- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- A2.2.-11484-908/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04485-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo atstovui advokatui S. G.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. kovo 27 d., apie 10.55 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, sukčiavimo būdu bandė pasisavinti brangiau kainuojančią prekę, sumokėdamas mažesnę kainą, t. y. vištienos šašlyko 0,9 kg kainą 4,17 Eur pakeitė į nukainoto šašlyko kainą 0,60 Eur, pikantiško kiaulienos šašlyko 1,026 kg kainą 4,45 Eur pakeitė į nukainoto šašlyko kainą 0,53 Eur. Bendra žala 7,49 Eur. Taip E. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, t. y. smulkų svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu.
Teismo posėdžio metu E. K. savo kaltę neigė, paaiškino, kad rinkdamasis prekes nupigintų prekių skyrelyje į prekių kainas nežiūrėjo, rinkosi būtent vištieną. Atėjus prie kasos su prekėmis, kasininkė skanavo prekes ir pamatė, kad kažkas ne taip. Nuskanavusi prekes pasikvietė vyr. kasininkę ir paskui pakvietė apsaugos darbuotoją. Apsaugos darbuotojas jį nuvedė į apsaugos kambarį, kuriame dar buvo S. P.. Kambariuke apsaugos darbuotojas siūlė prisipažinti. Jis (E. K.) prisistatė esantis pareigūnas, nes skubėjo į darbą Kauno VPK (b. l. 59-60).
Teismo posėdžio metu 2015-05-19 E. K. paaiškino, kad parduotuvėje šaldytuve rinkosi šašlyką, nes buvo penktadienis, planavo pabūti su draugais. Prekės buvo supakuotos į vakuuminę pakuotę. Į kainas nežiūrėjo, tik į sudėtį. Pateikė prekes kasininkei. Ji nieko neaiškino, tik kažką kvietė telefonu. Vėliau jį uždarė į kambariuką ir liepė laukti policijos. Tada skubėjo į Kauną, todėl norėjo greičiau viską išsiaiškinti. Manė, kad yra nekaltas, todėl gali išsiaiškinti ir taip. Ant prekės buvo lipdukas su pavadinimu ir apačioje dar kodas, kaina rašoma šalia (b. l. 15-16).
Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiškino, kad gavo iš kasininkės informaciją, kad kasoje žmogus perka produktus, kurių kaina neatitinka. Jis pranešė apsaugos darbuotojui, kuris stovėjo prie kasų, kad išsiaiškintų. Apsaugos darbuotojas po kurio laiko atvedė pilietį pas jį į kambariuką. Ponas kaltę pripažino. Sakė, kad dirba policijoje ir prašė susitarti. E. K. neneigė padaryto pažeidimo, todėl S. P. tai suprato kaip prisipažinimą. Be to pažeidėjas prašė nekviesti policijos, siūlė tartis. Tiesioginio prisipažinimo nebuvo. Išvadą, kad E. K. padarė šį pažeidimą, padarė ne iš tiesioginio jo prisipažinimo. Įvykio nebuvo užfiksavę vaizdo kameromis. Ant prekės užklijuoto lipduko buvo užrašyta „pigiau“. Lipdukas yra ranka užrašomas, jį rašo vadybininkas. Nesiaiškino iš kur atsirado tas lipdukas, nes neturėjo tokių galimybių. Nebuvo filmuotos medžiagos. Mano, kad lipduką užklijavo E. K. (b. l. 60-62).
Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paskambino kasininkė, kad įtartinas pilietis nori kažkokią prekę nusipirkti pigiau. Ant prekės buvo užklijuotas lipdukas su užrašu „pigiau“. Iškviesta vadybininkė pasakė, kad ant šios prekės niekas nieko neklijavo. Pilietis buvo palydėtas į viršų, pas juos į postą, ir ten prisipažino, kad perklijavo lipduką nuo kitos prekės. Kokiais tiksliai žodžiais tai pasakė, nepamena. Viršuje buvo pamainos viršininkas S. P., kuris su asmeniu aiškinosi toliau. S. P. yra pamainos vyresnysis. Jis dalyvavo pokalbyje su E. K. ir prisipažinimą girdėjo, įformino dokumentus. Liudytojas teigia, girdėjęs, kad asmuo prisipažino. Galbūt asmuo ir nepasakė „Prisipažįstu, užklijavau lipduką“, bet jis bandė tartis, prašė neforminti pareiškimo, sakė, kad jam gali kilti problemų. Tiesioginio prisipažinimo nebuvo. Kad asmuo prisipažino, liudytojas sprendžia iš savo darbo stažo, ir mano, kad jis nebūtų bandęs tartis, jei būtų buvęs nekaltas. Lipdukas liko pas vadybininkę P.. Kas jį nuklijavo nežino. Kad asmuo perklijavo lipduką, nematė (b. l. 65-66).
