Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis – neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Jonavos rajono apylinkės teismo:

1) 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 64 (1) straipsnį 1 m. laisvės atėmimo bausme, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal K 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3) 2016 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 40 parų arešto; arešto bausmę atliko 2017 m. sausio 3 d., teistumas neišnykęs;

laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2013 metų teistas 5 kartus, išnykus teistumams, duomenys perkelti į ĮKNR archyvą (b. l. 83-84, 85-87),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika

kaltinamasis A. M. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, t. y. 2019 m. gruodžio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą, tuo pačiu adresu gyvenančios, savo mažametės dukros N. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – sudavė jai vieną kartą diržu per kojas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. M. parodė, kad žmona M. M. ir jų bendrais šešiais vaikais faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 2 d. ryte, atsikėlę vaikai ruošėsi eiti į mokyklą. Dvi dukros – M. ir A. miegojo, o vyresni buvo atsikėlę. Jis pats gulėjo lovoje, o vaikams susiruošti į mokyklą padėjo žmona. Jis girdėjo, kaip dukros N. buvo prašoma, kad ji susišukuotų plaukus, tačiau ši neklausė ir plaukų nesišukavo. N. garsiai prieštaravo, sakydama, kad to nedarys ir neklausė mamos prašymų. Vienintelė iš vaikų N. dažnai be jokios priežasties užsispiria. Žmonos paprašytas padėti jis dukters N. kelis kartus gražiai paprašė, kad ši klausytų ir darytų kas liepiama, tačiau duktė visiškai nekreipė dėmesio į jo prašymus ir plaukų nesišukavo – neklausė nei jo, nei mamos paliepimų. Tada jis atsistojo ir pasakė dukrai N., kad jei ši neklausys, tai jis pasiims diržą. Ankščiau jos niekada nebuvo mušęs, tad gal dėl to ji neišsigando ir toliau neklausė. Jis supyko, nesusivaldė ir sugriebęs odinį diržą, padėtą tame pačiame kambaryje spintoje, su juo vieną kartą sudavė N. M. per kojas, nors taikė suduoti per užpakalį. Jai pataikė diržo sagtimi, to tyčia nenorėjo, taip gavosi atsitiktinai, jis norėjo tik ją pagąsdinti. Sudavė diržu tik vieną kartą. Konfliktą matė ir jo žmona, bei galėjo matyti ir kiti vaikai. Po to, kai N. sudavė diržu, ji pradėjo verkti, pradėjo ruoštis į mokyklą ir su kitais vaikais į ją išėjo. Konflikto metu buvo blaivus. Dėl to, kad nesusivaldė ir diržu sudavė dukrai per kojas, nuoširdžiai gailisi, taip neapgalvotai pasielgė pirmą kartą. Kodėl tą kartą nesusivaldė nežino, gal dėl to, kad N. spyriojosi ir neklausė. Ateityje tikrai taip nesielgs. Prašo skirti baudą, kad kitokia bausmė netrukdytų išvykti dirbti į užsienį. Užimtumo tarnyboje nebėra registruotas nuo šių metų sausio mėnesio.

Kadangi kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorei sutinkant, pagal BPK 273 straipsnį byloje buvo vykdomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojais, asmenų parodymai:

nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą M. M., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad sutinka duoti parodymus sutuoktinio A. M. atžvilgiu. Paaiškino, kad su su vyru ir šešiais vaikais pusę metų gyvena jiems priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 4 d., kaip įprasta visi atsikėlę ruošė vaikus į mokyklą. Kadangi vaikų daug, tai ji dukters N. M. gražiai paprašė pačiai susišukuoti plaukus. Mergaitė pradėjo spyriotis ir net po kelių jos prašymų plaukų nesišukavo, o jai sušukuoti taip pat neleido. Kadangi jos dukra N. neklausė, tai ji paprašė A. M., kad ką nors pasakytų dukrai. Ji sutuoktiniui pasakė: "daryk, ką nors". A. taip pat kelis kartus gražiai paprašė dukros šukuotis, bet dukra neklausė ir tėvo. Tuomet A. M. atsikėlė iš lovos ir pasiėmęs diržą, kuris buvo padėtas bufete ant lentynos, su juo nestipriai vieną kartą sudavė N. diržu. Kur jai pataikė nematė. Duktė N. pradėjo verkti, po to susišukavo plaukus ir ją su kitais vaikais išlydėjo į mokyklą. Apie smurtą šeimoje niekam nepranešė, nes nemanė, kad reikalinga, be to ji pati neklausė tuo metu nei jos, nei tėvo. Apie smurtą šeimoje pranešė socialinė darbuotoja. T. A. tikrai myli savo vaikus, jie jį gerbia, jis nėra jų ankščiau niekada mušęs. Tai buvo pirmas kartas, kai vyras taip nesusivaldė ir sudavė vaikui. Mano, kad sutuoktinis dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Konfliktas su dukra įvyko apie 7 val. 30 min., trečiadienio rytą (b. l. 34-36, 37).

