam labai skaudėjo. Po to tas vaikinas, nieko nesakydamas, čiupo jam už kaklo, smaugdamas pasvertė jį ant žemės ir spardė 3–4 kartus į koją ir 3–4 kartus į ranką. Vaikinas nieko nepasakęs pasišalino iš mokyklos kiemo. Tas vaikinas taip pasielgė, nes jis tą pačią dieną, prieš pamokas jo merginai J. įžnybė į užpakalį. Žinojo, kad ji to vaikino mergina, nes matė tai socialiniame tinkle „Tik tok“. To vaikino jis nepažįsta, nematė jo anksčiau. Kai jį spardė, matė jo draugai. Po to jis labai bijojo būti mokykloje, buvo išsigandęs. Kai čiupo jam už kaklo, jautė smaugimą, kai spyrė į koją – jam labai skaudėjo, tose vietose (ant rankos, kojos ir kaklo) buvo paraudę ir pamėlynavę. Po įvykio J. draugė V. iš jo reikalavo pinigų, už tai, kad jis jai, dar iki įvykio, parašė meilės raštelį (el. b. t. 1, b. l. 122–125).

5. Ikiteisminio tyrimo meti 2024 m. birželio 13 d. liudytoja apklausta G. Ž. parodė, kad nuo 2019 metų mažametis sūnus E. Ž. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 6 d., apie 11.40 val. ilgosios pertraukos metu mokyklos kieme sūnus buvo sumuštas nepažįstamo vaikino. Jis kartu su bendraklasiais buvo mokyklos kieme. Prie sūnaus pribėgo nepažįstamas vaikinas ir koja spyrė jam į kairę blauzdą, po to smaugdamas kaklą koviniais veiksmais pargriovė ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti į įvairias kūno vietas – įspyrė į kairę blauzdą, šlaunį netoli užpakalio ir į kairę ranką. Draugai buvo ištikti šoko ir nieko nedarė. Po sūnaus sumušimo vaikinas pasišalino pro mokyklos vartelius. Kiek jai žinoma, tą vaikiną susidoroti su sūnumi pakvietė minėtos mokyklos 7c klasės moksleivė J., nes ji tyčiojosi iš sūnaus pravardžiuodama jį „storuliu“, pašiepdama jį dėl parašyto meilės laiško jos draugei 8 klasės moksleivei V.. Sūnus 2024 m. gegužės 6 d. apie 09.45 val. jai dėl to įžnybė į sėdmenis. Dėl minėto įvykio 2024 m. gegužės 6 d. ji su sūnumi kreipėsi į Antakalnio poliklinikos medikus, kur sūnui buvo nustatyti kūno sumušimai (el. b. t.2, b. l. 46–49).

6. Papildomai 2024 m. gruodžio 17 d. liudytoja apklausta G. Ž. parodė, jog jos sūnaus E. Ž. užpuolimas įvyko mokykloje, pertraukos metu, vidiniame mokyklos kieme, į kurį atsiveria visi mokyklos koridoriaus langai. Vaikas buvo pažemintas didelės dalies mokyklos vaikų akivaizdoje jį mušant. Šį įvykį matė daugybė vaikų. Sūnus patyrė skaudžius ne tik sumušimus, bet ir išgyvenimus, kurie stipriai pablogino gyvenimo kokybę. Jautė didelį išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir gėdą, kad su juo buvo taip pasielgta bendruomenės akivaizdoje. K. E. auga šeimoje, kurioje dar yra ir sunkią negalią turintis jo brolis, kuriam nustatyta slauga, tai šis skaudus įvykis turėjo stiprų poveikį ir jų santykiams. Iki minėto įvykio E. buvo empatiškas, atviras, lengvai bendraujantis, aktyvus, aktyviai mezgantis naujus ryšius. Po įvykio tapo uždaras, pablogėjo ryšys su broliu, ėmė visiškai vengti bendravimo ir kontaktų su mergaitėmis, bendrauja tik su keletu berniukų. Tapo bailus, nebenori eiti į lauką, nors ankščiau labai mielai keliaudavo pasivaikščioti. Po įvykio sunkiai, vėlai užmigdavo ir paryčiais vėl prabusdavo. Mokymosi rezultatai pablogėjo, taip pat jam sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, tapo išsiblaškęs, nors iki įvykio mokėsi puikiai, buvo aktyvus, iniciatyvus ne tik klasėje, bet ir visoje mokykloje. Dalyvaudavo mokyklos renginiuose reprezentuojančiuose mokyklos vardą, o šiai dienai jam to nebereikia, jis nebenori, jam neįdomu. Paklaustas kaip sekasi jo klasės draugams, jis nieko nežino ir nenori žinoti, kad tik nebūtų paliesta tema, kai jis buvo sumuštas. Vaikas griežtai atsisakė kreiptis ir kalbėtis su psichologu, tačiau po kurio laiko sutiko, kad būtų nuvestas pas masažo specialistą, kad padėtų atsipalaiduoti. Po truputį masažai gerina jo fizinę ir psichologinę būklę, tačiau įvertinus, tai, kad padaryta didelė žala jo vidiniams išgyvenimams, kurie pablogino E. Ž. gyvenimo kokybę, reiškia 1000 Eur ieškinį dėl patirtos moralinės žalos (el. b. t. 2, b. l. 54–57).

