Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui R.K., 2011 m. rugpjūčio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.K. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui dėl 2011-07-05 sprendimo „Dėl leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pripažįsta, jog 1993 m. gegužės 4 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 234¹ straipsnio 2 dalį ir jam buvo skirti 2 metai bandomojo laikotarpio. Akcentuoja, kad jo teistumas jau išnykęs. Šį teiginį argumentuoja Baudžiamojo kodekso 58 straipsnio 2 dalimi, kurioje teigiama, kad neturinčiais teistumo laikomi lygtinai nuteisti asmenys, jeigu jie per bandomąjį laiką nepadaro naujo nusikaltimo ir jeigu per nurodytą laiką tokiems asmenims lygtinis nuteisimas nebus panaikintas kitokiais įstatymo numatytais pagrindais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pagal to paties Baudžiamojo kodekso 58 straipsnio 4 dalį teistumas ir jo sukeltos teisinės pasekmės negali persekioti asmens visą laiką ir, esant sąlygoms, teistumas savaime išnyksta, pasibaigus bandomajam laikui ir nepadarius per jį naujo nusikaltimo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį, teigia, kad jo teistumas išnyko jau 1995 m. birželio mėnesį. Pažymi, jog teisės normos, reglamentuojančios teisėtumą tiek Baudžiamajame kodekse, galiojusiame iki 2003 m. gegužės 1d., tiek Baudžiamajame kodekse, galiojančiame nuo 2003 m. gegužės 1d. nurodo tą patį laiko tarpą, per kurį teistumas išnyksta. Pareiškėjas, remdamasis Ginklų ir šaudmenų įstatymo 18 straipsniu, kuriame pateiktas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriais vadovaujantis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, teigia, jog ši norma yra imperatyvi ir negali būti aiškinama plečiamai. Pažymi, kad jo teistumas yra išnykęs jau prieš 15 metų, jam atlikus bausmę, tačiau nelaikant pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu, yra suvaržomos jo konstitucinės teisės ir laisvės.

Akcentuoja, kad atsakovas, tirdamas jo prašymą, netinkamai rinko duomenis apie jo reputaciją. Pareiškėjo teigimu, informacija apie asmens teistumą yra kaupiama Informatikos ir ryšių departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, tačiau atsakovas pateikė paklausimą ne Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, o Plungės rajono apylinkės teismui.

Atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teismas neturi viešojo administravimo įgaliojimų bei nevykdo administravimo funkcijų, todėl negali priimti naujo sprendimo dėl leidimo įsigyti ginklą išdavimo, prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2011 m. liepos 5d. priimtą sprendimą Nr.86-78-IL-1290 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt išlaidų skundo surašymui ir padavimui bei visas transporto išlaidas, susijusias su atvykimu į teismo posėdį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėjas prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2011 m. liepos 5 d. sprendimą „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“, kuriuo pareiškėjui neišduotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) neišdavė pareiškėjui R.K. leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei. Sprendimas argumentuojamas tuo, kad pagal gautą informaciją R.K. Plungės rajono apylinkės teismo 1993 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 234¹straipsnio 2 dalyje (šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 46 straipsnį, skirtas 2 metų bandomasis laikotarpis, todėl jis nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Remiantis tuo ir vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos taisyklėmis nutarė pareiškėjui neišduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei (b.l. 9-10).

Iš pareiškėjo skundo argumentų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog Sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad atsakovas nepagrįstai nepriskiria jo prie nepriekaištingos reputacijos asmenų, kadangi teistumas yra išnykęs.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 1993 m. gegužės 4 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-114/93 pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 234¹ straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtas 2 metų bandomasis laikotarpis. Minėtame nuosprendyje nustatyta, kad R.K., iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis, 1992 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) teritorijos slapta pagrobė 57 kalibro artilerijos šaudmenis – 966 vienetus (b.l. 26-31). Tuo metu galiojęs Baudžiamojo kodekso 234¹ straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą, o šio straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už minėtą veiką, padarytą pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, kuri baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas). 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 1 straipsniu buvo pakeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir išdėstytas nauja redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu. Minėto Įstatymo paskirtis yra įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu suvaržomos konstitucinės teisės ir laisvės.

