Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-319-2014

Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00448-2013-4

2014 m. balandžio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį - areštu 30 parų ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir 10 dienų. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3d., 65 str. prie paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėjus 2012 m. gruodžio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė T. B. paskirta laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai, turtui, vaiko gyvybei veiką, taip pat sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. užuominomis žodžiu grasino nužudyti S. Š. bei netiesiogiai - socialiniame tinklapyje „ Facebook ir telefonu rašė S. Š. grasinančio pobūdžio žinutes, t.y. grasino ją nužudyti, sutrikdyti sveikatą, sugadinti turtą, nužudyti dukrą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, tokiu būdu nukentėjusiąją S. Š. baugino naudodamas psichinę prievartą ir ją sistemingai terorizavo.

Be to, T. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ji duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tai yra, 2013 m. balandžio 28 d. apie 22.28 val. nenustatytoje vietoje, iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiajai S. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) išsiuntė tekstinį pranešimą, kuriuo reikalavo daryti taip, kad nebūtų pareiškimo policijos įstaigai, tęsdamas nusikalstamą veiką 2013 m. balandžio 30 d. apie 14.26 val. nenustatytoje vietoje, iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiajai S. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) išsiuntė tekstinį pranešimą, kuriuo siūlė S. Š. sumokėti 3000 litų, nutraukus ikiteisminį tyrimą, tai yra savo veiksmais siekė paveikti nukentėjusiąją teikti melagingus duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pagal BK 64¹ straipsnio nesumažino jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes jis kaltu prisipažino, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai galisi. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 64¹ straipsnio (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatose numatytos konkrečios sąlygos, kada paskirta bausmė yra mažinama šio straipsnio nustatyta tvarka, o būtent – skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu kai baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas.

Iš teismo posėdžio protokolo ir skundžiamo teismo nuosprendžio nematyti, kad, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ar ji buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias baudžiamojo proceso normas: apklaustas kaltinamasis, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, nuspręsta neapklausti neatvykusios nukentėjusiosios, ištirta rašytinė bylos medžiaga, taigi, mažinti nuosprendžiu T. B. paskirtą bausmę pagal minėtas BK 64¹ straipsnio (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas, teismui nebuvo įstatyminio pagrindo. Aplinkybė, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi teismo teisingai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, į kurią buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydžius (nuteistajam paskirtos bausmės žymiai švelnesnės už sankcijoje numatytų bausmių vidurkius). Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta bausmė subendrinta su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme teisingai, laikantis įstatymo reikalavimų ( BK 63 str. 1, 4 d., 64 str. 1 d. 3d., 65 str.).

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T. B., išlaidas iki 2014 m. kovo 24 d. sudaro 120 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktame Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.