Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-07-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
1A-450-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00054-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
Civilinis atsakovas
M. B.
Civilinis ieškovas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-1020/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00054-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.3.; 2.1.15.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinio atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo tenkintas civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikslintas civilinis ieškinys ir iš civilinio atsakovo M. B. valstybės naudai priteista 55 899,31 EUR patirtai žalai atlyginti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, už tai, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos panaudodamas, apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 265 311,32 Lt (76 839,37 EUR) mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) – už 2006 metų sausį – 2007 metų kovą ir taip padarė valstybei didelę – 265 311,32 Lt (76 839,37 EUR) – turtinę žalą, o būtent: M. B., būdamas UAB „V“ akcininku ir faktiniu vadovu, UAB „V“ valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2005 metais Vilniuje susitarė su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks jo atstovaujamai UAB „V“ PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie neva UAB „V“ parduotas prekes, taip sumažinant UAB „V“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, M. B. 2006 metų sausį – 2007 metų kovą pateikė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ rekvizitus, nurodė, kokios prekės ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose-faktūrose kaip neva parduodamos UAB „V“. Dėl to asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, žinodamas, kad UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ realiai nepardavė jokių prekių UAB „V“, pagal iš M. B. gautus duomenis organizavo ir vykdė žinomai netikrų UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ PVM sąskaitų-faktūrų, patvirtinančių, kad šios bendrovės neva pardavė, o UAB „V“ iš viso nupirko prekių už 1 739 263,02 Lt (503 725,39 EUR) (iš kurių 265 311,32 Lt (76 839,37 EUR) PVM), pagaminimą. Šias PVM sąskaitas-faktūras asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė M. B., kuris žinodamas, kad UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ realiai jokių prekių nepardavė, nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. tvarkiusioms vyr. finansininkėms B. U., S. P., V. B., nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. Gautų nurodytų netikrų dokumentų pagrindu 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. iš UAB „V“ AB „Parex“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais pervedus į UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ banko sąskaitas iš viso 1 739 263,02 Lt (503 725,39 EUR), asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, organizavo šių pinigų išgryninimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko sau už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintus pinigus perdavė M. B.. UAB „V“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. tvarkiusios vyr. finansininkės B. U., S. P., V. B. į UAB „V“ buhalterinę apskaitą įtraukė M. B. pateiktus nurodytus netikrus UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ dokumentus, jų pagrindu UAB „V“ 2006 metų sausio – 2007 metų kovo mėnesių PVM deklaracijose padidino paslaugų pirkimo PVM 265 311,32 Lt (76 839,37 EUR) suma ir šias suklastotas deklaracijas 2006 m. vasario 24 d., 2006 m. kovo 20 d., 2006 m. rugpjūčio 25 d., 2006 m. birželio 20 d., 2006 m. birželio 20 d., 2006 m. liepos 18 d., 2007 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 22 d., 2007 m. sausio 16 d., 2006 m. lapkričio 21 d., 2007 m. balandžio 11 d., 2007 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 13 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. liepos 13 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI. Šiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - už apgaulingą UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų sausį – 2007 metų kovą, o būtent: M. B., būdamas UAB „V“ akcininku ir faktiniu vadovu, UAB „V“ valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2006 metų sausį – 2007 metų kovą, žinodamas, kad UAB „V“ realiai jokių paslaugų ir prekių iš UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ nepirko, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 3 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) nuostatas, pateikė UAB „V“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. tvarkiusioms vyr. finansininkėms B. U., S. P., V. B., nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikras UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ PVM sąskaitas-faktūras ir nurodė šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras įtraukus į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, 2006 metų sausį – 2007 metų kovą buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – prekių pirkimas iš UAB „C“, UAB „B“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „I“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „V.S.