- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1584/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- J. R.
- Kategorijos
- 121.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių komiteto atsisakymo įpareigoti administratorių perimti įmonės turtą, J. R. firmos ,,Soltis“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-414-431/2010).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė J. R. firmai ,,Soltis“ bankroto bylą.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartimi pripažinta J. R. firma ,,Soltis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti bankrutavusios R. firmos „Soltis“ administratorių perimti ir parduoti įmonės turtą, t. y. 1991 porą riedučių, esančių Vilniaus teritorinėje muitinėje; nustatyti, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo I. J. piktnaudžiauja savo padėtimi, vilkina bankroto bylą ir neatlieka jai pavestų pareigų, kad I. J. padarė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 3 p., 5 p., 15 p., 11 str. 31 d. 16 p., 14 str. 1 d. 1p., 25 str. 4 p. pažeidimus ir įvykdė BPK 278 str. numatytus nusižengimus. Pareiškėjas nurodė, kad 2008-06-05 raštu kreipėsi į bankrutavusios R. firmos „Soltis“ kreditorių susirinkimą su prašymu įpareigoti bankroto administratorių perimti įmonės turtą – nuo 1997 metų muitinės sandėliuose esančią ir įmonei priklausančią 1991 porą riedučių, tačiau pareiškėjui pateiktuose atsakymuose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl minėto turto perėmimo. Pareiškėjas mano, kad bankroto proceso dalyviai akivaizdžiai piktnaudžiauja savo padėtimi, ignoruoja pareiškėjo prašymus. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti kreditorių susirinkimo protokolai, administratoriaus ataskaitos, per daugiau nei tris metus neperimtas Vilniaus teritorinėje muitinėje esantis įmonės turtas.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad 2004-07-08 atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo J. R. tarp kitų aplinkybių nurodė, kad įmonė turi prekių muitinės sandėliuose Graičiūno g. Vilniuje už 98 878,61 Lt. 2005-02-08 pranešimu Nr. 12 UAB „Ormina“, atsakydama į antstolės D. Š. paklausimą nurodė, kad „šiuo metu mūsų muitinės sandėlyje yra saugomi J. R. firmai „Soltis“ priklausantys riedučiai (1991 pora), kurių faktūrinė vertė 36 736 JAV doleriai. Šiai prekei yra įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, t. y. importo mokesčiai nesumokėti.“ 2005-03-15 raštu Nr. 2B-18-29-2389 Vilniaus teritorinė muitinė pateikė informaciją apie J. R. firmai „Soltis“ priklausantį turtą, laikomą muitinės sandėlyje UAB „Ormina“, nurodydama, kad pagal BAD IM rinkinį Nr. 2VR50706645 (2002 05 29) saugomos J. R. firmai „Soltis“ priklausančios prekės – keturių rūšių riedučiai, viso 1991 pora, kurių statistinė vertė 144 149 Lt. 2005-09-02 raštu Nr. 01-13-616 bankrutuojančios R. firmos „Soltis“ administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl įmonės dokumentų paėmimo iš įmonės savininko J. R. priverstine sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, nes dokumentai neperduodami, dėl ko nėra galimybės vykdyti bankroto procedūrų. B. R. firmos „Soltis“ administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiklos tikrinimo komisijos 2008-02-16 posėdžio protokole Nr. BK-1, atlikus patikrinimą, konstatuota, kad pagrįsti administratoriaus paaiškinimai, grindžiami vykdomuoju raštu, antstolio, policijos, prokuratūros dokumentais, įrodančiais, kad įmonės savininkas J. R. vengė perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, ir kad dėl šios priežasties administratorius negali laiku ir tinkamai perimti įmonės turto. Dėl šios priežasties administratorius negali perimti muitinės sandėlyje esančių prekių. Byloje pateiktas 2007-05-21 ekspertizės aktas Nr. 99 dėl ilgą laiką saugomų prekių likutinės vertės, atliktas pagal UAB „Ormina“ užsakymą, kuriuo pateikta išvada, kad riedučiai turi būti utilizuoti dėl prarastos galimybės juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį dėl medžiagų, iš kurių jie pagaminti, prarastų dėl ilgalaikio saugojimo savybių-plastikas (poliuretanas ir polivinilchloridas) tapo trapus. Bankrutavusios J. R. firmos „Soltis“ 2007-12-07 kreditorių komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl muitinės sandėlyje esančių 1991 poros riedučių, nurodant, kad prekės muitinėje nėra išmuitintos, o išmuitinimui reikalinga sumokėti 18 % PVM mokestį nuo krovinio vertės bei apie 15 000 Lt sumą už saugojimą. 