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 3 d. liudytoja apklausta J. L., Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė pedagogė, parodė, kad 2024 m. gegužės 6 d., apie 11.35 val. pas ją į kabinetą atėjo 5a klasės moksleivis E. Ž.. Jis pranešė, kad jam būnant per ilgąją pertrauką lauke prie mokyklos jį sumušė vyresnis, jam nepažįstamas vaikinas. Ji pradėjo aiškintis, peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų esančią medžiagą ir pamatė, kad apie 11.30 val. nuo kalniuko, esančio prie mokyklos (duomenys neskelbtini) nušoko jai nepažįstamas vaikinas ir iš nugaros pargriovė jų moksleivį E. Ž., kojomis jį suspardė ir greitai pasišalino link K. gatvės pro mokyklos vartelius, pro kuriuos ir įėjo. Jis buvo vienas. Ji iš vaizdo filmuotos medžiagos iš pradžių vaikino neidentifikavo, vėliau pavaduotoja S. pamatė vaizdo įraše jų 7 c klasės moksleivę A. V., kuri bendravo su mušeika. I. A., joms pavyko išsiaiškinti, kad ji draugauja su vaikinu, kaip vėliau pasakė L. L., 16 metų amžiaus. Jie susipažino VA C. paauglių dienos centre (duomenys neskelbtini) ir ji paprašė vaikino atkeršyti E. už tai, kad jis buvo jai paėmęs už sėdmenų (el. b. t. 1, b. l. 61–64).

