- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 1-110-557/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- O. F.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. F. (O. F.), g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis O. F. 2013 m. gruodžio 23 d. apie 22-23 val. bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sudavė J. L. kumščiais ir kojomis apie 40-50 smūgių į galvą, kaklą, krūtinę, liemenį, rankas ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam dvi muštines žaizdas ir daugybines susiliejančias kraujosruvas galvos skliaute ir veide bei kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, lūpų muštines žaizdas ir kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu abiejų didžiųjų pusrutulių srityje, galvos smegenų sumušimą, difuzines kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kakle, gerklų srities minkštuose audiniuose abipus, gerklų skydinės kremzlės abiejų viršutinių ragų lūžius, kraujosruvas krūtinės ląstos raktikaulių ir poraktikaulinėse srityse bei dešinio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, krūtinės ląstoje ir nugaroje, dešinės pusės VIII šonkaulio priekinio galo lūžį, 15 poodinių kraujosruvų abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairiame rieše, abiejose plaštakose, dešinės kojos šlaunyje, kelyje bei blauzdoje, kairio kelio sąnaryje ir kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, daugybinius odos nubrozdinimus abiejų kelių sąnarių ir blauzdų srityje, ko pasekoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, suspaudusio galvos smegenis, ir galvos smegenų sumušimo J. L. 2013-12-24 apie 2 val. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu O. F. tyčia nužudė J. L..
Kaltinamasis O. F. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2013-12-20 grįžo iš komandiruotės Vokietijoje, namuose pasidėjęs daiktus, nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą pas pažįstamą R. B., kur kartu su šio sugyventine Ž. rado ir savo draugę O. Š. bei J. L.. Visi kartu kelias dienas vartojo alkoholį. Ant O. Š. kūno jis pamatė sužalojimus ir sužinojo, kad J. ją sumušė. Todėl tarp jo ir J. jau 2013-12-21 kilo žodinis konfliktas, dėl kurio J. iškvietė policiją. 2013-12-23 vakare apie 22 val. jis vėl ėmė priekaištauti J. dėl O. Š. sumušimo. Šio konflikto metu J. pirmas ranka jam sudavė į kairę veido pusę, todėl jis tuoj pat pradėjo rankomis ir kojomis smūgiuoti J. į galvą ir kitas kūno vietas, kol O. Š. jį nustūmė. Kiek pamena, sudavė J. apie 15 smūgių, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti ir kaltinime nurodytą smūgių skaičių, kurių dėl girtumo nepamena. Per visas tas dienas J. iš buto niekur nėjo, niekas kitas jo nemušė, nematė, kad iki jo smurtavimo J. būtų buvęs sumuštas. Po sumušimo J. nusiprausė ir atsigulė į lovą, po kiek laiko priėjęs jis apžiūrėjo J. ir suprato, kad šis miręs. Tuomet jis paėmė J. už pažastų ir išvilkęs į laiptinę, paliko ant laiptų aukštielninką. J. batus ir striukę išmetė į šiukšlių konteinerį prie kito namo. Ryte atvykę pareigūnai kambaryje paėmė jo šviesius suvarstomus batus „Kapa“, kurie buvo kruvini. Labai gailisi nusikaltęs, nusikalto dėl girtumo, blaivas to nebūtų padaręs. Sutinka nužudytojo tėvams atlyginti neturtinę žalą. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 150-162, 165-179).
