Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei R. Š. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuota atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą – įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad

2016 m. spalio mėnesį sveikatos priežiūros įstaigoje viešojoje įstaigoje Plungės rajono savivaldybės ligoninėje atsakovei buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias Šiaulių teritorinė ligonių kasa (ieškovė) iš Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto sumokėjo 15,95 Eur. Be to, atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Plungės sveikatos centras“ buvo išduota vaistų, už kuriuos ieškovė iš PSD fondo biudžeto taip pat sumokėjo 11,88 Eur. Nustatyta, kad atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu buvo apdrausta iki 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSD fondo biudžeto, atsakovė galėjo gauti iki 2016 m. spalio 31 d., jei iki šio termino būtų sumokėjusi privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė arba kitas asmuo už ją būtų sumokėjęs PSD įmoką už 2016 m. spalio mėnesį, byloje nėra. Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovei buvo suteiktos nebegaliojant PSD, ieškovė paslaugas suteikusioms sveikatos priežiūros įstaigoms už asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistus sumokėjo 27,83 Eur ir įgijo regreso teisę į atsakovę.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti PSD draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. PSD fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 31 straipsnio 1, 8 punktai, 34 straipsnio 1 punktas). Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSD fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti PSD įmokas; ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinąsias medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSD fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, daroma išvada, kad ieškinys dėl 27,83 Eur PSD fondo biudžetui padarytos žalos yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Įstatymo 8 straipsnio, 17, 34 straipsniai).

Iš atsakovės taip pat priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Šiaulių teritorinės ligonių kasai iš atsakovės R. Š. 27,83 Eur (dvidešimt septynių eurų 83 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Priteisti iš atsakovės R. Š. valstybės biudžetui 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-4717-514/2019, įrodymą pateikiant teismui.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.