- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2-43-1140/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00494-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė (pirm.)
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, " Turto bankas "
- Advokatai
- Gediminas Pocis
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. A. 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe.
Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir A. A. buvo sudaryta santuoka, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) 1975 m. rugpjūčio 27 d. Akmenės r. liaudies teismo priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2301-75 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto, įgyto santuokoje, padalijimo. Ieškovei 1974 m. lapkričio 15 d. Akmenės r. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 1427 buvo paskirtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374) Nr. 2-3874. Ieškovė pirmiau minėtą butą įsigijo už savo turimus asmenines lėšas, tuo tarpu A. A. niekaip prie buto įsigijimo neprisidėjo. Kaip buvo nustatyta dar 1975 m. rugpjūčio 25 d. teismo sprendime šalys kartu nebegyveno jau nuo 1974 m. balandžio mėn. Per visą šį laikotarpį šalys nepalaikė jokių ryšių, neturėjo jokių bendrų ūkinių, finansinių reikalų. Ieškovė po santuokos nutraukimo už savo asmenines lėšas ne kartą atliko buto tiek einamąjį, tiek kapitalinį remontą, pilnai jį išlaikė. A. A. po santuokos nutraukimo neprisidėjo prie buto išlaikymo ar remontų. Ieškovė su ieškiniu teikia įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad ji už nupirktą butą sumokėjo visą reikalaujamą sumą ir šis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip jos nuosavybė. Tačiau nutraukus santuoką turtas nebuvo padalintas, jis buvo ir toliau yra laikomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nutraukus santuoką, nuosavybės teisės objektą valdė, juo naudojasi kaip nuosavu ir disponuoja viena ieškovė. Nuo 1974 m. balandžio mėn. pradėjus gyventi skyrium su A. A., ieškovė bute nuolat gyveno viena su nepilnamete dukra. Akmenės r. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu ieškovei paskirtame bute nurodyta, kad tame gyvenamajame plote šeima susideda iš dviejų asmenų: ieškovės ir jos dukros D. B.. A. A. 46 metus neatliko jokių veiksmų, kad atgauti bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Ieškovė nekilnojamąjį turtą tvarkė kaip savo asmeninį turtą: ji darė buto remontą iš savo asmeninių lėšų, visokeriopai juo rūpinosi, visą šį laikotarpį butą pilnai išlaikė, todėl akivaizdu, kad indėlis į butą yra vien ieškovės indėlis, atsakovas nei prie buto įsigijimo, nei prie jo išlaikymo ar pagerinimo niekaip neprisidėjo. Ieškovė nuo 1974 m. balandžio mėn. su buvusiu sutuoktiniu A. A. nebendravo, o 2021 m. liepos 11 d. A. A. mirė. Ieškovė turi daug sveikatos problemų, negali užlipti į penktą aukštą, jau kurį laiką gyvena pas dukrą, sunku išlaikyti šį butą, todėl norėtų jį parduoti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie A. A. palikimą ir jo faktinį valdymą, taip pat nevykdė dėl jo paveldėjimo procedūrų valstybei. Atsižvelgus į tai, kad pagal byloje esančius duomenis ieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas M. A. ir mirusio A. A. santuokos metu, tai nagrinėjant šią civilinę bylą turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y., po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Iš šiuo metu byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku, kaip po minėtų asmenų santuokos nutraukimo, buvo padalintas visas jų turimas turtas, todėl ieškovė turėtų patikslinti minėtas aplinkybes šioje byloje. Be to, ieškovė turėtų nurodyti dėl kokių priežasčių savo teisių į minėtą turtą visa apimtimi ji nerealizavo iki 2021 m. liepos 11 d. A. A. mirties. VĮ Turto banko nuomone, tik pats palikėjas šiuo atveju galėjų patvirtinti arba paneigti, kad minėtas butas ieškovei M. A. priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi tai yra iš esmės susiję su jo asmeninėmis teisėmis (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Prašo ieškovės M. A. ieškinio reikalavimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1992 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, apibrėžta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktą ir liudytojų parrodomais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir A. A. buvo sudaryta santuoka, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini). 1975 m. rugpjūčio 27 d. Akmenės r. liaudies teismo priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2301-75 nebuvo išspręstas klausimas dėl turto, įgyto santuokoje, padalijimo. 1974 m. lapkričio 15 d. Akmenės r. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 1427 M. A. buvo paskirtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 1992 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3874 bei 1992 m. balandžio 24 d. buto įkainojimo akto matyti, jog tik ieškovė dalyvavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo – pirkimo procese ir, kad tik ji iš asmeninių lėšų bei valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, bei tikslinėmis kompensacijomis, sumokėjo už butą (pardavėjas – valstybinės įmonės „Akmenės cementas“ atstovas, pirkėja – M. A.). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė M. A. 1992 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3874 pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įgijo butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ištuokos liudijimas M. A. išduotas 2001 m. birželio 12 d. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino viena mokanti visus, su buto išlaikymu susijusius, mokesčius.
Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, A. A. – gimęs (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – išsiskyręs; sutuoktinė M. A., gimė (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini); kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra; duomenų apie tėvus nėra; duomenų apie vaikus nėra. Byloje pateiktas testamentų registro išrašas patvirtina, kad ieškovės buvęs sutuoktinis Lietuvoje testamento nebuvo sudaręs. Byloje nustatyta, jog prieš mirtį A. A. gyveno Latvijos Respublikos Duobelės rajono savivaldybės Socialinės priežiūros centre „Tervete“. Iš Zemgales rajono teismo 2021 m. lapkričio 29 d. pažymos matyti, kad Zemgales rajono teismas neturi informacijos apie A. A. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Iš Latvijos prisiekusiųjų notarų tarybos 2021 m. gruodžio 3 d. pažymos matyti, kad viešųjų testamentų registre iki 2021 m. gruodžio 3 d. 16.20 val. nėra registruotų jokių viešųjų dokumentų, kuriuose būtų išreikšta mirusiojo A. A. paskutinė valia (valia turi būti išreikšta per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo arba informacijos apie palikimo atsiradimą gavimą). Iš Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos 2022 m. sausio 31 d. pažymos matyti, kad A. A. paskutinis deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); fizinių asmenų registre nėra duomenų apie asmens vaikus. Iš Latvijos prisiekusiųjų notarų tarybos 2022 m. liepos 19 d. pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. A. 2022 m. liepos 19 d. iki 11.25 val. kaip palikėjas nebuvo įregistruotas testamentų registre ir nė vienas prisiekusysis notaras nepranešė apie paveldėjimo bylos pradėjimą. Bylos duomenimis, A. A. įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nėra.
Teismas pažymi ir tai, kad byloje duomenų, jog po santuokos nutraukimo A. A. būtų kreipęsis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, būtų dalyvavęs minėto buto įsigijimo procese, būtų prisidėjęs finansiškai prie buto įsigijimo ar jo išlaikymo, byloje nėra.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į atsakovo nuomonę, kad jis neprieštarauja pareikštam ieškiniui, į tai, kad nors ieškovė nekilnojamąjį turtą ir įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai už asmenines ieškovės lėšas bei valstybines vienkartines išmokas, tikslines kompensacijas, kad minėto buto privatizavimo – pirkimo procese dalyvavo išskirtinai tik ieškovė, kad A. A. nėra išreiškęs teisių į ieškovės butą, nėra prisidėjęs prie jo išlaikymo, kartu su ieškove nebegyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1974 metų, darytina išvada, kad ieškovė paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad 1992 m. balandžio 28 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi, įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė M. A. nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 7 punktas, CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.