Liudytojas R. B. parodė, kad 2013-12-20 iš Vokietijos grįžo pažįstamas O., kuris atėjo pas jį išgerti. Iki 2013-12-23 bute nuolat girtavo jis, jo sugyventinė Ž. R., O. Š., J. L. ir O.. O. Š. anksčiau draugavo su O., o paskutiniu metu - su J. L.. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių gerai nepamena. O. pamatė, kad O. Š. yra sumušta ir sužinojęs, kad tai padarė J. L., ant jo supyko, dėl to kilo O. konfliktas su J. L.. 2013-12-23 vakare jie eilinį kartą konfliktavo. O. parvertė J. L. ant lovos ir užlipęs ėmė trypti kojomis. J. L. iš nosies ir lūpų bėgo kraujas. Jam skaudėjo galvą, todėl O. Š. davė tabletę „Ibumetin“. Kada J. L. dingo iš kambario, jis nematė. Ryte pareigūnai pranešė apie laiptinėje rastą vyro lavoną, ir jis išėjęs į laiptinę atpažino J. L.. Savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 118-125).
Liudytoja Ž. R. paaiškino, kad 2013-12-20 iš Vokietijos grįžo O. F., kuris atėjo pas ją į butą (duomenys neskelbtini) ir čia kelias dienas vartojo alkoholį. Kartu buvo ir jos sugyventinis R. B. bei O. ir šios naujasis draugas J. L.. Anksčiau O. draugavo su O.. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių gerai nepamena. Dėl to, kad J. L. buvo sumušęs O., O. sukonfliktavo su J. L.. Matė kaip J. sudavė O. į ausį, po to O. sudavė smūgius kumščiais J. L. į veidą. Kai ji nubudo, J. L. jau nebuvo.
Liudytoja O. Š. paaiškino, kad jos sugyventiniui O. F. išvykus į Vokietiją, ji apie du mėnesius su J. L. kaip sugyventiniai gyveno R. B. bute (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir Ž. R.. 2013-12-23 bute buvo ir O. F.. Visi vartojo alkoholį. O. F. pastebėjo ant jos sužalojimus ir paklausė, iš kur šie. Ji paaiškino, kad prieš kurį laiką ją sumušė J. L.. Tada O. F. atsistojo ir pradėjo mušti J. L.. Ji bandė O. F. raminti, tačiau O. F. ją nustūmė ir toliau mušė J. L.. Tada ji išsigandusi išbėgo į virtuvę ir tolesnio mušimo nebematė. Po sumušimo J. L. veidas ir drabužiai buvo kruvini, bet jis sėdėjo kambaryje kartu su visais. J. L. skundėsi, kad skauda galvą, ir ji davė tabletę „Ibumetin“. Dėl didelio išgerto alkoholio kiekio ji ne viską pamena, po to užmigo. Rytą pažadino policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad J. L. rastas miręs.
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad O. Š. nustatytos kraujosruvos veide ir krūtinėje, kurios buvo padarytos 5-9 parų laikotarpyje iki jos apžiūros 2013-12-30 (t. 1, b. l. 112).
Iš policijos tarnybinių pranešimų matyti, kad apie (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje rastą negyvą vyrą telefonu pranšta 2013-12-24 5.30 val., išvykus pagal pranešimą (duomenys neskelbtini) bute buvo rasti miegantys R. B., Ž. R., O. Š., O. F. (t. 1, b. l. 1, 55).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2013-12-24 6.20 val. (duomenys neskelbtini) namo antrojoje laiptinėje pirmojo aukšto laiptų aikštelėje rastas vyriškos lyties lavonas. Galva ir sprandas ant laiptų pakopos į antrą aukštą, kojos nukreiptos į pirmojo aukšto koridorių. Veide daugybinės kraujosruvos. Vilki sportines kelnes, megztinį, marškinėlius, kojines. Yra be batų. Viršutiniai drabužiai pakelti į viršų, o kelnės pasmukę. Apžiūrint pirmame aukšte esantį butą (duomenys neskelbtini), jame kambaryje rasta ir paimta gelsvos spalvos batų pora „Kappa“ (t. 1, b. l. 8-27). Buto (duomenys neskelbtini) apžiūros metu užfiksuoti ir paimti galimai kraujo pėdsakai (t. 1, b. l. 28-41).
Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta mirusiojo asmenybė – J. L., g. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56).
