Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-01-05 ir 2015-06-05 nutartimis priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ­– ir VRM) 2014-12-02 sprendimą Nr. 1D-8603(11), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2012-09-12 susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį.

Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, Konstitucijos nuostatomis.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalyje. Administracinė byla dalyje nutrauktina.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VRM 2004-06-10 sprendimu Nr. 2/17-1226 pareiškėjui A. P. nuo 2004-06-01 neterminuotai buvo paskirta 648,22 Lt valstybinė pensija (b. l. 20). VRM 2014-11-17 buvo gautas pareiškėjo 2014-11-13 prašymas pranešti kokiu teisiniu pagrindu jam nuo 2010-02-01 iki 2014-02-01 buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, pateikti pažymą apie neišmokėtos valstybinės pensijos dydį visais pagrindais ir už visą laikotarpį, bei priimti sprendimą kompensuoti visais pagrindais sumažintą valstybinės pensijos dalį už visą sumažinimo laikotarpį (b. l. 21). VRM 2014-12-02 sprendime Nr. 1D-8603(11) nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime nustatyta, kad Konstitucijai neprieštarauja Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos buvo sumažintos dideliu mastu. Taip pat nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato. VRM neturi teisinio pagrindo išmokėti valstybinės pensijos neprimoką (b. l. 8, 9, 22, 23). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2014-11-26 pažymos Nr. 11DP(P)-5722 nustatyta, jog pareiškėjui A. P. paskirta valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, o nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (b. l. 10, 24).

Pagal 1994-12-22 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir nustatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir nustatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą galioja iki 2013-12-31.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015-05-15, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-11-26 pažyma Nr. 11PP(P)-5722 (b. l. 10, 53) patvirtina, kad pareiškėjui A. P. paskirta valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais. Pareiškėjo pensija nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjui A. P. buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad valstybinės pensijos nepriemokos dydis dėl pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sudaro 896,16 Lt. Pareiškėjo pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio nuostatas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, remiantis 2014-11-26 Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma Nr. 11PP(P)-5722 ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, pareiškėjui A. P. priteistina 259,55 Eur (tai atitinka 896,16 Lt) valstybinės pensijos nepriemoka, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, susidariusi nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir VRM 2014-12-02 sprendimą Nr. 1D-8603(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisinos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-124/2013, Nr. AS146-562/2013, Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2014-12-02 sprendimo Nr. 1D-8603(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktai, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

bylos dalį dėl prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimą Nr. 1D-8603(11) nutraukti.

Priteisti pareiškėjui A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 259,55 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimt penkių centų) dydžio neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01, pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.