Nauja Įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d., numato griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus. Minėto Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės statymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t.y. tokiu būdu apibrėžiama nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Pažymėtina, kad inter alia buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija. Tame tarpe yra naujai priimta nuostata dėl asmenų, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti padarę nusikaltimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga taip pat naudojat sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus (18 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai), už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, o ankstesnėje įstatymo redakcijoje atskirais punktais tokio pobūdžio nusikaltimai nebuvo išskirti. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame reglamentuojama, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas teigia, jog minėta Įstatymo nuostata jam pritaikyta nepagrįstai, nes teistumas yra išnykęs. Ginčo dėl pareiškėjo teisumo išnykimo nekyla. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kuriuo vadovaujantis pareiškėjas nepripažintas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl to, kad 1993 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas už šaudmenų grobimą grupės iš anksto susitarusių asmenų), siekiant asmenį nelaikyti nepriekaištingos reputacijos keliamas tik reikalavimas konstatuoti: 1) jog jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu sprogmenimis <...>; 2) už tokį nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Minėtame punkte įtvirtinta taisyklė dėl nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos nesietina su asmens teistumu, nes turintis teistumą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Taigi pasikeitus teisiniam reguliavimui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijai), pareiškėjo atveju Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnis reglamentuoja 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą ekspressis verbis nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybės, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma, nurodanti, kad „aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai“ aiškintina kaip nurodanti veikimo ar neveikimo (byloje vertinamu atveju – nusikalstamos veikos padarymo) momentą, kuris buvo atliktas (įvyko) iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo momento. Bylos medžiaga nustatyta, kad aplinkybės, dėl kurių R.K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, atsirado 1992 m. spalio 13 d. Darytina išvada, kad pareiškėjas atitinka pirmąją iš dviejų sąlygų, kurios suponuoja griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymą netaikymą, nes aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas prašymą leisti įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui padavė 2011 m. birželio 22 d. (b.l. 33-34), t.y. po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d.), todėl jis neatitinka antrosios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos – įsigyti ginklą iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Kadangi pareiškėjas neatitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, nepripažįstant jį nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad duomenys apie jo reputaciją surinkti netinkamu būdu.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnyje apibrėžiami bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio Įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą įsigyti ginklus. Minėto straipsnio 10 dalyje numatyta, jog leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 6 d.) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad gavęs visus tinkamai įformintus dokumentus, priėmęs dokumentus pareigūnas ar kitas atitinkamus įgaliojimus turintis pareigūnas organizuoja patikrinimų atlikimą, siekdamas nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas įsigyti ginklą pareiškėjui galėtų būti neišduodamas; 12 punktas numato, kad pareiškėjas ir asmenys, vyresni kaip 14 metų, gyvenantys kartu su pareiškėju viename būste, tikrinami, ar yra (nėra) nepriekaištingos reputacijos asmenys: ar asmenys teisti (neteisti), bausti (nebausti) administracinėmis nuobaudomis <...> naudojantis Vidaus reikalų ministerijos ar policijos informacinėmis sistemomis, ar kitomis programinėmis priemonėmis (12.1 punktas). Tame pačiame punkte numatyta, kad jeigu atitinkamos informacijos apie asmenį nėra, daromas įrašas „Informacijos nėra“. Jeigu asmuo buvo (yra) teistas, baustas administracine nuobauda, jam taikomos organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemonės ar yra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, anketoje antroje pusėje daromas įrašas (žyma) „Informacija apie anketoje nurodytus asmenis pridedama“ ir prie prašymo pridedama iš duomenų bazių atspausdinta informacija, o gavus netikslią neišsamią informaciją, kuria remiantis negalima priimti sprendimo išduoti (atsisakyti išduoti) leidimą įsigyti ginklą, privaloma patikslinti ar papildyti informaciją. Taisyklių 54 punktas numato, jeigu atlikus patikrinimus gaunama informacija, kuri nėra pagrindas taikyti teisės įsigyti ar turėti ginklus apribojimus (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis), tačiau remiantis ja galima numatyti, kad pareiškėjas gali būti padaręs kitų teisėtvarkos pažeidimų <...>, būtina atlikti papildomus patikrinimus (pvz. pateikti paklausimą kitoms institucijoms <...>).

Atsiliepimu į skundą bei pateiktais rašytiniais įrodymais (Įtariamųjų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenis apie fizinį asmenį – b.l. 25) nustatyta, kad atsakovui atlikus pareiškėjo patikrinimus, numatytus minėtose Taisyklėse, buvo gauta informacija, jog duomenys apie R.K. 1993 m. gegužės 4 d. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn perkelti į registrų archyvą. Remiantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu, atsakovas privalėjo atlikti papildomus patikrinimus, todėl pagrįstai nusiuntė paklausimą Plungės rajono apylinkės teismui dėl informacijos patikslinimo ir gavo R.K. nuosprendžio baudžiamojoje byloje kopiją. Pažymėtina, jog Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. išduotoje pažymoje Nr. (6-4) 14R-10526 (K10392) be kitų duomenų yra nurodoma, kad ji parengta vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata (b.l. 11).

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmuo ir tai patvirtinama tinkamai surinktais įrodymais, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas, nes jos atlyginamos tik tuo atveju, kai sprendimas priimamas pareiškėjo naudai (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo R.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.