“ iš viso už 1 739 263,02 Lt (503 725,39 EUR). Taip M. B., veikdamas per UAB „V“ buhalterinę apskaitą 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. tvarkiusias vyr. finansininkes B. U., S. P., V. B., nežinojusias apie vykdomą nusikalstamą veiką, iškreipė tikrąją UAB „V“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę ir duomenis apie turtą bei nuosavybę ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V“ 2006 – 2007 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Šiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - už apgaulingą UAB „Z“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugpjūtį – 2007 metų balandį ir apgaulingą UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2006 metų rugsėjį, o būtent: M. B., būdamas UAB „Z“ akcininku ir faktiniu vadovu, valdydamas UAB „Z“ per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę A. Z., ir, būdamas UAB „V“ akcininku ir faktiniu vadovu, valdydamas UAB „V“ per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę V. S., žinodamas, kad UAB „Z“ ir UAB „V“ realiai jokių paslaugų ir prekių iš UAB „P“, UAB „I“ nepirko ir realiai jokių paslaugų ir prekių UAB „K“ nepardavė, asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, prašymu sutiko į UAB „Z“ ir UAB „V“ PVM sąskaitas-faktūras įrašyti pateiktus žinomai melagingus duomenis apie neva parduotas prekes ir imituoti tarp UAB „P“, UAB „I“, UAB „K“ ir UAB „Z“ ir tarp UAB „P“, UAB „K“ ir UAB „V“ neva sudarytus sandorius. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. 2006 metų rugpjūtį – 2007 metų balandį Vilniuje iš G. R. gavęs UAB „P“ ir UAB „I“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dėl neva parduotų prekių UAB „Z“ ir UAB „V“, žinodamas, kad UAB „Z“ ir UAB „V“ realiai jokių prekių UAB „K“ nepardavė, nurodė UAB „Z“ administratorei S. L., nieko nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, išrašyti UAB „Z“ vardu PVM sąskaitas-faktūras dėl neva UAB „K“ parduotų prekių. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. B. nurodė UAB „Z“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei B. L., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, netikras PVM sąskaitas-faktūras dėl UAB „Z“ prekių pirkimų iš UAB „P“ bei UAB „I“ ir prekių pardavimo UAB „K“, o UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. finansininkei V. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką – netikras PVM sąskaitas-faktūras dėl UAB „V“ prekių pirkimo iš UAB „P“ ir prekių pardavimo UAB „K“ įtraukti atitinkamai į įmonių UAB „Z“ ir UAB „V“ buhalterines apskaitas. Šias netikras PVM sąskaitas-faktūras įtraukus atitinkamai į UAB „Z“ ir UAB „V“ buhalterines apskaitas, buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) nuostatos ir įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – atitinkamai prekių pirkimas iš UAB „P“, UAB „I“ iš viso už 1 013 558,64 Lt (293 546,87 EUR) bei prekių pardavimas UAB „K“ už 1 043 955,44 Lt (302 350,39 EUR) ir prekių pirkimas iš UAB „P“ iš viso už 109 362,40 Lt (31 673,54 EUR) bei prekių pardavimas UAB „K“ iš viso už 112 666,40 Lt (32 630,44 EUR). Taip M. B., veikdamas per UAB „Z“ ir UAB „V“ buhalterines apskaitas tvarkančias vyr. buhalteres, nežinojusias apie vykdomą nusikalstamą veiką, atitinkamai iškreipė tikrąją UAB „Z“ ir UAB „V“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą ir dėl to nebuvo galima iš dalies atitinkamai nustatyti UAB „Z“ 2006 metų rugpjūčio – 2007 metų balandžio mėnesių, o UAB „V“ – 2006 metų rugsėjo mėnesio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nusprendė, jog VMI turi teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas nutartimi šis sprendimas paliktas galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutarties aprašomosiose dalyse padarytas rašybos klaidas: vietoje „padidinus paslaugų pirkimo PVM 265 251,32 Lt“ nurodant „padidinus paslaugų pirkimo PVM 265 311,32 Lt (76 839,37 EUR)“, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytas rašybos klaidas: vietoje „apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą“ nurodant „apgaule išvengė dalies didelės vertės turtinės prievolės“, o 22 lape vietoje „apgaule įgijo didelės vertės (viršijantį 250 MGL dydį) turtą“ nurodant „apgaule išvengė dalies didelės vertės (viršijančios 250 MGL dydį) turtinės prievolės“. Po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinio proceso tvarka išsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) tenkino 2016 m. gegužės 9 d. VMI patikslintą civilinį ieškinį (55 899,31 EUR sumai) dėl atsakovo M. B. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Sprendime nurodoma, jog atsakovas nepagrindė savo teiginio, kad kai kurios įmonės, kurios naudojasi fiktyviomis UAB „V“ pardavimo PVM sąskaitomis-faktūromis, pagal kurias jos vykdė PVM atskaitą, yra padengusios kažkurią dalį padarytos žalos arba yra sudariusios su VMI susitarimą dėl žalos atlyginimo. Sprendime konstatuota, jog M. B. yra laikytinas kaltu dėl savo veiksmų ir jų rezultato (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), ieškovas patyrė žalos, kurią sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai. Nustatyta, jog M. B. savo veiksmais padarė didelę turtinę 55 899,31 eurų žalą valstybei dėl PVM nesumokėjimo. Teismas nurodė, jog ieškovo žalą patvirtina specialistų išvados, VMI patikrinimo aktas ir byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Civilinis atsakovas M. B. apeliaciniu skundu prašo: iš dalies panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VMI ieškinį dalyje dėl 47 654 EUR žalos atlyginimo atmesti; priimti naujai pateiktus įrodymus; priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. M. B. tik iš dalies sutinka su Sprendimu – sutinka su jo dalimi, kuria iš jo priteista 8 244,94 EUR turtinės žalos, kurią planuoja atlyginti, tačiau nesutinka su tuo, jog jam būtina atlyginti 47 654,37 eurų turtinę žalą, kadangi šią turtinės žalos dalį jau yra atlyginusi, kartu nusikalstamoje veikloje su civiliniu atsakovu dalyvavusi - UAB „L“ (buvusi A. K. IĮ „L“) administracinėje byloje. Todėl žalos atlyginimas antrą kartą reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą atsakovo sąskaita. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nesuprato padarytos nusikalstamos veikos mechanizmo – jog PVM sukčiavimo byloje veikė ne vienas juridinis asmuo, taigi, nesumokėtas į valstybės biudžetą PVM yra visų sukčiavimo grandinėje dalyvavusių juridinių asmenų neteisėta nauda, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas žalą priteisė tik iš atsakovo, juridinio asmens UAB „V“ faktinio vadovo. Teismas nenustatinėjo ir atitinkamai neįvertino, kad nusikalstamos veikos grandinėje be minėto juridinio asmens veikė ir kiti. Liko neįvertinta ir tai, kad remiantis 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. I-31188-121/2011 (toliau – administracinė byla), UAB „L“ neįsigijo iš UAB „V“ ir kitų nurodytų įmonių PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų ir atitinkamai negalėjo niekam jų parduoti bei atlikti PVM atskaitos. Šiuo sprendimu UAB „L“ buvo papildomai priskaičiuota 47 654,37 EUR nesumokėto PVM pagal pirkimo-pardavimo PVM sąskaitas-faktūras iš UAB „V“. Atsižvelgdamas į tai, kad aptariamas sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliantas mano, jog prejudiciniu faktu yra nustatyta UAB „L“ prievolė sumokėti minėtą sumą nesumokėto PVM, susidariusio iš neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „V“. Remdamasis tuo, kas minėta, bei kitais duomenimis, apeliantas tikina, kad jis turi prievolę atlyginti 8 244,94 EUR dydžio žalą, nes 47 654,37 EUR dydžio žalą (55 899,31 – 47 654,31) jau atlygino UAB „L“. Apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas nustatytas taisykles, taip pat padarė išvadą, jog per visą PVM sukčiavimo grandinę pasisavintas PVM, kuris ir sudaro turtinę žalą, turi būti atlygintas bendrai visų toje PVM sukčiavimo grandinėje dalyvavusių fizinių ir juridinių asmenų, bendrais neteisėtais veiksmais padariusių žalą, nepriklausomai nuo to, kad dalis žalos yra išieškoma baudžiamojo proceso tvarka, o kita dalis – administracinio proceso tvarka. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme civilinis atsakovas neturėjo galimybės pateikti teismui reikšmingų duomenų iš išnagrinėtos jau aptartos administracinės bylos, todėl šiuos duomenis teikia apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas taip pat įžvelgia VMI nesąžiningumą, nes apie sprendimą administracinėje byloje ji žinojo, tačiau jį slėpė nuo teismo ir atsakovo, vengė jį laiku pateikti – taip teismui trukdydamas nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes bei tiesą byloje, o civiliniam atsakovui – pagrįsti savo atsikirtimus. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas šalių rungimosi, lygiateisiškumo principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Remiantis tuo prašoma su apeliaciniu skundu priimti pateiktus įrodymus. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti Sprendimą nepakeistą. Pasak VMI, apelianto argumentas, kad 47 654,37 EUR turtinės žalos atlygino UAB „L“ yra nepagrįstas. VMI, nurodydama, už kokių nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteistas M. B., pabrėžė, jog civilinis ieškinys pastarojo atžvilgiu buvo pareikštas dėl valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos, apgaule išvengus UAB „V“ turtinės prievolės PVM pavidalu dėl tarp UAB „V“ ir kitų juridinių asmenų neįvykusių sandorių, tačiau ne dėl UAB „V“ sandorių su UAB „L“, todėl UAB „L“ papildomai apskaičiuoto PVM įskaitymas iš turėtos mokesčių permokos nėra susijęs su atsakovo M. B. valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimu. VMI įsitikinimu, apelianto argumentas dėl negalėjimo pirmos instancijos teismui pateikti naujų dokumentų vertintinas kritiškai, nes aptariamas PVM išskaitymas iš turėtos mokesčių permokos nėra susijęs su M. B. valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimu, o be to, 2011 m. rugsėjo 30 d. VAAT sprendimas administracinėje byloje yra viešai paskelbtas. Pasak VMI, remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, nes jie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, nes įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimas, kuriuo iš M. B. valstybės naudai buvo priteista 55 899,31 EUR dydžio turtinė žala, teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Nors šis ginčas kilęs iš baudžiamosios bylos, kuri nagrinėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, vėlesnėje proceso stadijoje, pripažinus VMI teisę į ieškinį, bet jo dydžio klausimą palikus nagrinėti civilinio proceso tvarka, klausimas dėl valstybės patirtos ir teismo pripažintos turtinės žalos dydžio, toliau vyksta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas.

