- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-10-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42459-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. S., Z. S.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Berželis“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) V. S. ir Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ (toliau - SB „Berželis“) dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė.
I. V. S. ir Z. S. kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti pateikti ieškovams SB „Berželis“ dokumentų kopijas bei rašytinę informaciją apie bendriją. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas SB „Berželis“ 2014 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl išaiškinimo vykdant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą. Nurodė, kad dalies dokumentų kopijų ieškovui pateikti negali, nes šių dokumentų bendrija neturi. Todėl atsakovas prašė teismo išaiškinti, kaip tokiu atveju vykdyti teismo sprendimą ir pateikti ieškovams dokumentų, kurių pati bendrija neturi, kopijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino atsakovo SB „Berželis“ prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir išaiškino, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta atsakovo pareiga pateikti ieškovams V. S. ir Z. S. atsakovo turimų dokumentų kopijas bei rašytinę informaciją apie sodininkų bendriją „Berželis“.
Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog neaišku kaip atsakovas turi įvykdyti teismo sprendimą ir pateikti ieškovui dokumentus, kurių jis neturi. Teismas konstatavo, kad atsakovas dokumentų, kurių dėl objektyvių priežasčių yra neišlikę arba jų tiesiog neegzistuoja, neprivalo pateikti ieškovams, nes tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Nors teismo sprendimo turinio formulavimas nepaneigia jo privalomumo ir pareigos įvykdyti jame nustatytą įpareigojimą atsakovui, tačiau teismas nereikalauja įvykdyti to, kas realiai yra neįvykdoma. Atitinkamai atsakovas turi informuoti ieškovus kokių prašomų dokumentų ar informacijos ir dėl kokių objektyvių priežasčių negali pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
I. V. S. ir Z. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį ir atsakovo SB „Berželis“ 2014-05-06 prašymą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimo išaiškinimo atmesti. Nurodė, jog nutartis priimta ieškovui nepranešus apie pateiktą prašymą ir jo nagrinėjimą, taip pažeidžiant ne tik civilinio proceso kodekse numatytus rungimosi (CPK 12 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus, bet ir CPK 278 str. 3 d. reikalavimus. Teismo atliktas procesinės teisės normų pažeidimas yra esminis, lėmęs neteisingą prašymo pagrįstumo klausimo išsprendimą. Išaiškintas teismo sprendimas ir jo vykdymo tvarka yra visiškai aiškūs. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2014-02-25 nutartimi yra aiški – teismas įpareigojo atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovams, už teikiamų dokumentų kopijas apmokėjus bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka, pateikti dokumentų kopijas bei rašytinę informaciją apie bendriją, kurie yra konkrečiai nurodyti (pažymėti 1-20 punktais) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendimas ir jo vykdymo tvarka yra nedviprasmiški, todėl nėra pagrindo juos aiškinti. Aplinkybė, kad atsakovas tam tikrų dokumentų neturi yra ne teismo sprendimo aiškumo klausimas, bet atsakovo vidinės organizacijos, veiklos vykdymo, tinkamo dokumentų tvarkymo ir saugojimo problema. Teismas nutartimi pažeidė CPK 278 str. 1 d. reikalavimą nekeisti teismo sprendimo turinio (esmės). Teismo sprendimo išaiškinimu atsakovas siekė susiaurinti rezoliucinėje dalyje atsakovo ieškovams privalomai pateiktinų dokumentų ir informacijos apie bendriją apimtį. Be to atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo pagrindą sudarančios aplinkybės (dokumentų neturėjimas) buvo paneigtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog teismo sprendimu įpareigotų pateikti dokumentų neturi/neturėjo. Atsakovas šiomis aplinkybėmis nesigynė nuo ieškinio bylą nagrinėjant iš esmės. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad teismo sprendimo rezoliucinės dalies 6-11 ir 13-14 punktuose nurodytus dokumentus atsakovas (jo valdyba) turi, nes visi šie rašytiniai dokumentai buvo pateikti bendrijos narių 2011-05-28 susirinkimui tvirtinti. Iš ieškinio dalyko ir teismo sprendimo matyti, kad ieškovai iš atsakovo reikalavo ne tik konkrečių (jau sudarytų) dokumentų, bet ir informacijos, kurią pagal ieškovų rašytinius prašymus atsakovo valdyba privalėjo parengti bei ieškovams pateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovo SB „Berželis“ prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-06-02 nutartimi tenkino atsakovo SB „Berželis“ prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir išaiškino, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta atsakovo pareiga pateikti ieškovams V. S. ir Z. S. atsakovo turimų dokumentų kopijas bei rašytinę informaciją apie sodininkų bendriją „Berželis“.
Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepranešus ieškovams apie atsakovo pateiktą prašymą ir jo nagrinėjimą ir šis pažeidimas yra esminis dėl ko prašymo pagrįstumo klausimas buvo išspręstas neteisingai. Apeliantų teigimu teismas neturėjo pagrindo atsakovo prašymo išaiškinti, nes teismo sprendimas ir/ar jo vykdymo tvarka yra visiškai aiškūs. Be to teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo, kadangi atsakovo prašymas nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Apeliantų teigimu atsakovas prašyme klaidinančiai ir nepagrįstai nurodė, kad jis neturi dalies teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų dokumentų ir/ar informacijos.
Asmens teisė į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnis), procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar ji nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnyje 3 dalyje nurodyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje <...>. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais. Teismo sprendimo išaiškinimą reglamentuojančio CPK 278 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo nagrinėjamas rašytine proceso tvarka, suteikiant galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims raštu pateikti savo atsiliepimus arba žodine proceso tvarka, kai to prašo byloje dalyvaujantys asmenys. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas dėl sprendimo/sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus kitai ginčo šaliai ir nesuteikus jai galimybės pateikti savo atsikirtus į atsakovo prašymą dėl sprendimo/sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Taip pat kita ginčo šalis negalėjo pasinaudoti savo teise prašyti prašymą nagrinėti žodine proceso tvarka. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą ir nesudaręs galimybės ieškovams atsiliepti pažeidė procesines teises normas (CPK 12 str., 17 str., 42 str.).
LR CPK 278 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.).
Šiuo atveju Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota suprantamai ir nedviprasmiškai, abejonėms dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo pagrindo nėra. Be to atsakovo prašyme buvo keliamas ne sprendimo išaiškinimo klausimas bet sprendimo vykdymo klausimas, t.y. atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti kaip jis turėtų vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimą pateikti dokumentus kurių jis neturi, t.y prašyme nekeliama abejonių dėl teismo sprendimo aiškumo, iš esmės prašoma išaiškinti teismo sprendimo įvykdymą, prašymą motyvuojant tuo, jog atsakovas neturi dalies dokumentų ir/ar informacijos. Pažymėtina, jog CPK nenumato galimybės pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio išaiškinant tai, kas nebuvo numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė ne tą klausimą kurį išspręsti prašė pareiškėjas vietoj įsiteisėjusio sprendimo vykdymo išaiškinimo išaiškino patį sprendimą kuris yra visiškai aiškus, t.y. per sprendimo išaiškinimo institutą iš esmės išsprendė įteisėjusio sprendimo vykdymo metu kilusius klausimus.
CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atskirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas pateiktame teismui prašyme yra nurodęs tik teiginius, jog ieškovo ieškiniu reikalautų ir teismo sprendimu įpareigotų dokumentų atsakovas neturi. Tačiau minėtiems teiginiams pagrįsti atsakovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, taip pat nėra nurodęs konkrečių aplinkybių dėl kurių dalies dokumentų atsakovas neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovui nepateikus ir teismui neišsireikalavus, atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų, neįvertinus konkrečių priežasčių dėl kurių dalies dokumentų atsakovas neturi, neturėjo pagrindo spręsti apie prašymo pagrįstumą, ypač atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme atsakovas net neįrodinėjo, jog galimybės patenkinti ieškinio reikalavimų dėl dalies dokumentų pateikimo jis neturi.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą ir nesudaręs galimybės ieškovams atsiliepti pažeidė procesines teises normas (CPK 12 str., 17 str., 42 str.), taip pat pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė klausimo esmės, šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl išaiškinimo vykdant 2012-12-03 sprendimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.