- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- e1-473-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37703-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L. 2023 m. rugsėjo 29 d., 21.20 val., būdamas neblaivus (2023 m. rugsėjo 29 d. 23.18 val. jam nustatytas 2,96 promilių neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), kieme sugadino svetimą turtą – tyčia metė akmenį į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. T., svetainės 1 000 eurų vertės langą ir jį išdaužė, taip sugadino V. T. priklausantį 1 000 eurų vertės turtą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis E. L., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 21.20 val., buvo stipriai neblaivus, dėl to labai blogai prisimena tos dienos įvykius, nes iki to įvykio išgėrė 0,5 l degtinės, o gal ir daugiau ir tikriausiai dėl to, kad buvo neblaivus, paėmė nuo žemės akmenį ir metė tyčia į V. T. langą. Buvo ant jo piktas dėl to, kad jis sakė, jog jo jaunesnis brolis pavogė iš V. T. dviratį, nors tai netiesa. Jam pasidarė dėl to pikta, o plius dar suveikė alkoholis, dėl to jis V. T. išdaužė langą. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau taip niekada nedaryti. V. buvo nuėjęs atsiprašyti, bet jis su juo net nekalbėjo. Pinigų atlyginti žalą dabar neturi, kada turės, nežino. Tą pačią dieną, kai jis išdaužė langą, jį pasivijo V. ir jis prisipažino, kad jis išdaužė langą, taip pat atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino tada, kad išdaužė langą. Dirba du mėnesius, todėl anksčiau neturėjo galimybės atlyginti padarytą žalą. Kadangi šiuo metu dirba, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam V. T. jo veiksmais padarytą turtinę žalą iki 2024 m. liepos 1 d., mokėdamas nuketėjusiojo nurodytą pinigų sumą, 1 000 eurų, dalimis (el. b. l. 84–86, 113–115).
Kaltinamojo E. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
2023 m. rugsėjo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. T. (V. T.) parodė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, šventė žmonos gimtadienį. Apie 21.20 val., būdamas svetainėje, išgirdo didelį trenksmą ir stiklo dūžį, tuomet iškart pamatė, kad kambaryje ant grindų guli didelis akmuo. Iškart išbėgo į lauką ir pamatė vieną asmenį, kuris jam nurodė kryptį, į kurią pusę pasišalino asmuo, išdaužęs jo buto stiklą. Nubėgęs apie 100 metrų, pastebėjo asmenį, kuris pasišalino, jam jo pasivyti nepavyko. Kitas netoliese buvęs asmuo, bėgdamas, parkrito ant žemės, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmuo, nurodęs besišalinančių asmenų kryptį, vėliau pradėjo konfliktuoti su asmeniu, kuris buvo parkritęs ant žemės, kaip vėliau paaiškėjo jie buvo pažįstami. Minėti asmenys tarpusavyje apsistumdė, tačiau vienas kitam pretenzijų neturėjo. Pas jį į svečius atvykusi draugė E. sakė, kad, būdama lauke, eidama link buto, matė tris asmenis, tarp kurių buvo ir prieš tai minėti du sulaikyti asmenys, kurie, eidami netoli jo namo kiemo, buvo pasiėmę akmenį. Akmenį turėjo būtent tas asmuo, kurį nukentėjusysis vėliau nurodė atvykusiems pareigūnams. Tačiau kaip asmuo meta akmenį, E. nematė, nes tik jai užėjus į jo butą, pasigirdo stiklo dūžis. Įvykio metu sudaužytas plastikinio lango stiklo paketas, padaryta 1 000 eurų žala, civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (el. b. l. 9–12).
2023 m. lapkričio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. G. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 21.20 val., ji atvažiavo pasveikinti pažįstamos S. T., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Eidama link daugiabučio, pamatė kažkokius du nepažįstamus išgėrusius vyrus, kurie atrodė kaip asocialūs. Vienu momentu pamatė kaip vienas iš jų, tas, kuris buvo tamsiai apsirengęs, paėmė nuo žemės akmenį. Tada ji greičiau nubėgo į laiptinę ir, jau būdama laiptinėje, išgirdo trenksmą, t y. stiklo dūžį. Užėjus pas savo pažįstamus į butą, paaiškėjo, kad būtent jiems buvo išdaužtas svetainės langas. Po to V. T. išbėgo į lauką, ir, kiek ji žino, vijosi tą vyrą, kuris metė akmenį ir parsivedė du vyrus prie įvykio vietos. Tada ji, išėjusi į lauką, vieną iš tų vyrų atpažino kaip tą, kuris ėmė akmenį. Vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, nurodė tą vyrą policininkams, pažymėdama, kad matė, kaip jis kėlė nuo žemės akmenį ir tikriausiai metė į langą, tačiau paties metimo ji nematė. Vyro, kuris kėlė akmenį, dabar atpažinti negalėtų, tačiau atpažino jį įvykio vietoje (el. b. l. 72–75).
