- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- e2-981-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00123-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Kooperatinės bendrovės „Palangos kredito unija“
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kooperatinės bendrovės „Palangos kredito unija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1095-538/2015 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei Kooperatinei bendrovei „Palangos kredito unijai“, trečiajam asmeniui A. K. dėl draudimo išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 202 734,01 EUR sumokėtą draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą 202 734,01 EUR sumai. Nurodė, kad ieškinio suma didelė, o atsakovė, sužinojusi apie jai pareikštą ieškinį, turimą turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patenkino ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei KB Palangos kredito unijai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 202 734,01 EUR, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Atsakovei KB „Palangos kredito unija“ iš sąskaitose esančių piniginių buvo leista atsiskaityti su ieškovu AAS „Gjensidige Baltic“, mokėti privalomus mokesčius valstybei bei atsiskaityti su darbuotojais. Pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra labai didelė, o duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nėra, darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė Kooperatinė bendrovė „Palangos kredito unijai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo tokius argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į specifinį atsakovės statusą. Atsakovė yra kredito įstaiga, kurios veiklą kontroliuoja Lietuvos bankas, ir kuri privalo atitikti eilę finansinių reikalavimų, susijusių su jos turtu ir veikla. Pažymi, kad jos veikla nėra sustabdyta, atšaukta, jos įgaliojimai nėra niekaip apriboti. Šios aplinkybės, atsakovės nuomone, suponuoja išvadą, kad jos veikla ir turtinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, kas leidžia daryti išvadą dėl veiklos saugumo ir patikimumo.
2. Ieškinio suma, lyginant su atsakovės turtine padėtimi, negali būti laikoma didele. Siekdama pagrįsti šį teiginį, atsakovė su atskiruoju skundu pateikė Centrinės kredito unijos ir bankų sąskaitų išrašų nuorašus, priklausančių vertybinių popierių sąskaitų išrašą bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto sudėtis. Be to, atsakovė pateikė buhalterinės pažymos nuorašą, kuris, pasak atsakovės, patvirtina, jog atskirojo skundo pateikimo dienai ji neturi jokių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.
Atsiliepimas
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su skundo, prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus :
1. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atsiliepimas
2. Ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties santykio vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Skolininko turtinės padėties pasikeitimo ateityje galimybė, kaip kriterijus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti suprantamas ne kaip taisyklė, o kaip išimtis.
3. Atsakovės statusas nagrinėjamu atveju turėtų būti laikomas antraeile aplinkybe.
4. Atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų nepakanka atsakovės turtinei padėčiai įvertinti, kadangi nėra žinomas atsakovės turtinių įsipareigojimų masyvas, todėl laikytina, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios leistų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė ir išvadą dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju padarė, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma yra didelė, o duomenų apie atsakovo finansinę padėtį byloje nėra.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, teikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti galimo, ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Tuo tarpu atsakovei siekiant įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad jos finansinė padėtis yra gera ir tai pašalina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamu atveju atsakovei reiškiamas reikalavimas dėl 202 734,01 EUR sumokėtos draudimo išmokos priteisimo. Sutiktina tiek su ieškovo, tiek su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma apskritai turėtų būti laikoma didele, tačiau, kaip ir nurodo apeliantė, nagrinėjamo klausimo kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ji yra specifinis subjektas – kredito įstaiga, kurios veiklą prižiūri Lietuvos bankas (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 55 straipsnis). Iš viešai skelbiamos Lietuvos banko informacijos matyti, kad atsakovei, kaip kredito įstaigai, yra suteikta licencija, o tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, suponuoja išvadą, jog atsakovė sugeba vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bei atitinka kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus. Be to, šią išvadą patvirtinta ir atsakovės su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. bankų sąskaitų išrašai, pagal kuriuos atskirojo skundo pateikimo dieną atsakovei priklausantis pinigų likutis iš viso sudaro 1 756 419,12 EUR, vertybinių popierių sąskaitų išrašų nuorašai, iš kurių matyti, kad atsakovė turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, kurių vertė sudaro 509 195,73 EUR, bei Nekilnojamojo turto registro išrašo nuorašai, kurie patvirtinta, jog atsakovė turi didelės vertės nekilnojamojo turto.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytą ieškinio sumą ir duomenis apie atsakovės turtinę padėtį bei jos specifinį statusą, darytina išvada, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti finansiškai pajėgiam juridiniam asmeniui, todėl nėra objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio tenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, atsižvelgiant į pareikšto piniginio reikalavimo dydį.
Pažymėtina, jog atsakovės finansinė būklė gali kisti, todėl ieškovui išaiškintina, kad pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms aplinkybėms, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.