- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-20
- Bylos Nr.
- N-575-4311-10
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Andrius Kremensas
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
dalyvaujant apeliantės J. L. (R.) atstovui advokatui Andriui Kremensui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovei Anai Daugienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo J. L. (R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimą dėl sulaikymo skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, 2010 m. vasario 20 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašydama sulaikyti Kinijos Liaudies Respublikos pilietę J. R. (L.), gim. 1963 m. kovo 27 d., Užsieniečių registracijos centre iki ji bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos. Teikime nurodė, jog tikrinant užsienietės duomenis buvo nustatyta, jog ji nepageidaujama Šengeno teritorijoje, pastarajai išduotas leidimas laikinai gyventi Lenkijoje (šeimos sujungimo pagrindu) 2009 m. gegužės 6 d. panaikintas, tačiau Lenkijos Respublikos kompetentingoms tarnyboms nebuvo grąžintas. Pažymi, jog J. R. Lietuvos Respublikoje buvo teista, Migracijos departamentas 2007 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jos atvykimas ir buvimas gresia valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Pabrėžia, jog J. R. buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, nes ji neteisėtai atvyko ir yra Lietuvoje, dėl ko sprendžiamas klausimas dėl jos išsiuntimo (migracijos byla Nr.8.53-15/5 (toliau – ten pat) III t., b. l. 47).
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi teikimą tenkino, t. y. nutarė J. R. (L.) sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, sulaikymo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 20 d., kol bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Teismas konstatavo, jog J. R. (L.) neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 6 ir 8 punktais, J. R. (L.) buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu ir ją tikslingą sulaikyti kol bus išspręstas jos išsiuntimo klausimas (ten pat III t., b. l. 52 – 53).
III.
Nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi, J. L. (R.) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti taikant jai alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti ją ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti atsakovui apie savo buvimo vietą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Migracijos valdybos teikime nėra jokios informacijos ar įrodymų apie jos grėsmę viešajai tvarkai šiuo metu, o remiamasi 2007 m. kovo 21 d. Migracijos departamento sprendimu, kuriuo jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. kovo 21 d., ir kuris kelia abejones dėl jo pagrįstumo. Pažymi, jog ji buvo nuteista už apysunkį nusikaltimą, įtvirtintą Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje, teistumas pasibaigė 2009 m. rugsėjo 26 d., kas patvirtina, jog jokios grėsmės Lietuvos Respublikai ji nekelia. Nurodo, jog byloje nėra Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimo, kad jai išduotas leidimas gyventi Europos Sąjungoje panaikintas, o Migracijos departamentas 2009 m. liepos 15 d. raštu patvirtino savo sprendimą leisti jai atvykti į Lietuvą. Teigia, jog 2010 m. vasario 19 d. Lietuvoje buvo dėl svarbios priežasties, t. y. ji yra nukentėjusioji pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl sukčiavimo, tyrėja reikalavo atvykti į apklausą. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr.A146-1465/2008 ir N-23-4726/2008 pateiktas išaiškinimais, mano, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas turėjo atlikti grėsmės vertinimą, ko nepadarė. Atsižvelgiant į tai, tvirtina, jog jos sulaikymas neproporcingas esamoms aplinkybėms, nes ji ilgą laiką gyveno Lietuvoje, čia turi socialinių ryšių ir lėšų pragyvenimui, yra nusiteikusi bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis (b. l. 2 – 5).
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Migracijos valdyba, palaikydama savo teiginius, išdėstytus teikime, prašo jį atmesti. Pažymi, jog Migracijos departamentas 2010 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr.(15/5-3)1U-18 „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės J. L. (R.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“. Teigia, jog apeliantė neatitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies sąlygų, nes jos buvimas gresia viešajai tvarkai
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Visų pirma pasakytina, jog iš skundžiamos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties matyti, jog apeliantei skirtas sulaikymas, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 punkto pagrindu, numatančiu, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Įstatymo 113 straipsnio 7 punkte įtvirtintas savarankiškas užsieniečio sulaikymo pagrindas, t. y. kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai, kuris šiuo atveju netaikytas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, liečiantys grėsmės Lietuvos Respublikai nebuvimą bei apylinkės teisme neatliktą grėsmės viešajai tvarkai vertinimą, šioje byloje nenagrinėtini kaip nesusiję su ginčo klausimu. Taigi, šiuo atveju tirtina, ar buvo įstatyminis pagrindas skirti J. L. (R.) sulaikymą, t. y. ar apeliantė neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, ar neteisėtai joje yra.
