- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- e2-748-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00019-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- UAB „Pastatai ir jų priežiūra“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pastatai ir jų priežiūra“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-376-227/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ dėl bankroto bylos iškėlimo, kuria atsakovei iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašė iškelti bankroto bylą UAB „Pastatai ir jų priežiūra“. Nurodė, kad 2017 m. sausio 10 d. UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 1 919,90 Eur, iš jų: 1 849,43 Eur nesumokėtų įmokų už samdomus darbuotojus, 70,47 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas už samdomus darbuotojus. UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nuosavybės teise priklausančiam turtui įregistruoti apribojimai, įmonėje nebedirba samdomi darbuotojai. Pagal 2015 metų įmonės balansą pradelsti įsipareigojimai beveik lygūs į balansą įrašyto turto vertei, veikla nuostolinga, 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. spalio 14 d. siustų įpareigojimų sumokėti įsiskolinimą per 30 dienų neįvykdė. Atsakovė UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Pastatai ir jų priežiūra“.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ turi registruotino turto: 1) pastatą-naftos bazę, kuriam įregistruoti 6 areštai; 2) 1987 m. gamybos automobilį Mercedes Benz 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam įregistruoti 2 areštai ir uždraustas eismas; 3) savos gamybos prikabinamą platformą, valst. Nr. TO34R, kuri areštuota. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2015 metų balansą UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ turi turto už 27 386 Eur ir mokėtinų sumų už 70 492 Eur, iš jų – 27 049 Eur mokėtinos per vienerius metus. Be to, 2015 metais patyrė 5 089 Eur nuostolius. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2017 m. sausio 3 d. buvo 3 315,74 Eur. Nuo 2015 m. birželio 3 d. neliko darbuotojų ir ji veiklos nevykdo. Nėra duomenų apie įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ yra nemoki, nes neatsiskaitė su ieškovu, jos turtui taikyti nevienkartiniai areštai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d., 4 str. 1 d. 2 p). Nenustatyta pagrindų, dėl kurių bankroto bylą atsisakytina iškelti (ĮBĮ 10 str. 3 d.). Todėl konstatavo, jog atsakovei UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d.).Bankroto administratoriumi Administratorių atrankos sistema atrinko UAB Projektų plėtros biuras, todėl ji buvo paskirta bankrutuojančios UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ administratore (ĮBĮ 11 str. 2 d.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nuo 2016 m. liepos mėnesio buvo nebeteikiami duomenys apie UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ draustus asmenis, nes nuo to laikotarpio įmonė nevykdė veiklos dėl jos savininko ir vadovo ligos ir skola susidarė dėl objektyvių priežasčių. Šiuo metu UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ veikla pradedama atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai, kad ieškovui sumokėta dalis įsiskolinimo (600 Eur) ir tikimasi likusią skolą sumokėti ir bylą baigti taikiai. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašė netenkinti atsakovės atskirojo skundo, palikti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nors įmonės vadovas padengė dalį skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui, tačiau tai neįrodo įmonės mokumo fakto. Įmonės nemokumas skundžiama nutartimi konstatuotas ne tik įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nevykdymo pagrindu, bet visapusiškai išanalizavus byloje esančius ir viešai prieinamus įmonės finansinės veiklos rezultatus apibūdinančius duomenis. Įmonė jau kuris laikas veiklos nevykdo, todėl darytina išvada, kad sumokėta dalis įsiskolinimo nėra įmonės veiklos rezultatas ir įmonės turtas, kuris įrodytų įmonės mokumo faktą. Remiantis pateiktu mokėjimo nurodymu, mokėtojas yra įmonės vadovas bei akcininkas, o tai galima vertinti kaip įmonės vadovo paskolą įmonei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą, kuris nebuvo tirtas ir vertintas pirmosios instancijos teismo sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą – 2017 m. vasario 22 d. nurodymą pervesti grynuosius pinigus, kuriuo mokėtojas K. G. į Valstybinio socialinio draudimo fondą pervedė 600 Eur (įmokos kodas 252 – pensijų socialiniam draudimui, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam draudimui, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui, sveikatos draudimui). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokėjimas atliktas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, šalys su naujai pateiktu įrodymu yra susipažinusios (ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą aptarė atsakovės pateiktą mokėjimo nurodymą), todėl naujai pateiktas įrodymas nepažeis šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų. 2017 m. vasario 22 d. nurodymas pervesti grynuosius pinigus pridėtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teisiniais argumentais (CPK 314 straipsnis).
Dėl bankroto bylos iškėlimo
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bankroto procese vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja teismo aktyvumo pareigą, tačiau sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas apeliantės nemokumą konstatavo įvertinęs atsakovės balansą už 2015 metus. Nustatė, kad ji turi turto už 27 386 Eur ir mokėtinų sumų už 70 492 Eur, iš jų – 27 049 Eur mokėtinos per vienerius metus. 2015 metais patyrė 5 089 Eur nuostolius. Nuo 2015 m. birželio 3 d. neliko darbuotojų ir ji veiklos nevykdo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ 3 315,74 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tačiau jis nėra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, tiek ieškinyje, tiek ir pirmosios instancijos teismui pateiktame 2017 m. sausio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus rašte Nr. (8.15)3-1324, buvo nurodyta, kad UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iki 2017 m. sausio 10 d. yra 1 919,90 Eur. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys atsakovės finansinę padėtį atspindintys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Pagal UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ balansą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (70 492 Eur) daugiau nei dvigubai viršija jos turimą turtą (27 386 Eur), o vien per vienerius metus mokėtinos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (27 049 Eur) yra beveik lygūs turimam turtui.Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų ir (ar) įrodymų apie įmonės turtinę padėtį, jos vykdomą veiklą, gaunamą pelną, turimus įsipareigojimus, taip pat iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pradžios – , kad yra visiškai atsiskaičiusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriumi), t. y. jokiais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl konstatuoto įmonės nemokumo teisėtumo ir pagrįstumo. 2017 m. vasario 22 d. nurodymas pervesti grynuosius pinigus, kuriuo mokėtojas K. G. į Valstybinio socialinio draudimo fondą pervedė 600 Eur, apėmė tik dalį UAB „Pastatai ir jų priežiūra“ įsiskolinimo (likusi dalis atskirojo skundo padavimo dieną – 1 319,90 Eur) (Sodros duomenų bazės 2017-03-28 duomenimis atsakovės skola ieškovei – 2 314,48 Eur).Atskirai pažymėtina, kad atsakovė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tokio prašymo iš esmės nemotyvavo. Nurodytos aplinkybės, kad sumokėta skolos dalis ir tikimasi artimiausiu metu padengti skolą ar bylą baigti taikiai, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Be to, sutiktina su ieškovo pozicija, kad fizinio asmens sumokėta piniginė suma už įmonę, galėtų būti vertinama kaip paskola įmonei, tačiau tai pakeistų kreditorių ratą, o ne sumažintų bendrą įmonės skolų ir turto santykį.Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 str.). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.