- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- I3-9053-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02134-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės taryba
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. V. V. skundu prašo panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2021-08-26 sprendimą - nepriimti sprendimo „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-04-18 sprendimo Nr. T-136 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo“ ir įpareigoti atsakovę įtraukti pareiškėją, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narį, į Aplinkos ir plėtros komiteto sudėtį, neišbraukiant jo iš Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto sudėties (b. l. 55-56).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2021-08-26 posėdyje svarstė pareiškėjo, Tarybos nario, 2021-07-30 prašymą Nr. GD-16955 įtraukti jį į Aplinkos ir plėtros komiteto sudėtį, neišbraukiant iš Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto sudėties. Taryba nepritarė sprendimo Nr. TŽ-261 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-04-18 sprendimo Nr. T-136 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo“ projektui ir atsisakė leisti jam dirbti dviejuose komitetuose. Tokiu būdu buvo pažeista ne tik pareiškėjo (Tarybos nario) teisė dirbti daugiau nei viename komitete, bet ir viešasis interesas tinkamai atstovauti rinkėjus, kadangi Tarybos narys nėra tik fizinis asmuo, tai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas, atstovaujantis jų interesus.
Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tarybos nario prievolė - būti vieno komiteto nariu (be Kontrolės komiteto). Pastarajam, vykdančiam specifinę veiklą, gali priklausyti ir tarybos nariai, dalyvaujantys kitų komitetų veikloje. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Tačiau minėtame įstatyme nėra nuostatos, kad tarybos nariui draudžiama dalyvauti daugiau nei vieno komiteto veikloje (be Kontrolės komiteto). Tai nesudaro kliūčių tiek tarybos daugumos, tiek mažumos nariams būti keleto tarybos komitetų nariais ir tokiu būdu užtikrinti proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo laikymąsi.
Pažymėjo, jog Aplinkos ir plėtros komitete yra sprendžiami miestui aktualūs jo tvarkymo ar investicijų pritraukimo klausimai. Pareiškėjas pateikė prašymą įtraukti jį į šio komiteto sudėtį, neišbraukiant iš Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto sudėties, kadangi dažnai dalyvauja Aplinkos ir plėtros komiteto posėdžiuose, teikia pasiūlymus, tačiau neturi teisės balsuoti svarstomais klausimais, o tai svarbiausias valios pareiškimo būdas. Jis yra vienas iš Tarybos narių, daugiausiai pateikęs sprendimų projektų, tarp jų ir miesto tvarkymo klausimais, jis turi aukštąjį finansinį ekonominį išsilavinimą, jo sukauptos žinios ir profesinė patirtis leidžia dirbti Aplinkos ir plėtros komitete. Be to praėjusios kadencijos Taryboje ne vienas Tarybos narys dalyvavo kelių komitetų veikloje. Pareiškėjo nuomone, jam neleista dirbti minėtame komitete todėl, kad jis yra aktyvus, Taryboje kritiškai pasisako miesto tvarkymo ir naujų investicijų pritraukimo klausimais.
Ginčijamas sprendimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nurodytam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui ir turi būti panaikintas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (b. l. 108-111) nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad 2021-08-26 Alytaus miesto savivaldybės 9-osios Tarybos 31-ajame posėdyje, be kitų tame posėdyje svarstytų darbotvarkės klausimų, 13 darbotvarkės klausimu buvo svarstomas 2021-08-10 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas Nr. TŽ-261 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-04-18 sprendimo Nr. T-136 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo“ (toliau - ir sprendimo projektas). Už šį sprendimo projektą balsavo 7 Tarybos nariai, prieš - 0, susilaikė - 16. Atsižvelgiant į Tarybos narių balsavimo rezultatus, sprendimas nepriimtas.
Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti Tarybos 2021-08-26 sprendimą, tačiau konkretus sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas ir negalima panaikinti to, kas nėra priimta. Be to, pareiškėjas skundą teismui teikia kaip fizinis asmuo - V. V., tuo tarpu iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas skundu siekia apginti galimai pažeistas jo, kaip Tarybos nario, teises. Vietos savivaldos įstatymo 23-24 straipsniuose nustatytos baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas, tačiau teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo, nurodytos teisės akto nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato.
Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu įtvirtinta savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija dėl savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė teisę dėl tarybos komitetų sudarymo spręsti pačiai savivaldybės tarybai. Alytaus miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2020-12-22 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-362 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Tarybos reglamentas) 21.2 punkte (kaip ir Vietos savivaldos įstatyme 23 str. 2 p.) nurodyta, jog savivaldybės tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Tarybos reglamento 136 punktas nustato, jog vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, taryba nustato komitetų ir jų narių skaičių, pavadinimus bei kiekvieno komiteto įgaliojimus, atsižvelgdama į tarybos narių siūlymus. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu.