Iš PC „Hyper Maxima“ apsaugos darbuotojo M. Š. pasirašyto pareiškimo matyti, kad 2015-03-27, apie 10.55 val., PC „Hyper Maxima“, Ozo g. 25, Vilniuje, už kasų buvo sulaikytas pilietis K. A., kuris sukčiavimo būdu bandė pasisavinti brangiau kainuojančią prekę, sumokėdamas mažesnę kainą, tai yra pakeitė prekės barkodą. Bendra parduotuvei bandyta padaryti žala 7,49 Eur. Prekė grąžinta į parduotuvę, bendrovė materialinių nuostolių nepatyrė (b. l. 4).
Teismo posėdžio metu liudytoja L. P. paaiškino, kad įvykis buvo ryte, jai paskambino kasininkė ir pasakė, kad negali parduoti prekės, du indelius šašlykų, mažesne kaina. Pigesnė kaina nebuvo įvesta į kompiuterį, todėl kasa rodė, kad kažkas ne taip. Tą dieną ji (L. P.) nieko nebuvo nukainavusi, todėl paprašė pasižiūrėti prekės galiojimo laiką, ar buvo pagrindas nukainoti. Kasininkė pasakė, kad pagrindo nukainoti nėra ir kad yra dar viena prekė su lipduku „pigiau“. Ji kasininkei liepė kviesti apsaugą. Po kiek laiko ją pakvietė apsauga ir prašė apžiūrėti, ar tai ne jos raštas, ar ne jos klijuoti lipdukai, nes lipdukus rašo ji. Kai nukainoja prekes, jie paima prekę, suveda jos barkodą ir įveda antrą kainą. Kasininkė gavusi prekę su lipduku, paspaudžia mygtuką ir kompiuteris pritaiko mažesnę kainą. Ji (L. P.) ant specialaus lipduko ranka užrašo seną ir naują kainą. Ant lipduko parduotuvės „Maxima“ ženklo nėra, jis yra geltonas, ant kurio parašyta sena ir nauja kaina. Visos „Maxima“ parduotuvės naudoja tokius lipdukus, tačiau jie skiriasi nuo kito tinklo parduotuvių. Pažiūrėjo, kad čia ne jos raštas, ne jos klijuotas lipdukas ir išėjo. Lipdukas buvo geltonas su užrašu „Dėmesio pigiau“. Jis galėjo būti kitos „Maxima“ parduotuvės. Prekę pasiėmė apsaugos darbuotojas. Ji pati prekės neėmė. Liudytoja taip pat paaiškino, kad nuo kai kurių prekių lipduką galima nulipdyti, tai priklauso nuo prekės faktūros, įpakavimo, drėgnumo. Įvykio metu viena prekė buvo plastikiniame kibirėlyje, o kita prekė – plokščios formos plastikinėje lėkštutėje. Ant lygaus paviršiaus lipdukas galėjo būti prilipęs ir nestipriai, jei buvo riebalų ar drėgmės lipdukas galėjo nusiklijuoti. Šaldytuve žmogus lipduką gali perklijuoti. Ar įvykio metu šaldytuve buvo kokių nors nukainuotų prekių, ji nežino, į šį šaldytuvą visos vadybininkės neša nukainuotas prekes. Tą diena ji prie to šaldytuvo dar nebuvo nuėjusi. Ant lipduko prekės pavadinimo nerašo (b. l. 67).
Teismas 2015-04-30 raštu kreipėsi į UAB „Maxima“ prašydamas pateikti prijungimui prie administracinio teisės pažeidimo bylos 2015-03-27, nuo 10.30 iki 11.30 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, įvykusio įvykio vaizdo įrašą, tačiau teismui minėtas įrodymas nebuvo pateiktas. UAB „Maxima“ nurodė, kad dėl techninių galimybių vaizdo įrašų išsaugotų nėra (b. l. 11, 21).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad E. K. kaltė padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nepasitvirtino, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.
Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas grobdamas sukčiavimo būdu svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Todėl šį subjektyvųjį ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymį būtina nustatyti sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės. Kvalifikuojant veiką kaip padarytą sukčiavimo būdu būtina nustatyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo panaudojo apgaulę prieš nukentėjusįjį ir kad šis apgaulės buvo suklaidintas.