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 16 d. liudytoja apklausta A. V. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje 8c klasėje. Ji pažįsta E. Ž., jie iš vienos mokyklos, pažįsta jį iš matymo. Gegužės mėnesį, tikslios datos nežino, maždaug po antros, trečios pamokos, per pertrauką E. įžnybė jai į užpakalį, jai suskaudo. Jos draugė K. S. parašė apie šią situaciją telefonu jos draugui L. L.. Su L. jie yra pora. L. K. parašė, kad jis atvažiuos ir pasišnekės su E. Per ilgąją pertrauką atvažiavo L. L.. Ji su draugėmis K., V. išėjo į lauką pasitikti L. prie mokyklos vartų. L. norėjo pasikalbėti su E.. Pertrauką prieš tai, ji E. pasakė, kad jos draugas L. su juo nori pasišnekėti. E. nusijuokė, pagalvojo, kad ji pajuokavo. Ji su draugėmis ir L. stovėjo prie tvoros. L. E. pamatė, kad jie eina prie jo ir jis pradėjo bėgti. L. nusivijo E. Ji nuėjo prie kito mokyklos įėjimo, kad pamatyti kas vyksta, nes užstojo kalnas. Pamatė, kad E. atsistojo ir verkė. L. buvo piktas dėl šios situacijos. L. pasakė, kad norėjo tik pakalbėti, o E. ne taip suprato. Sakė, kad E. trenkė per kojas, E. nukrito. Po dienos ji paprašė, kad E. atsiprašytų jos ir jis atsiprašė. L. nesakė kaip mušė E., sakė tik, kad trenkė per kojas. Po įvykio jokių pokyčių E. elgesyje nepastebėjo. Su E. po įvykio visiškai nebendrauja. Ji mano, kad L. negerai pasielgė su E., galėjo pasakyti, kad jos atsiprašytų, bet E. irgi negražiai pasielgė, kad jai, vyresnei mergaitei, įgnybo į užpakalį. Kai įgnybo, jai buvo netikėtas, trumpalaikis skausmas (el. b. t. 2, b. l. 42–45).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. liudytoja apklausta D. V. parodė, kad jos dukra A. V. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8 klasėje. 2024 metų pavasarį, datos nurodyti negali, A. jai pasakojo, kad mokykloje per pertrauką jai penktokas berniukas, kurio ji nei vardo, nei pavardės nežino, paėmė už sėdynės. Tai matė jos klasės draugė K., kuri apie tai papasakojo A. draugui L. (pavardės nežino, jam 16 metų). Iš karto L. atvažiavo į mokyklą aiškintis santykių. A. jai pasakojo, kad L. tam berniukui liepė jos atsiprašyti ir jis atsiprašė. Ar L. mušė berniuką, ar naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, ji nežino, nes A. jai apie tai nepasakojo. Ji tik pasakodama jaudinosi, kad dėl šio įvykio L. mokykloje sukėlė skandalą. Po šio įvykio jai skambino A. klasės auklėtoja I., kuri sakė L. buvo atvažiavęs aiškintis santykių dėl jos dukros. Ji atsakė, kad tai ne jos reikalas, kad tegul L. ir aiškinasi. Į mokyklą ji nuvykusi nebuvo ir jai jokių vaizdo įrašų nerodė. Ji yra turėjusi galvos traumą ir jai sunku yra prisiminti senus įvykius, dėl ko smulkiai atpasakoti ką jai pasakojo dukra, negali (el. b. t. 1, b. l. 113–116).

10. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. liudytoja G. T. parodė, kad L. L., yra jos sūnus. Jis yra ketvirtas vaikas iš šešių. Trys vaikai yra jau pilnamečiai. Kitus tris nepilnamečius vaikus augina viena, nes vyras (buvo nesusituokusi), t. y. Luko tėvas, 2021 m. mirė. Po tėvo mirties Lukui pasidarė labai sunku, palūžo psichologiškai. Pradėjo bendrauti su draugais, kurie jam daro neigiamą įtaką, vartoti alkoholį, tapo nervingas, užsidarė savyje. Kreipėsi su sūnumi į priklausomybės ligų centrą pas gydytoją psichiatrą, kuris išrašė L. raminamuosius vaistus. Po vaistų vartojimo L. pasidarė ramesnis, nustojo vartoto alkoholį. L. yra neramaus būdo, greitai užsidega, bet jai, kaip mamai, jis yra labai paslaugus vaikas, padeda namų ruošoje. Nuo 7 metų pradėjo lankyti R. R. gimnaziją, kur baigė tris klases. Nuo ketvirtos klasės mokėsi Vilnios mokykloje. Ketvirtoje klasėje buvo paliktas kartoti mokyklos kursą dėl neigiamų pažymių. Nuo 2023 metų pabaigos L. mokosi J. I. jaunimo mokykloje nuotoliniu būdu. Nuo šių metų kovo mėnesio L. lanko „C“ dienos centrą. Ten susipažino su mergaite, vardu A., su kuria draugauja. Apie įvykį prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurio metu L. sumušė berniuką, ji nieko nežinojo, sužinojo tik L. apklausos metu (el. b. t. 1, b. l. 194–197).