2008-05-28 kreditorių komiteto posėdyje buvo pateiktas iš muitinės sandėlio gautas ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad prekės dėl ilgo saugojimo nebėra saugios jų naudojimui pagal paskirtį, nes plastikas, iš kurio pagaminti riedučiai, tapo trapus, todėl jos turi būti utilizuotos. Kreditoriai nutarė nelaikyti muitinės sandėlyje esančių riedučių firmos turtu. Teismas konstatavo, kad nustatytosios rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo J. R. prašymą dėl įpareigojimo bankroto administratoriui perimti iš Vilniaus teritorinės muitinės 1991 porą riedučių ir juos parduoti, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, kurių pagrindu būtų galima reikalauti perduoti prekę. Todėl administratorius dėl objektyvių priežasčių laiku ir tinkamai negalėjo perimti muitinės sandėlyje esančių prekių. Prekes pripažinus netinkamomis naudoti, bet kokios pastangos jas perimti akivaizdžiai būtų nuostolingos ir pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta bankroto administratoriaus įgalioto asmens I. J. veiksmuose, atliekant bankroto procedūras, neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo įvardinti kaip neteisėti administratoriaus įgalioto asmens veiksmai, nėra pagrįsti pareiškėjo pateiktais įrodymais bei neatitinka byloje surinktiems kreditorių susirinkimo protokolams, patvirtintoms administratoriaus ataskaitoms, kuriuose yra atlikti ir išspręsti visi pareiškėjo nurodomi veiksmai pagal ĮBĮ reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) įpareigoti teismą išreikalauti iš bankroto administratorės pateikti teismui vieną porą riedučių – pavyzdį, kad būtų galima pagal faktą nustatyti, ar tikslinga buvo utilizuoti prekes; 2) įpareigoti teismą nustatyti administratorės neteisėtus veiksmus – neveikimą, dėl kurių atsirado didelė žala J. R. firmai ,,Soltis“ ir valstybės biudžetui; 3) įpareigoti teismą priimti sprendimą įpareigoti administratorę atlikti veiksmus nurodytus atskirajame skunde. Atskirajame skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2004-01-01 pagal VSDF Vilniaus skyriaus sprendimą, J. R. firmos ,,Soltis“ prekėms, esančioms Vilniaus muitinėje, kurių vertė 467 885 Lt, buvo uždėtas areštas. 2007-05-21 UAB ,,Impeksservis“ ekspertizės aktu buvo priimtas sprendimas utilizuoti įmones prekes. Bankroto administratorė 2008-05-28 protokolu informavo pareiškėją, kad kreditorių komitetas priėmė sprendimą nurašyti 179 329,94 Lt vertės J. R. firmos ,,Soltis“ prekes. Dėl tokių administratorės veiksmų J. R. firma ,,Soltis“ patyrė 467 885 Lt dydžio žalą. Teismas nepagrįstai neišsireikalavo riedučių pavyzdžių, kad susipažintų su riedučių kokybe ir nustatytų, ar reikalinga buvo utilizuoti prekes. Taip pat įmonės bankroto administratorė nepagrįstai neapskundė Vilniaus apskrities VMI 2005-09-30 akto, kuriuo buvo nustatyta, kad J. R. firma ,,Soltis“ valstybei yra skolinga 208 402,78 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas J. R. firmos ,,Soltis“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde kelia naujus reikalavimus ir grindžia skundą naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 str.), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismui įstatymu leista peržengti apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas ir pirmąja instancija išnagrinėtos bylos ribų. Apeliacine tvarka negali būti nagrinėjami reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 312 str.). Šis draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 str.). Apeliaciniam teismui išnagrinėjus reikalavimus (išskyrus CPK 312 straipsnyje nustatytas išimtis), kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui, be įstatyminio pagrindo būtų suvaržyta suinteresuotų asmenų teisė į apeliaciją.
Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu prašo: įpareigoti teismą išreikalauti iš bankroto administratorės pateikti teismui vieną porą riedučių; įpareigoti teismą nustatyti administratorės neteisėtus veiksmus – neveikimą, dėl kurių atsirado didelė žala J. R. firmai ,,Soltis“ ir valstybės biudžetui; įpareigoti teismą priimti sprendimą įpareigoti administratorę atlikti veiksmus nurodytus atskirajame skunde. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tokie reikalavimai nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme ir nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su 2008 m. liepos 16 d. skundu, nereiškė atskirajame skunde nurodytų reikalavimų (t. 4, b. l. 204-205).
Taip pat CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas atskirajame skunde keldamas naujus reikalavimus nurodo, kad patyrė įvairių nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti bankroto administratorė, bei remiasi tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Kadangi atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jų pasisakyti.
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.