Apžiūrėjus J. L. drabužius, paimtus iš VTMT Klaipėdos ekspertinio skyriaus, ir batus, paimtus iš (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sportinės kelnės užpakalinėje dalyje suteptos baltos spalvos medžiaga (dulkėmis), marškinėliai apykaklės ir rankovių srityje gausiai sutepti galimai krauju. Megztinio pažastys suplyšusios per siūles, rankogaliai sutepti krauju, kairioji rankovė sutepta baltos spalvos medžiaga (dulkėmis). Auliniai batai yra rusvai gelsvos spalvos, suvarstomi, 43 dydžio su užrašu „KAPPA“. Abiejų batų išoriniai paviršiai, ypač dešinys, gausiai sutepti galimai krauju (t. 1, b. l. 42-54).
Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. L. mirė 2013-12-24 apie 2 val. nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimo, išsivysčius smegenų suspaudimui ir pabrinkimui. Užfiksuoti sužalojimai (muštinės žaizdos ir kraujosruvos) galvos skliauto įvairiose vietose, veide, lūpose, kakle (su gerklų skydinės kremzlės abiejų viršutinių ragų lūžiais), krūtinėje (su dešinės pusės VIII šonkaulio lūžimu), rankose ir kojose. Visi sužalojimai švieži, padaryti nedaug laiko prieš mirtį – 2013-12-23 vakare ar naktį į 24 d. Sužalojimai padaryti bukais daiktais ar paviršiais, daugiausia suduodant smūgius kumščiais ir spardant. Kaklo sužalojimai gavosi spaudžiant. Ovalios kraujosruvos rankose būdingos spaudimui rankų pirštais. Sužalojimai padaryti 40-50 smūgių. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, gerklų skydinės kremzlės viršutinių ragų lūžiai ir VIII šonkaulio lūžis – nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, kiti sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Po patirtos galvos smegenų traumos J. L. dar kurį laiką galėjo atlikti aktyvius veiksmus. Pomirtiniai kūno sužalojimai, drabužių sugadinimai ir padėtis rodo, kad mirusiojo kūnas buvo velkamas (t. 1, b. l. 70-90).
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad 2013-12-30 apžiūros metu O. F. konstatuoti odos nubrozdinimai abiejų ausų srityse, abiejose rankose, padaryti ne anksčiau kaip 2013-12-27 (t. 1, b. l. 144).
Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog išgertuvių metu tarp O. F. ir J. L. kilus konfliktui dėl J. L. santykių su buvusia O. F. sugyventine O. Š. bei pastarosios sumušimo, O. F. sudavė daugybinius smūgius kumščiais bei spyrė kojomis J. L. į įvairias kūno vietas, tame tarpe į galvą, ko pasekoje J. L. nuo patirtos sunkios galvos traumos netrukus įvykio vietoje mirė. Tuo būdu nekyla abejonių, kad tiesioginė J. L. mirties priežastis buvo kaltinamojo O. F. veiksmai – daugybinių smūgių kumščiais ir batais apautomis kojomis sudavimas į įvairias, tame tarpe ir gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas, ko pasekoje, be daugybinių kitokio pobūdžio sužalojimų, nukentėjusiajam buvo padaryti mirtį sukėlę galvos sužalojimai. Apklaustų asmenų parodymai bei teismo medicinos specialisto išvados leidžia kategoriškai atmesti prielaidą, jog J. L. galėjo būti sužalotas kitų asmenų, kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis, negu aukščiau nurodyta. Teismas laiko, jog kaltinamasis duotoje situacijoje veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant netiesioginei tyčiai kaltinamasis abejingas padarinių kilimui, jam tas pats, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kils ar nekils. Tuo tarpu šioje situacijoje baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų (daugybinių stiprių, ką patvirtina sužalojimų pobūdis, smūgių sudavimo į gyvybiškai svarbias kūno vietas, pargriauto nukentėjusiojo trypimas kojomis) buvo neišvengiamas. Pagrindinis klausimas – kokie padariniai kils dėl kaltinamojo veikos: ar bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta gyvybė. Nėra kalbos apie tokią alternatyvą: bus ar nebus padaryti baudžiamajame įstatyme numatyti sužalojimai. Problema yra tik dėl padarinių kiekybinės (kokio laipsnio sveikatos sutrikdymai) ar kokybinės išraiškos (sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas). O tai tiesioginės tyčios požymiai. Taigi šioje byloje kaltės klausimas gali būti keliamas tik taip: kaltinamasis norėjo gyvybės atėmimo kaip savo veikos tikslo (apibrėžta tyčia) ar gyvybės atėmimas buvo vienas iš jo nusikalstamos veikos tikslų greta sveikatos sutrikdymų (alternatyvi tyčia). