Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. M. (C.), M. Č., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja P. M. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjos atstovė advokatė A. Gaurelienė (toliau – pareiškėjos atstovė) teismo posėdžio metu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, likusį po tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jog V. M., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau nurodytą turtą priėmė faktiškai valdydama ir juo rūpinasi iki šiol. Laiku nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo dėl įstatymų nežinojimo, pareiškimo apie mirusio V. M. palikimo priėmimą niekas kitas notarui taip pat nėra pateikęs. Pareiškėja negali pilnai realizuoti savo teisės į tėvo palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė tėvo palikimą faktiškai jį valdydama.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

5. Iš mirties įrašo, ištuokos liudijimo matyti, jog V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su M. A. (Č.). Iš gimimo liudijimo matyti, jog A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. M. dukra. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis taip pat matyti, jog mirusysis taip pat turėjo dukrą P. M., gim. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas įrodo, jog V. M., miręs (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu M. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto pareiškimo matyti, jog nutraukiant santuoką nurodytas turtas tarp buvusių sutuoktinių padalintas nebuvo, tačiau mirus vienam iš sutuoktinių bendrijo jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 1 dalis). Pateikti atsiliepimai įrodo, jog suinteresuoti asmenys P. M. ir M. Č. į mirusiojo V. M. palikimą nepretenduoja, nurodo, jog pareiškėja A. M. priėmė savo tėvo V. M. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

6. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjos atstovė, po V. M. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja A. M. faktiškai valdydama priėmė visą savo tėvo turtą, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja A. M. paveldėtą tėvo turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi ir mokėjo mokesčius, patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2022 m. sausio 12 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pažyma, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bendrijai įsiskolinimo neturi, mokesčiai sumokėti; komunalinių paslaugų apmokėjimo dokumentai. Iš 2021 m. gruodžio 2 d. Testamentų registro išrašo, matyti, jog V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas.

7. Aplinkybių, jog pareiškėja A. M. priėmė palikimą faktiškai valdant tėvo V. M. turtą neginčija suinteresuoti asmenys, palikėjo kita dukra P. M. (C.), bei mirusiojo buvusi žmona, pareiškėjos mama M. Č.. Priešingai, šie suinteresuoti asmenys pateikė teismui atsiliepimą, iš kurių matyti, jog su pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po tėvo V. M. mirties pareiškėja A. M. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad pareiškėja A. M. priėmė tėvo V. M. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė savo tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.