Teismas pažymi, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis nustatyta, jog prekės barkodas nebuvo perklijuotas, ant šašlykų buvo užklijuotas lipdukas „pigiau“ su netikra prekės kaina. Byloje nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog būtų matę, kad E. K. užklijavo lipduką „pigiau“, tokia išvada padaryta iš esmės tik pagal faktą, kad šis asmuo pateikė prekes su minėtu lipduku, tačiau vien to nepakanka konstatuoti, jog E. K. panaudojo apgaulę sukeisdamas/užklijuodamas lipdukus. Apklausiamas teismo posėdyje E. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad rinkosi prekes žiūrėdamas į jų sudėti, bet ne į kainą. Rinkosi prekes iš nupigintų prekių skyriaus. Sulaikytas skubėjo, be to jautėsi nekaltas, todėl bandė tartis su apsaugos darbuotojais. Teismo vertinimu, tokie E. K. parodymai išliko nuoseklūs viso bylos proceso metu. Ši E. K. versija nebuvo paneigta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Iš parduotuvės „Maxima“ 2015-03-27 pareiškimo matyti, kad 2015 m. kovo 27 d. apie 10.55 val. prekybos centre „Maxima bazė“, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, apsaugos darbuotojo M. Š. už kasų buvo sulaikytas A. K., kuris sukčiavimo būdu bandė pasisavinti brangiau kainuojančią prekę, sumokėdamas mažesnę kainą, t. y. pakeitė prekės barkodą. Vištienos šašlykas 0,9 kg kaina 4.17 Eur pakeitė į nukainoti šašlykai, kaina 0.60 Eur. Žala 3.57 Eur. Pikantiški kiaulienos šašlykai 1,026 kg kaina 4.45 Eur pakeitė į nukainoti šašlykai, kaina 0.53 Eur. Žala 3.92 Eur (b. l. 4). Taigi, šiame pareiškime iš esmės jau pateiktas E. K. veikos teisinis įvertinimas, nurodant, kad jis sukeitė prekių kodus ir sukčiavimo būdu bandė pasisavinti brangiau kainuojančias prekes už pigesnių prekių kainą. Vis dėlto teismo posėdyje apklausus šios parduotuvės apsaugos darbuotojus, nė vienas iš jų nenurodė, kad būtų matę, jog E. K. sukeitė/užklijavo pareiškime nurodytus etiketes/barkodus. Išvadą, kad E. K. užklijavo lipduką „pigiau“, buvo padaryta tik dėl to, kad E. K. bandė tartis, prašė nekviesti policijos pareigūnų. Apsaugos darbuotojai tokį elgesį suprato kaip prisipažinimą padarius minėtus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms ir pirmiau išdėstytiems įrodymams konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė, jog E. K. sukeitė prekių barkodus ir taip panaudojo apgaulę, pripažintina esančia prielaidų pobūdžio. Tuo tarpu prielaidomis ir spėjimais grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę teismas neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, nenustačius konkrečių ir nedviprasmiškų faktų, jog būtent E. K. užklijavo lipdukus „pigiau“, nėra galimybės spręsti ir apie šio administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę. Kaip jau minėta ATPK 50 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Apie subjektyviąją pažeidimo pusę teismas spendžia sugretinęs paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir objektyvias bylos aplinkybes bei kitus įrodymus. Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad E. K. pateikė prekes su užklijuotais lipdukais „pigiau“, negali būti pagrindu spręsti apie jo tiesioginę tyčia sukčiavimo būdu pasisavinti brangesnes prekes už mažesnės kainą. Liudytoja L. P. 2015-06-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie privalo daryti nukainavimą ant prekių, kurių galiojimo laikas eina į pabaigą. Prekė negali būti nukainota daugiau nei 69 procentai. Teismo nuomone pirkėjui, kuris įvertinus šiuolaikines tendencijas parduotuvėse skelbti nuolaidas, keisti (didinti/mažinti) kainas, neturi pareigos žinoti visas kainų pokyčių subtilybių, todėl galėjo sąžiningai klysti dėl prekės tikrosios kainos, tuo labiau, kad E. K. teigė, jog prekes rinkęsis nupigintų prekių skyriuje. Teismas įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog E. K. turėjo tiesioginę tyčią sukčiavimo būdu pasisavinti brangesnes prekes už pigesnių prekių kainą.
Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, nenustačius būtinojo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios – konstatuotina, taip pat neįrodžius, kad E. K. panaudojo apgaulę, t. y. kad būtent jis užklijavo lipdukus „pigiau“ turėdamas tikslą pigiau įgyti prekes, nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50 straipsnį E. K. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-11484-908/2015 pagal ATPK 50 straipsnį E. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.