Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančiam, nevedusiam, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-28 apie 9.46 val., R. B. (R. B.), UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, Klaipėdos krovinių postui pranešė, kad į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, atvyko krovinys su tranzitine deklaracija MRN 16LTVR500014E06E66, automobiliu VOLVO FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prekės – šviestuvai ir jų komplektuojančios dalys. Krovinys nebuvo plombuotas muitinės plomba. Atlikus muitinį tikrinimą, nustatyta, kad minėtos prekės yra iškrautos iš automobilio VOLVO FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į sandėlį negavus muitinės pareigūno raštiško leidimo. R. B., liepdamas vairuotojui ir darbininkams iškrauti prekes be muitinės raštiško leidimo, pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 96 straipsnio l dalies b punktą ir 46 straipsnio l punktą. Šiais savo veiksmais R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

R. B. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi. Nurodė, kad pateiktame paaiškinime nurodė visas aktualias aplinkybes ir palaiko išdėstytus paaiškinimus. Paaiškino, kad yra atsakingas už prekių deklaravimą ir išduodamus leidimus. Viskas įvyko per nesusikalbėjimą, nes iškrautos prekės peržengė dviejų metrų ribą į muitinės sandėlį. Muitininkai, nuvažiavę patikrinti prekes, ir pastebėjo, jog prekės yra muitinės sandėlio ribose, nustatė pažeidimą. Nurodė, kad prekės turėjo likti automobilyje, kol nepasirodė „žalias kanalas“, t.y. nebuvo gautas leidimas. Parodė, kad jis yra atsakingas už žodinio leidimo davimą krovėjams. Įmonėje dirba 2,5 metų, tokių įvykių per šį laikotarpį daugiau nebuvo. Prašo atsižvelgti į susidariusią situaciją ir sušvelninti nuobaudą.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-02-10 buvo gautas R. B. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jis su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutinka, dėl padaryto pažeidimo gailisi, pripažįsta padaręs klaidą, kad konkrečiai nenurodė darbuotojams nekrauti prekių, kol jis negrįš iš muitinės posto su leidimu tai daryti. Nurodė, kad 2016-01-28 9.00 val. į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją atvyko transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu (pakabinamais šviestuvais ir jų komplektuojančiosiomis dalimis), skirtu saugojimui muitinės sandėlyje. Atvykęs krovinys nebuvo plombuotas muitinės plomba. Transporto priemonės vairuotojui buvo leista įvažiuoti į įmonės teritoriją ir pasiruošti iškrovimui. Tuo metu jis suruošė importo sandėliavimo deklaraciją Nr. 6LT2105026400900597 ir išvežė ją pateikti muitinės postui. Jam tvarkant dokumentus muitinės leidimui iškrauti atvykusias prekes, prekės buvo iškrautos be leidimo. Muitinės pareigūnams nusprendus patikrinti krovinį ir atvykus į įmonės teritoriją, krovinys iš transporto priemonės jau buvo iškrautas. Nurodo, kad nurodymo iškrauti prekes nebuvo davęs, tačiau transporto priemonės vairuotojas turėjo CMR su patvirtinimu, jog prekės yra gautos,– galbūt vairuotojas tai įvertino kaip leidimą išsikrauti ir nesulaukęs jo, išsikrovė prekes. Taip pat nurodė, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininku gauna mažas pajamas – vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių yra 1018 Eur (t.y. apie 770 Eur į rankas), dėl ko net ir minimali nuobauda jam būtų didelė našta, taip pat neproporcinga nuobauda padarytam pažeidimui. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2013-07-16 ir per šį laikotarpį nebuvo baustas administracine tvarka už muitinės procedūrų pažeidimą. Taip pat akcentuoja, kad pažeidimas išaiškėjo transporto priemonei dar esant įmonės teritorijoje, o prekės pradėtos krauti tada, kai jis tvarkė su muitinės procedūromis susijusius dokumentus, t.y. dėl leidimo iškrauti šį krovinį, dėl ko savo veiksmuose neįžvelgia tyčios nuslėpti krovinį ar išvengti kokių nors susijusių prievolių. Prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta minimali bauda ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto sankcijoje.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinė atsakomybė kyla už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, t.y. muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo. Prekės yra muitinės prižiūrimos nuo jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momento (Bendrijos muitinės kodekso 37 str. 1 d.).

Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, t.y. jis atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir R. B. kaltė jam inkriminuojamų pažeidimų padarymu įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), vairuotojo D. V., sandėlininko M. P., paties R. B. paaiškinimais (b.l. 6-8, 19-21), bei kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sudėtį. R. B. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad R. B. pripažino padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad R. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, šis konkretus pažeidimas buvo padarytas ne veikiant tyčia, o dėl neatsargumo, kadangi jis neužtikrino sklandžios komunikacijos tarp vairuotojo ir muitinės darbuotojo, dėl ko įvyko nesusipratimas ir krovinys buvo iškrautas, nespėjus sutvarkyti dokumentų ir negavus muitinės leidimo tai padaryti. Šią savo klaidą jis suprato, pripažino, neginčijo. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis, nevedęs, išlaikytinių neturi, per mėnesį jo vidutiniškai gaunamos pajamos yra apie 660 Eur. Bylos duomenimis jokio kito registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto jis neturi, pažeidėjo teigimu, kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, jis negauna. Taip pat teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos – net ir minimalios baudos,– taikymas R. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant ir mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas baudos minimumas (ATPK 20 str., 30 str., 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 16054892480 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.