11. 2024 m. gegužės 6 d. G. Ž. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 6 d., apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) progimnazijos kieme buvo užpultas, sumuštas ir suspardytas jos sūnus E. Ž.. Mokyklos kameros įvykį yra užfiksavę. Vaiką užpuolė vaikinas apie 16 m. Jos sūnus per pertrauką įžnybė į užpakalį 7 klasės mergaitei vardu J., o dar kitą pertrauką sūnui išėjus į lauką su dviem klasiokais ir būnant kieme, pastebėjo, kad prie mokyklos kiemo vartelių stovi ir minėta mergaitė su draugėmis. Netrukus į mokyklos teritoriją įbėgo užpuolikas, kuris pribėgo prie jos sūnaus, spyrė stipriai į koją. Vaikas bandė bėgti, bet iš skausmo negalėjo to padaryti. Tada buvo pagriebtas už kaklo ir smaugiant panaudojus kovinius veiksmus pargriautas ir pradėtas spardyti. Buvo spardomos kairė koja, ranka, užpakalis. Užpuolikas per visą egzekuciją nepasakė nei vieno žodžio. Po to pasišalino pro mokyklos tvoros vartelius. Kiek teko bendrauti su socialine darbuotoja, užpuolikas buvo pakviestas ir užsiundytas minėtos merginos J.. Dėl vaiko sumušimo buvo kreiptasi į Vilniaus Antakalnio polikliniką ir yra užfiksuota esveikata.lt. Įvykis taip pat buvo registruotas policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0124000267019 (el. b. t. 1, b. l. 1–7).

12. 2024 m. gegužės 7 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 6 d. jų progimnazijos teritorijoje, ilgosios pertraukos metu (11.30 val.) įvyko konfliktinė situacija. Nurodytu laiku į mokyklos teritoriją, iš K. g. pusės įėjo vaikinas, jis užlipo ant mokyklos teritorijoje esančio kalnelio, prie kurio netoliese vaikščiojo nukentėjęs 5 a klasės mokinys E. Ž.. Nežinomas vaikinas nušoko nuo kalnelio, nubėgo prie E. ir berniuką pradėjo spardyti kojomis, tuomet paėmęs už kaklo, paguldė E. ant žemės ir toliau mušė. Viskas įvyko labai greitai, truko apie minutę laiko. Minėtas vaikinas pabėgo pro tuos pačius vartelius, į K. gatvę. E. Ž. grįžo į mokyklą iš kiemo ir socialinei pedagogei papasakojo apie įvykį ir, kad buvo sumuštas. Mokykloje buvo peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros, bet vaikino, kuris sumušė berniuką atpažinti peržiūrėjus įrašą, nepavyko. Pavyko atpažinti šalia viską stebėjusias mokyklos 7 c klasės mokines. Viena iš jų – A. V.. Pakalbinus ją, ji prisipažino, kad pažįsta šį vaikiną, papasakojo, kad jis tik atėjo su ja pasisveikinti. Kalbinant ją toliau ir paklausus, ar tai gali būti jos vaikinas, ji patvirtino ir pasakė jo vardą ir pavardę L. L.. A. pasipasakojo, kad E. buvo jai paėmęs už sėdmenų šiek tiek anksčiau mokykloje, ji apie tai pasipasakojo minėtam vaikinui L.. A. papasakojo, kad su vaikinu susipažino VA C ir paauglių dienos centre (duomenys neskelbtini), kurį jie kartu lanko. Susisiekus su minėtu centru, jie patvirtino, kad A. ir L. tikrai lanko centrą, tačiau negalėjo patikslinti, kurią ugdymo įstaigą šiuo metu L. lanko. Apie situaciją buvo informuota A. mama telefonu. E. mama taip pat buvo informuota telefonu, dėl patirtų berniuko sužalojimų buvo patarta kreiptis į gydymo įstaigą ir taip pat paskatinta kreiptis į policiją. E. mama 2024 m. gegužės 7 d. socialinei pedagogei patvirtino, kad gydymo įstaigoje buvo ir gydytoja užfiksavo, jog buvo nustatyti sužalojimai smaugiant kaklą, kūtinę, petį, o pargriovus buvo sužalota ranka ir koja (el. b. t. 1, b. l. 16–17).

