Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1247-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1247-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad 2024 m. sausio 3 d. 21 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1247-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. P. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad 2024 m. sausio 3 d. 21 val. (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Bendrosios eismo dalyvių pareigos numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles (SEAKĮ 12 straipsnio 2 dalis).

SEAKĮ 2 straipsnio 72 dalis numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise.

SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Tokias šio įstatymo nuostatas numato ir Kelių eismo taisyklės, kurių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Pagal ANK 682 straipsnio 1 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą.

Kelių eismo taisyklių 5 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Pareiškėjas, būdamas solidaus amžiaus, turintis didelę gyvenimišką patirtį bei seniai vairuojantis, turėjo realią galimybę išsiaiškinti tvarką ir sąlygas, kuriomis grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, kai ji buvo atimta už padarytą administracinį nusižengimą. Informacija apie atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką ir sąlygas yra skelbiama viešai (atitinkamuose elektroninių paslaugų portaluose ir pan.).

SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktas numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones (toliau – teisė vairuoti) sustabdymo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kitais pagrindais.

Aprašo 4 punktas numato, kad kai teisė vairuoti atimama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, duomenys apie teisės vairuoti atėmimą iš Administracinių nusižengimų registro automatiniu būdu perduodami Vairuotojų registrui.

Įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis.

Teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas (Aprašo 14 punktas) ir pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė nustatytos ir galiojančios tvarkos dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aukščiau nutartyje nurodytų reikalavimų.

Teisės vairuoti transporto priemones įgijimas, vairuotojo pažymėjimo keitimas, teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas, kai tokia teisė buvo atimta, galima tik vairuotojo (specialios teisės įgijėjo) iniciatyva.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pasibaigus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pareiškėjas jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, nesiėmė. Nagrinėjamu atveju tiek savo skunde, tiek teismo posėdyje pats pareiškėjas patvirtino, kad jis į VĮ „Regitra“ laiku nesikreipė ir prašymo grąžinti teisę vairuoti nepateikė, nes nežinojo turintis tai padaryti. Tokiu būdu, ginčo dėl padaryto nusižengimo ir jo aplinkybių nėra.

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį – jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pagrindo nėra.

Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal šio straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 2023 m. vasario 3 d. nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 300 eurų bauda ir minimalus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

ANK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtimi siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taikant ANK numatytas sankcijas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Kaip matyti iš nutarimo, pareiškėjui nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusižengimą, be to, administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (V. P. (duomenys neskelbtini)metų). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, pareiškėjas nėra sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, paskirtas baudas sumoka, o vienintelis griežtesnis pažeidimas yra pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už kurį 2021 m. liepos 7 d. nutarimu jam buvo paskirta 85 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams, kurios jis tinkamai nesusigrąžino ir dabar yra nubaustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismas sutinka su Institucijos teiginiais, kad šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti yra vienas pavojingiausių, asmuo nevykdė imperatyviai įstatymo jam deleguotų pareigų. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į V. P. amžių ((duomenys neskelbtini)metų), kad jis nors ir privalėjo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau dėl savo senyvo amžiaus galėjo tinkamai į jas neįsigilinti ir padaryti nusižengimą. Teismas nelaiko V. P. piktybišku, sistemingu teisės aktų pažeidėju. Atsižvelgtina ir pažeidėjo elgesį po nutarimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas po 2024 m. sausio 3 d. įvykio, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jis iš karto nedelsdamas (2024 m. sausio 8 d.) kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)su Įrašu „Gali vairuoti be apribojimų“ bei sudarė 2024 m. sausio 5 d. Vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, mokymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią užbaigė papildomą vairuotojų mokymą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Teismas sutinka su Institucija, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą pažeidimą žiūri atsakingai, užbaigė papildomą vairuotojų mokymą, bei pasižada būti atidus ir laikytis KET taisyklių, todėl teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad V. P. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpintinas iki 4 mėnesių. Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys pareiškėją nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau nei būtina.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo V. P. skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1247-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, V. P., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 4 mėnesių. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. P. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1247-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) iš dalies pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, v. P. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.