M. B. nekvestionuoja to, jog visos jo, kaip civilinio atsakovo, civilinės atsakomybės sąlygos egzistuoja, tačiau, jo teigimu, priteistinos turtinės žalos dydis turi būti sumažintas, nes dalį jam inkriminuotos turtinės žalos administracinėje byloje yra įpareigotas atlyginti kitas juridinis asmuo – UAB „L“, todėl civilinis ieškinys dalyje (lygioje 47 654,37 EUR) yra atmestinas. Taigi, teismo įsitikinimu, byloje būtina nustatyti ar apelianto nurodomas juridinis faktas, t. y. sprendimo priėmimas administracinėje byloje, turi įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2007 m. gegužės 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00026-07 (t. 1, b. l. 9-11), kuriame vienu iš įtariamųjų buvo M. B.. Ikiteisminiame tyrime M. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai BK 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. M. B. įtartas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, klastojant dokumentus bei apgaulingai tvarkant įvairių juridinių asmenų (tarp jų ir A. K. IĮ „L“) buhalterinę apskaitą, turėdamas tikslą sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, apgaule įgijo valstybės biudžeto lėšas – iš viso 687 722 Lt (199 178,06 EUR). Šioje apimtyje M. B. kartu su organizuotos grupės nariais įtartas ir tuo, kad įgijo 214 177 Lt (62 029,95 EUR) į biudžetą mokėtino PVM sumą (epizodas susijęs su A. K. IĮ „L“ sandoriais) (t. 5, b. l. 65-70).

2014 m. birželio 25 d. M. B. ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00026-07 įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. M. B., be kita ko, inkriminuota tai, kad jis apgaule UAB „V“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 265 311,32 Lt (76 839,47 EUR) mokėtino į valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, padarydamas valstybei didelę turtinę žalą. Apygardos teismas pažymi, jog M. B. nebėra inkriminuojama tai, jog jis sukčiavo PVM sumokėjimo srityje panaudodamas A. K. IĮ „L“. Tuo pačiu, pabrėžtina, jog galimai M. B. padaryta turtinė žala valstybei nuo 687 722 Lt (199 178,06 EUR) sumažėjo iki 265 311,32 Lt (76 839,47 EUR) (t. 5, b. l. 94-98). 2014 m. liepos 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl M. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo išskirtas į atskirą tyrimą Nr. 06-1-00054-14 (t. 1, b. l. 1). 2014 m. liepos 16 d. šiame ikiteisminiame tyrime M. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuris savo turiniu buvo identiškas 2014 m. birželio 25 d. įteiktajam (t. 5, b. l. 105-109), o 2014 m. rugpjūčio 11 d. prokuroras kaltinamuoju aktu, esant identiškam kaltinimui, baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamuoju buvo apeliantas, perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 8, b. l. 72-84).

Šių duomenų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „V“ sandoriai su UAB „L“, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo VMI, nebuvo aptariamos į teismą perduotos baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku (BPK 255 straipsnis). Lyginant su pirminiu pranešimu apie įtarimą, kaltinamajame akte M. B. inkriminuotas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo siauresnės apimties – galimai padaryta turtinė žala sumažėjo beveik 3 kartus, o M. B. neinkriminuoti UAB „V“ sandoriai su UAB „L“, kurių rezultate apgaule įgytos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, ikiteisminio tyrimo eigoje iš įtarimo M. B. buvo eliminuotas sukčiavimas PVM sumokėjimo srityje tiek, kiek tai susiję su UAB „L“, dėl ko sumažėjo tyrimo pradžioje apeliantui inkriminuotas padarytos turtinės žalos dydis. Šių duomenų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo sumažinti Sprendimu atlygintinos turtinės žalos dydį, nes 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-851/2015 M. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už dalies UAB „V“ turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimą, sudarant sandorius ne su UAB „L“, o su kitomis 9 įmonėmis.

Dėl apeliaciniame skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir naujų įrodymų pateikimu apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad nors pirmos instancijos teisme nebuvo vertinami kartu su M. B. apeliaciniu skundu pridedami dokumentai, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka šių dokumentų turinį išanalizavo, įvertino bei konstatuoja, jog jų turinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui įtakos neturi.

Remiantis visa tuo, kas minėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir administracinės bylos neįžvelgiama, todėl galimybės atmesti VMI civilinį ieškinį (sumažinti priteistiną turtinės žalos dydį) dalyje civilinio atsakovo M. B. atžvilgiu ir tuo pačiu keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo nėra objektyvaus pagrindo.Atsižvelgiant į visa tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo M. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jurgita KolyčienėStasys PunysErnestas Rimšelis