13. 2024 m. liepos 3 d. įvykio vietos protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorija, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į mokyklos teritoriją ir patekimas į ją yra iš K. gatvės neporinės skaičiavimo pusės. Mokyklos teritorija aptverta tvora ir į ją patekti galima įėjus pro vartelius arba įvažiavus automobiliu iš kairės pusės. Įėjus pro vartelius ir paėjus po dešine maždaug 10 metrų, matosi kalnelis. Priėjus ant kalnelio yra užrašas (duomenys neskelbtini). Už kalnelio po dešine, paėjus apie 5 metrus yra mokyklos pagrindinis kiemas kur yra įvykio vieta bei buvo sumuštas minėtos mokyklos 5a klasės moksleivis E. Ž.. Mokyklos teritorija ir jos prieigos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. t. 1, b. l. 51–53).

14. 2024 m. liepos 11 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašte „Dėl vaizdo filmuotos medžiagos pateikimo“ nurodyta, kad mokykloje vaizdo stebėjimo ir fiksavimo kameros informacija saugoma dvi savaites, todėl vaizdo įrašų jau nėra (el. b. t. 1, b. l. 84–85).

15. 2024 m. spalio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1839/2024(01) nurodyta, kad remiantis E. Ž. apžiūros ir medicinos dokumentuose pateiktais duomenimis, pateikiama išvada, jog objektyvių duomenų apie E. Ž. kūne padarytus išorinius mechaninius sužalojimus, nėra (el. b. t. 1, b. l. 155–156).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

16. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį,

17. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad L. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. Ž.. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, L. L. kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šių įrodymų visumą sudaro nukentėjusiojo E. Ž. parodymai, užfiksuoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokole, kurie sutampa su mažamečio mamos G. Ž. pareiškime bei jos parodymuose nurodytomis aplinkybėmis bei kiti rašytiniai byloje esantys dokumentai. Faktinę aplinkybę, kad prieš E. Ž. buvo naudojamas fizinis smurtas, pasireiškęs spardymu kojomis, dėl kurio jis pajuto fizinį skausmą, patvirtina J. L. parodymai peržiūrėjus vaizdo medžiagą, iš kurių buvo matyti, kad E. Ž. buvo pargriautas ant žemės ir spardomas kojomis. Taip pat liudytojos A. V. parodymai, kad ji matė nukentėjusį asmenį verkiantį . Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog L. L. tyčia spyrė E. Ž. į koją, po to smaugdamas pargriovė jį ant žemės, vėl spyrė jam į koją ir ranką, taip sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą. Nukentėjusiajam veikos padarymo metu buvo 12 metų, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

18. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

19. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. L. 2025 m. sausio 16 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis, dalyvaujant atstovei pagal įstatytą G. T. ir įgaliotajam atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 148–151; 156–161). Nukentėjusiuoju pripažintam E. Ž., dalyvaujant atstovei pagal įstatymą G. Ž. ir įgaliotajai atstovei advokatei Silvai Mardosaitei, 2025 m. sausio 16 d. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 162–163). 2025 m. sausio 14 d. pasirašytas susitarimas tarp kaltinamojo L. L. bei jo atstovės pagal įstatymą G. T. ir nukentėjusiojo E. Ž. atstovės pagal įstatymą G. Ž. dėl neturtinės žalos (dėl 2024 m. gruodžio 17 d. pareikšto civilinio ieškinio) atlyginimo (el. b. t. 2, b. l. 144; 145; 165). Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. gruodžio 8 d. rašte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo E. Ž. gydymo žalos nepadaryta; Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19213-24 civilinio ieškinio nereikš (el. b. t.2, b. l. 8–10). Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

20. Teismas pažymi, kad, spręsdamas nepilnamečio L. L. baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad 2024 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (el. b. t. 2, b. l. 80–82; 141–143). Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54, 61, 90–91 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei skiriant bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