Įstatymo 10 straipsnio 1 punktas numato, jog užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką, nors jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtrauktas įspėjimas dėl neįsileidimo, išskyrus Šengeno sienų kodekse nustatytas išimtis. Įstatymo 23 straipsnio 8 punktas atitinkamai numato, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2007 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.(15/5-8)4U-17 apeliantei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. kovo 21 d., nes jos atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų viešajai tvarkai, jos duomenys įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (ten pat II t., b. l. 128 – 129), o 2007 m. gruodžio 20 d. į centrinę Šengeno informacinę sistemą įtrauktas įspėjimas dėl pastarosios neįsileidimo (ten pat III t., b. l. 3). J. L. (R.) duomenys iš minėto sąrašo neišbraukti, 2007 m. kovo 21 d. sprendimas Nr.(15/5-8)4U-17 nepanaikintas, įspėjimas dėl neįsileidimo neatšauktas, todėl formalus pagrindas Įstatymo 113 straipsnio 2 punktu skirti sulaikymą buvo.
Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliantei raštu ne kartą išaiškino, jog teisės aktai nenumato galimybės užsieniečiui, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl kokių nors priežasčių atvykti į šalį (ten pat III t., b. l. 3, 7, 10, 12, 14), todėl J. L. (R.) teiginys, kad Lietuvoje 2010 m. vasario 19 d. ji buvo dėl svarbios priežasties – dalyvavimo apklausoje – jos atvykimo į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje teisėtu nedaro. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2007 m. kovo 21 d. sprendimas Nr.(15/5-8)4U-17 paliktas galioti (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys administracinėje byloje Nr.I-534-244/2010), tačiau nepaisydama to apeliantė visgi 2010 m. vasario 18 d. neteisėtai atvyksta į Lietuvą (ten pat III t., b. l. 27 – 28), taip akivaizdžiai ignoruodama jos atžvilgiu galiojantį draudimą. Kita vertus, asmens sulaikymas visada reiškia jo judėjimo laisvės suvaržymą, todėl tokios esminės žmogaus teisės apribojimą taikant visada būtina įvertinti, ar jis pagal esamas aplinkybes proporcingas tokios priemonės taikymo tikslams pasiekti.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. bylą Nr. N143-3565/2008) klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, be to, nors vienos paminėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Taigi, įvertinus tai, jog apeliantės tapatybė nustatyta, ji ilgą laiką gyveno Lietuvoje, čia turi socialinių ryšių ir lėšų pragyvenimui, duomenų, jog ji būtų trukdžiusių nustatant jos teisinę padėtį, nėra, o jos grėsmę viešajai tvarkai fiksavęs Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2007 m. kovo 21 d. sprendimas Nr.(15/5-8)4U-17 nėra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo, kuriuo paliktas galioti 2007 m. kovo 21 d. sprendimas Nr.(15/5-8)4U-17, tačiau jis dar neišnagrinėtas), teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju galimas ir tikslingas alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas, o sulaikymas esamomis aplinkybėmis nelaikytinas proporcinga priemone.
J. L. (R.) apeliaciniu skundu prašo įpareigoti ją ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti atsakovui apie savo buvimo vietą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes (šalies teismuose vykstančiuose teisminiuose procesuose apeliantė turi atstovą, apeliantės atžvilgiu yra priimtas sprendimas išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos), pačios apeliantės elgesį (klaidino apeliacinį teismą nurodydama, jog tyrėja reikalavo atvykti į apklausą, nors byloje tokių įrodymų nėra), mano, jog šiuo atveju yra tinkamesnė kita alternatyvi sulaikymui priemonė – t. y. įpareigojimas užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą. Teismo vertinimu ši priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, be to, ją pritaikius bus užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ tikslai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis atitinkamai keistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. L. (R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti, t. y. vietoj J. L. (R.) atžvilgiu taikyto sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigoti J. L. (R.) iki 2010 m. gegužės 20 d. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 10 val. iki 12 val. atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą Naugarduko g. 100, Vilnius.
Nutartis neskundžiama.