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs būtent gyvybės atėmimo – nusikaltimas nebuvo planuojamas iš anksto, kaltinamojo tyčia smurtauti susiformavo staiga, išgertuvių metu kilusio konflikto metu, nebuvo naudojami žalojantys įnagiai, nukentėjusysis nebuvo mušamas iki atsidūrimo visiškai bejėgiškoje būklėje, kadangi kaltininkui nutraukus smurtavimą, ir toliau atliko aktyvius veiksmus (nusiprausė, dalyvavo išgertuvėse), kas patvirtina kaltinamojo veikimą būtent neapibrėžta tyčia. Veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas. Tuo būdu kaltinamojo O. F. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, beprasmiškai, be jokių pamatuotų priežasčių naudodamas intensyvų žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingą smurtą, atėmė jauno visuomenės nario, mažamečio 8 metų vaiko tėvo, gyvybę, nusikaltimas buvo logiška keletą dienų trukusio besaikio kaltinamojo girtavimo pasekmė. Kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nusikaltimo padarymo metu dirbo, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes, itin didelę atsakomybę lengvinančios aplinkybės svarbą, kuri vienok nepaneigia ir didelės atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmės sprendžiant atsakomybės klausimą, tai, jog nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, intensyviai smurtaujant, kaltinamajam skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį, tačiau jam artima laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusieji P. L. ir J. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydami priteisti iš kaltinamojo dėl sūnaus netekties patirtą neturtinę žalą – po 30000 litų kiekvienam (t. 1, b. l. 96-98, 104-106). Kaltinamasis ieškinį pripažįsta ir žalą atlyginti sutinka. Ieškinys tenkintinas. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo O. F. veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis J. L. mirties metu buvo 31 metų amžiaus, augino ir išlaikė mažametį vaiką, gyveno kartu su tėvais, akivaizdu, jog J. L. su tėvais siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės sūnaus netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusieji nereikalauja turtinės žalos (sūnaus laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidų) atlyginimo, o jų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra ženkliai mažesnis už paprastai priteisiamą panašaus pobūdžio bylose. Todėl teismas pripažįsta, jog prašoma priteisti suma visiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ko pasekoje ieškinys pilnai tenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui tirti ir nagrinėti: plaukas, biologinio pėdsako ėminys, dėmių ėminiai, tapetų fragmentai, J. L. drabužiai (sportinės kelnės, marškinėliai, megztinis, trumpikės, puskojinės) – sunaikintini, batų pora „KAPPA“ grąžintina kaltinamajam O. F..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
O. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-12-30. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
Nukentėjusiųjų P. L. ir J. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo O. F. po 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems P. L. ir J. L. (kiekvienam).
Nuteistajam O. F. laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausantį visų rūšių 60000 litų vertės turtą (tame tarpe pinigines lėšas AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)) taikymo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimui tirti ir nagrinėti:
plauką, biologinio pėdsako ėminį, dėmių ėminius, tapetų fragmentus, J. L. drabužius (sportines kelnes, marškinėlius, megztinį, trumpikes, puskojines) – sunaikinti,batų porą „KAPPA“ grąžinti nuteistajam O. F..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam O. F. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.