???D. K., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad dirba Šakių paslaugų centro socialine darbuotoja ir prižiūri priskirtas šeimas B. kaime ir kituose kaimuose. 2019 m. gruodžio 6 d. atvyko pas M., auginančius šešis nepilnamečius vaikus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kuriems teikė socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Šiuose namuose pokalbio metu su M. M. sužinojo, kad jos vyras A. M. prieš kelias dienas sudavė per koją savo nepilnametei – devynmetei dukrai N. M.. M. M. bijojo jai apie tai pasakyti, kadangi bijojo savo vyro. Pokalbio metu sužinojo, kad galimai nepilnametė N. M. buvo auklėjama tėčio sudavus į koją. Pokalbio metu A. M. jai pasakė, kad tai yra jo toks auklėjimo metodas, tačiau neminėjo kiek kartų ir kuo sudavė mergaitei per koją. Taip pat nepasakė, kada tai įvyko, o po kurio laiko pradėjo viską neigti ir pasakė, kad tai dar reikia įrodyti. Mergaitė tuo metu buvo mokykloje – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Apie tai sužinojusi iš karto informavo policiją. Šią šeimą lanko nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio po 2 kartus per savaite. Per šį laikotarpį nusiskundimų nebuvo, tėvai gerai prižiūrėjo savo nepilnamečius vaikus ir nepastebėjo, kad namuose būtų girtaujama. Šeimai trūksta socialinių įgūdžių, tačiau jokių pažeidimų nepastebėjo. Jų šeima į B. kaimą atsikėlė prieš pusmetį. Paskutinį kartą šią šeimą lankė 2019 m. lapkričio 29 d., tuomet viskas buvo tvarkoje (b. l. 43-45, 46).

Daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje yra diržas, paimtas 2019 m. gruodžio 6 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš įtariamojo A. M., priduotas saugoti ir saugomas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, Marijampolės AVPK (2020-02-12 Kvitas B Nr. 0011932 (b. l. 64; 65).

Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti įrodymai:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2019 m. gruodžio 6 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Marijampolės AVPK Šakių r. PK 2019 m. gruodžio 6 d., gavus Šakių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos D. K. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, t.y. kad A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), galimai naudojo smurtą prieš savo mažametę dukrą N. M., gimusią 2010 m., kuriai VšĮ ,,Šakių ligoninės" priėmimo skyriuje buvo diagnozuota šlaunies sumušimas. A. M. laikinai sulaikytas ir patalpintas į Marijampolės AVPK areštinę (b. l. 1-4, 5-7);

?? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialisčių (toliau – specialistės) N. G. ir L. K. T. 2019 m. gruodžio 7 d. pranešimu dėl N. M., kuriame specialistės nurodo, kad 2019 m. gruodžio 6 d. gavus socialinės darbuotojos D. K. pranešimą dėl galimo A. M. smurtavimo prieš mažametė dukterį N. M. nuvyko į VšĮ Šakių ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyrių, kur gydytojai buvo apžiūrėję N. M. ir jai nustatė dešinės šlaunies sumušimus. Mergaitė joms teigė, kad ją prieš dvi dienas diržu mušė tėvas. Drąsiai pasakojo, kad jai sumuštą vietą skauda, nes yra kraujosruva. Kartu su mergaite buvusi motina M. M. aiškino, kad vyras nesusitvardė, pasikarščiavo. Su N. M. ir M. M. grįžus į namus, A. M. neslėpė fakto, kad smurtavo prieš dukrą, gailėjosi, kad nesusitvardęs sudavė mergaitei diržu. Smurtaujantis tėvas buvo pašalintas iš šeimos. Šeimai būti teikti intensyvesnė pagalba, nes teikiama pagalba nėra pakankamai efektyvi ir tėvai galimai nesupranta, kad vaikams negalima taikyti fizinių bausmių. Šeimoje auga šeši mažamečiai vaikai. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų, grėsmės vaikams lygis vertinamas nebuvo. Šeima gyvena nuosavame name, kuriam būtinas remontas. A. M. bedarbis, šeima gyvena iš gaunamų išmokų už vaikus ir socialinės pašalpos, gauna maisto produktus nepasiturintiems. Šeima gyvena dviejuose kambariuose, vaikai neturi atskirų lovų, sąlygų paruošti pamokoms. Namuose trūko švaros, tačiau buvo šilta, pagaminta valgyti, vaikai aprengti tvarkingai (b. l. 12-14);

??? VšĮ "Šakių ligoninė" Medicinos dokumentų 2019 m. gruodžio 6 d. išrašas, kuriame nurodyta, kad mažametei nukentėjusiai N. M. nustatyta diagnozė - šlaunies sumušimas (b. l. 17);

?Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio Specialisto išvada Nr. G 109/2020(10), kurioje konstatuota, kad N. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, kategoriškai nėra galimybės nustatyti. Tikėtina, kad tokio dydžio poodinė kraujosruva

(galimai pailgo ovalo formos) gali būti padaroma ir nurodomu būdu. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 22);

??? Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole, apžiūros protokole užfiksuotas diržo, kuriuo buvo mušama mažametė N. M. paėmimas iš įtariamojo ir jo apžiūra, fiksuojant bendrus ir individualius jo požymius (b. l. 57-59, 60; 61-63, 64, 65);

??? Mažametė nukentėjusioji N. M.apklausta nebuvo, siekiant išvengti papildomo neigiamo poveikio ir veikiant vaiko interesais (b. l. 31).

Administracinė atsakomybė – A. M. už administracinius nusižengimus 3 metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 88).

Apie kaltinamojo psichiatrinį gydymą ir buvimą priklausomybės ligų gydymo įskaitoje byloje duomenų nėra.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67).

A. M. 2019 m. gruodžio 6 d. 18.45 val. laikinai sulaikytas (b. l. 77-78); 2019 m. gruodžio 7 d. 14.39 val. paleistas į laisvę (b. l. 79-80).

Byloje civilinis ieškinys nereiškiamas.

I. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir teismo padarytos išvados

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi kaltinamasis tyčia sudavė mažametei dukrai, bei nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, ką patvirtina kaip medicinos dokumentų išrašai, taip ir paties kaltinamojo bei M. M. parodymai, kad mergaitė ėmė verkė po to mušimo. Taip pat teismui nekyla abejonių dėl sukelto fizinio skausmo, nes pats kaltinamasis pripažino, jog sudavė diržu perkojas mažamečiui. BK 140 straipsnio 3 dalies kvalifikuojantis požymis – veika padaryta mažamečiui. Įvykio metu nukentėjusiajai N. M. buvo 9 metai, kas neleidžia teismui suabejoti, jog kaltinamasis suvokė, jog smurtauja prieš mažametį asmenį. Teismas vertina, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, kuri yra visiškai įrodyta.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromps veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – pilnametis, administracine tvarka 3 m. laikotarpiu Lietuvos Respublikoje nebaustas, teistas, niekur nedirbantis, šeima gyvena iš vaikams skiriamų pašalpų. Teismas vertina ir tai, kad pasikėsinta į savo mažamečio vaiko sveikatą, fizinis skausmas sukeltas tyčiniais suaugusio žmogaus veiksmais. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis smurtavo ir kitų savo vaikų akivaizdoje prieš mažametę nukentėjusiają. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nesuvokia teisingai savo kaip tėvo ir suaugusio žmogaus įtakos vaikų asmenybės formavimuisi, nesupranta savo kaip tėvo ir suaugusio žmogaus pareigos užtikrinti vaikams saugią aplinką, rūpintis jų auklėjimu ir saugumu. Įvykio aplinkybės parodo, kad kaltinamasis lengvai naudoja smurtą prieš vaikus ir rodo netinkamo elgesio pavyzdį vaikams, tai yra A. M. nevertina vienos iš svarbiausios visuomenės vertybių – vaikų interesų, ir tai parodo jo nusistatymą į visuomenėje gerbiamas vertybes, atitinkamai parodo, jog A. M. nėra linkęs laikytis ir gerbti visuomenės ir joje vyraujančių reikalavimų bei normų.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, pats kaltinamsis ir visa šeima gyvena tik iš valstybės mokamų pašalpų vaikams, į tai, kad kaltinamojo siekis išvykti dirbti į užsienį neparemtas jokiais įrodymais ir yra deklaratyvus – kaltinamasis jau beveik pusę metų yra pašalintas iš Užimtumo tarnybos registracijos kaip asmuo, ieškantis darbo ir lig šiol nei dirbantis, nei registruotas kaip bedarbis, todėl teismas, sprendžia, kad pagal dabartinę kaltinamojo finansinę situaciją kaltinamasis, priešingai jo teiginiams, neturėtų galimybės įvykdyti piniginės baudos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikaltimus anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina kaip pernelyg griežta. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytinas lygus bausmės vidurkiui, tai yra 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, bylą išnagrinėjus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Iki įsiteisės nuosprendis A. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu į bausmės laiką įskaityti A. M. nuo 2019 m. gruodžio 6 d. 18.45 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d. 14.39 val. (1 parą) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rudos spalvos odinį diržą, paimtą 2019 m. gruodžio 6 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš įtariamojo A. M., perduotą saugoti ir saugomą kaip daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, Marijampolės AVPK (2020-02-12 Kvitas B Nr. 0011932), konfiskuoti ir po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam A. M., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolė).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.