21. L. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. spyrė jam į koją, po ko paėmė rankomis už kaklo ir smaugdamas pargriovė ant žemės, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, ne mažiau 4 kartų spyrė jam į koją ir ranką, t. y. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad L. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. L. neteistas, administracine tvarka 2024 m. keletą kartų baustas už važiavimo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. t. 2, b. l. 85–108; 116–140), SODROS duomenimis L. L. dirba UAB (duomenys neskelbtini), (el. b. t. 2, b. l. 114–115). K. L. L. nuo 2024 m. kovo 21 d. mokosi (duomenys neskelbtini)mokykloje, 9 klasėje (el. b. t. 2, b. l. 7). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra (el. b. t. 2, b. l. 109; 110). Nepilnametis auga šešių vaikų šeimoje, iš kurių trys yra nepilnamečiai, jo tėvas yra miręs, pagal kaltinamojo motinos parodymus, tėvo mirtį L. L. išgyveno sunkiai, po jos pradėjo bendrauti su neigiamą jam įtaką darančiais draugais, vartoti alkoholį, buvo kreiptasi į psichiatrą, gėrė raminamuosius vaistus, jis turi sveikatos problemų su širdimi. Nors mokykloje yra tekę kartoti kursą, tačiau šiuo metu mokosi jaunimo mokykloje, be to, dirba, lanko „C“ dienos centrą. Tai vertintina kaip teigiamai asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Neigiamai kaltinamąjį apibūdina tai, kad jis po šios nusikalstamos veikos padarymo 2024 m. rugpjūčio 18 d. vėl padarė smurtinį nusikaltimą, tačiau dėl šios veikos padarymo buvo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

22. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai nagrinėjamos bylos atveju gali būti pasiekti L. L. paskyrus arešto bausmę. Baudos bausmės paskyrimas teismo nuomone nebūtų tikslingas, nes nors kaltinamasis dirba, tačiau yra jauno amžiaus ir vis dar mokosi mokykloje, be to, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, nenustatyta, kad turėtų nuosavo turto. Pagal BK 90 straipsnio 4 dalį, nepilnamečiui arešto bausmė gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų. Teismas konstatuoja, kad prokurorės prašomas arešto bausmės dydis įvertinus kaltininko asmenybę ir veikos pavojingumą yra teisingas, todėl L. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina nedaug didesnė už minimalią ribą, t. y. 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3.

23. Teismas, paskyręs arešto bausmę, svarsto ir klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo. Vadovaudamasis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, teismas vertina, kad kaltinamasis mokosi, dirba, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaudamasis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, teismas sprendžia paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, mokytis ar dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

24. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą G. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ji savo paaiškinimuose nurodė, kad po fizinio smurto panaudojimo sūnus E. patyrė išgyvenimus, kurie pablogino jo gyvenimo kokybę, vaikas buvo pažemintas, jautė didelį išgąstį, baimę dėl savo sveikatos, gėdą, tai neigiamai paveikė jo santykius su broliu, turinčiu negalią, po įvykio tapo uždaras, vengia kontaktų, ypač su merginomis, tapo bailus, nenori eiti į lauką, pablogėjo mokymosi rezultatai, jam sunku susikaupti. Pareikštas civilinis ieškinys 1000 Eur siekiant pinigus panaudoti nukentėjusiojo sveikatinimui. Byloje taip pat yra susitarimas tarp nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą G. Ž. ir L. L. ir jo atstovės pagal įstatymą G. T. dėl žalos atlyginimo 1000 Eur sumai. Tai rodo, kad kaltinamasis padarytą žalą pripažįsta, įsipareigoja ją atlyginti. Teismas sprendžia, kad neturtinės žalos padarymo faktas yra pagrįstas, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas. Atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus, o ieškinys dėl žalos atlyginimo pagal teismų praktiką yra tenkinamas atstovaujamo nepilnamečio naudai. Atsižvelgiant į tai, atstovės pagal įstatymą G. Ž. ieškinys tenkintinas žalos atlyginimą priteisiant nukentėjusiajam E. Ž.. Kaltinamasis L. L. yra 17 metų amžiaus, jis turi uždarbį, todėl teismas sprendžia, kad žalos atlyginimas turi būti išieškomas iš paties nepilnamečio asmens.

25. Ikiteisminio tyrimo metu L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1., b. l. 183–186), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, L. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, mokytis ar dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą G. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir nukentėjusiajam E. Ž. iš L. L. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

L. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. L., kad:

1) Asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Žukovaitė