Šiuo atveju 2021-08-26 Tarybos posėdyje, svarstant 2021-08-10 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą, ir už jį balsavus 7 Tarybos nariams, prieš - 0, susilaikius – 16, atsižvelgiant į Tarybos narių balsavimo rezultatus, pagrįstai nuspręsta nepriimti sprendimo.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarybą priimti tam tikrą sprendimą - įtraukti savivaldybės tarybos narį į konkretų komitetą, neišbraukiant iš kito komiteto, šiame kontekste paneigtų patį vietos savivaldos principą ir šioje srityje įtvirtintą išimtinę tarybos kompetenciją bei laisvą tarybos narių balsavimo teisę.
Nurodė, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, remiasi ir viešojo intereso gynimu. Tačiau pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą jis nėra priskirtinas asmenų, galinčių kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, kategorijai. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2021-08-26 sprendimo, kuriuo nuspręsta nepriimti sprendimo „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-04-18 sprendimo Nr. T-136 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo“ (b. l. 20-22), pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys (dėl to ginčo nėra). Pareiškėjas 2021-07-30 pateikė prašymą Nr. GD-16955 įtraukti jį į Aplinkos ir plėtros komiteto sudėtį, neišbraukiant iš Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto sudėties. Alytaus miesto savivaldybės 9-osios Tarybos 31-ajame posėdyje 2021-08-26, be kitų šiame posėdyje svarstytų darbotvarkės klausimų, 13 darbotvarkės klausimu buvo svarstomas 2021-08-10 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas Nr. TŽ-261 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-04-18 sprendimo Nr. T-136 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo“. Už šį sprendimo projektą balsavo 7 Tarybos nariai, prieš - 0, susilaikė - 16. Atsižvelgiant į Tarybos narių balsavimo rezultatus, nuspręsta - nepriimti sprendimo „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-04-18 sprendimo Nr. T-136 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo“ (b. l. 20-22).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2009-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2014-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.
Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, jog šioje ginčo situacijoje pareiškėjas, kaip Tarybos narys, turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo iš esmės netenkintas prašymas dėl jo įtraukimo į Aplinkos ir plėtros komiteto sudėtį.
Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Šio straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, jog komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupių, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog komitetų, jų narių skaičių, įgaliojimus nustato pati savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje be kita ko nurodoma, jog Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus.
Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu įtvirtinta savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija dėl savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymo ir jų nuostatų tvirtinimo. Taigi, dėl tarybos komitetų sudarymo sprendžia pati savivaldybės taryba.
Alytaus miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2020-12-22 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-362 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos reglamento patvirtinimo“ 21.2 punkte taip pat nurodyta, jog savivaldybės tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Tarybos reglamento 136 punkte nurodoma, jog vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, taryba nustato komitetų ir jų narių skaičių, pavadinimus bei kiekvieno komiteto įgaliojimus, atsižvelgdama į tarybos narių siūlymus. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu.
Svarbu ir tai, jog Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinti vietos savivaldos pagrindiniai principai, tame tarpe atstovaujamosios demokratijos ir savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžta kompetenciją (4 str. 1 ir 2 p.).
Šiuo atveju Tarybai buvo teiktas svarstyti sprendimo projektas, kuriuo būtų suteikiama teisė pareiškėjui, kaip Tarybos nariui (ginčo dėl to nėra), dalyvauti dviejų komitetų veikloje, įrašant jį į Aplinkos ir plėtros komitetą ir neišbraukiant iš Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad savivaldybės tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Minėti teisės aktai nedraudžia Tarybos nariui būti kelių (išskyrus Kontrolės komitetą) komitetų nariu. Šios teisės iš esmės neginčija ir atsakovė. Tačiau šioje ginčo situacijoje Alytaus miesto savivaldybės taryba, naudodamasi jai suteikta išimtine kompetencija, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte - sudaryti savivaldybės tarybos komitetus, nusprendė nepriimti sprendimo „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-04-18 sprendimo Nr. T-136 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo“. Savo valią Tarybos nariai išreiškė balsuodami atvirai. Už šį sprendimo projektą balsavo 7 Tarybos nariai, prieš - 0, susilaikė - 16. Atsižvelgiant į Tarybos narių balsavimo rezultatus, Tarybos sprendimas nepriimtas. Jokių procedūrinių pažeidimų, svarstant pareiškėjo prašymą, balsuojant Tarybos posėdyje, pareiškėjas nenurodė ir teismas jų nenustatė. Atsakovė tinkamai įgyvendino Tarybos komiteto sudarymo (pakeitimo) procedūrą ir priėmė sprendimą atsižvelgiant į balsavimo rezultatus. Pažymėtina ir tai, jog Tarybos nariai turi teisę laisvai apsispręsti ir balsuoti pagal savo įsitikinimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio įstatyminio pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą - įpareigoti Tarybą įtraukti tarybos narį V. V. į Aplinkos ir plėtros komiteto sudėtį, neišbraukiant jo iš Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto sudėties. Šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau pareiškėjas, kaip Tarybos narys, turi teisę pateikti atsakovei naują motyvuotą prašymą įtraukti jį į Aplinkos ir plėtros komiteto sudėtį.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V, de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.