2023 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas buto langas ir buto kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), šalia pirmos laiptinės, kairėje pusėje yra matomas pirmojo aukšto langas, kurio apatinė dešinė pusės dalis yra sudaužyta, matoma atvira ertmė (žiūrėti fotolentelę). Patekus į laiptinę, užlipus laiptais į pirmąjį aukštą, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys. Atidarius buto duris, patenkama į buto vidų, koridoriuje paėjus tiesiai ir pasukus į kairę pusę, patenkama į kambarį, kuriame tiesiai, prie sienos yra matomas televizorius, kairiau yra matomas baltos spalvos stalas, kairiajame kampe pastatytas pilkos spalvos minkštas kampas, ant kurio sėdimosios dalies matomos pabirusios stiklo šukės, ant stiklo šukių yra matomas akmuo, kuris, panaudojant mastelinę liniuotę, nufotografuojamas (žiūrėti fotolentelę). Priėjus arčiau lango, kuris yra šalia minkšto kampo, ant palangės, matomos pabirusios stiklo šukes. Apžiūrėjus langą, ant jo matoma išdaužta ertmė, kuri su liniuote nufotografuojama (žiūrėti fotolentelę). Apžiūrėjus namą iš išorės, antrame aukšte matoma vaizdo stebėjimo kamera (el. b. l. 13–16).
Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad E. L. 2023 m. rugsėjo 29 d. 23.18 val. nustatytas 2,96 promilių girtumas (el. b. l. 150–151).
2024 m. vasario 21 d. E. L. pateikė įsipareigojimą 1 000 eurų dydžio žalą atlyginti nukentėjusiajam iki 2024 m. liepos 1 d. (el. b. l. 143).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas sprendžia, kad E. L. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai.
Be paties E. L. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio ir kaltinamojo sulaikymo aplinkybes; liudytojos E. G. parodymai, kuomet ji nurodė, kad, eidama į daugiabutį, pamatė kažkokius du nepažįstamus išgėrusius vyrus, vienu momentu pamatė kaip vienas iš jų, tas, kuris buvo tamsiai apsirengęs, paėmė nuo žemės akmenį, tada ji nubėgo į laiptinę ir jau būdama laiptinėje išgirdo trenksmą, t y. stiklo dūžį. Šį vyrą nurodė atvykusiems policijos pareigūnams; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas – svetainėje esantis stiklo paketas. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad E. L., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia, sugadino svetimą V. T. priklausantį 1 000 eurų vertės turtą – akmeniu išdaužė jo buto stiklo paketo langą. Byloje nustatyta sugadinto turto (stiklo paketo) vertė, jos dydis, atitinka rinkoje esančias tokio pobūdžio turto kainas, teismas neturi pagrindo išvadai, kad sugadinto turto vertė galėtų nesiekti 10 MGL dydžio, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai (BK 190 straipsnio 1, 2 dalys).
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam E. L. skirti laisvės apribojimo bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (el. b. l. 122–125, 141–142).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika yra baigta. Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslą (kaltinamasis nurodė, kad buvo supykęs ant nukentėjusiojo dėl to, kad šis, pasak jo, nepagrįstai apkaltino kaltinamojo brolį vagyste). Byloje nustatyta, kad E. L. anksčiau neteistas (el. b. l. 126–128); administracine tvarka baustas, teismo turimais duomenimis, iš jam paskirtų keturių baudų yra sumokėta tik viena (el. b. l. 129–133), dirba (el. b. l. 148–149), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs. Byloje nėra duomenų apie E. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytus duomenis, kitas sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomos rūšies ir dydžio bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis); iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); bei uždraudžiant kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas); turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis); iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas); turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl savo neteisėto elgesio gailisi, anksčiau neteistas, jo elgesio kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis ‒ intensyvi priežiūra, nagrinėjamu atveju neskirtina.
Dėl kitų klausimų
Nukentėjusysis byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 1 000 eurų jo patirtos turtinės žalos atlyginimą. Ši nukentėjusiojo nurodoma jam priklausančio sugadinto turto vertė atitinka rinkoje esančias tokio pobūdžio turto kainas, nukentėjusysis su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, jo dydžio neginčija, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą. Byloje nustačius, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, V. T. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš E. L. nukentėjusiojo V. T. naudai 1 000 (vieną tūkstantį) eurų (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš E. L. nukentėjusiojo V. T. (V. T.) naudai 1 000 (vieną tūkstantį) eurų jo patirtai turtinei žalai atlyginti.
E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.