Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), trenkė kumščiu savo broliui V. B. į veido sritį, taip nukentėjusiajam V. B. sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Be to, jis 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 20.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), trenkė kumščiu savo motinai J. K. į krūtinės sritį, taip nukentėjusiajai J. K. sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su šeima t. y. motina J. K., tėvu I. K. ir broliu V. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 10 d., buvo namuose ir savo kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Vienas pats išgėrė - 0,7 litrų talpos degtinės butelį, tačiau viską atsimena. Motina J. K. užėjo į jo kambarį ir liepė jam baigti gerti. Jam kažkodėl tai labai nepatiko, jį užvaldė pyktis ir jis vieną kartą motinai J. K. trenkė kumščiu į krūtinės sritį. Savo elgesio negali paaiškinti, taip įvyko pirmą kartą. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Be to, 2017 m. rugpjūčio 9 d., trenkė savo broliui V. B. į veido sritį, tačiau pats nesuprato kaip viskas įvyko, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl savo elgesio apgailestauja (b. l. 71, 76).

2017 m. rugpjūčio 10 d., Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2 - os kuopos 4 - o būrio vyr. patrulės R. A. tarnybiniame pranešime "Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto", nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val. 51 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. P. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus vakar daužė indus, šiandien grasina, kabinėjasi, be to, užsidarė kambaryje su motina. Įvykio vietoje nustatė, kad policijos pareigūnus kvietė J. K.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), A. K. kumščiu trenkė savo motinai J. K. į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Be to, 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), A. K. kumščiu trenkė savo broliui V. B. į kairį smilkinį ir į žandą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. J. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu į krūtinę, tačiau smurto žymių nesimato. V. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais kumščiu į veido ir galvos sritį. Smurto požymiai – ištinęs V. B. kairysis žandas, nubrozdintas kairysis antakis (b. l. 9-10).

2017 m. rugpjūčio 11 d., įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas, aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame kaltinamasis A. K. 2017 m. rugpjūčio 09 - 10 d., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų V. B., J. K. atžvilgiu, fiksuoti, aprašyti, fotografuoti nukentėjusiajam V. B. įvykio metu padaryti sužalojimai (b. l. 11-13).

2017 m. rugpjūčio 11 d., Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes nuvyko adresu - (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su nukentėjusiąja J. K. ir V. B.. J. K. paaiškino, kad po sūnaus A. K. smūgio jautė nestiprų fizinį skausmą krūtinės srityje. Ant V. B. veido matėsi sumušimai, tačiau pastarasis rašyti pareiškimą atsisakė ir nurodė, kad broliui A. K. pretenzijų neturi, tačiau įvykio aplinkybes paaiškino. Nustačius, kad smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino nuspręsta dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6, 14).

Nukentėjusioji J. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sutuoktiniu J. K. ir sūnumis V. B. ir A. K. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val., namuose buvo ji, J. K.ir neblaivus sūnus A. K.. J. K.nusprendė nueiti į rūsį pažiūrėti ar lietus neužtvindė patalpos. J. K. išėjus, iš paskos norėjo eiti ir sūnus A. K., tačiau ji užrakino buto duris ir pasakė, kad pastarasis niekur neis. Sūnus A. K. vis tiek bandė išeiti iš namų. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sūnus A. K.jai ranka sudavė smūgį į krūtinę. Pajuto nestiprų skausmą. Už durų viską girdėjo jos vyras J. K.. Netrukus atrakino buto duris, kad J. K.galėtų užeiti į vidų ir apginti ją nuo agresyvaus sūnaus A. K.. J. K. pasakė, kad sūnus A. K.jai trenkė. Kaip tik tuo metu iš darbo grįžo sūnus V. B. ir surinko pagalbos telefoną "112", bei davė telefoną kalbėti jos vyrui J. K.. Vyras J. K. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi A. K. buvo labai agresyvus ir smurtauja prieš juos nepirmą kartą. Atvykę policijos pareigūnai jos sūnų A. K. sulaikė. Dėl šio įvykio juto nestiprų skausmą krūtinės srityje, tačiau savo sūnui A. K. pretenzijų neturi. 2017 m. rugpjūčio 09 d. apie 18 val., A. K. būdamas neblaivus trenkė kumščiu jos sūnui V. B. į smilkinio sritį ir taip pastarąjį sužalojo, tačiau jie tada į policiją ir medikus nesikreipė. Pastaruoju metu A. K. dažnai girtauja, o išgėręs būna agresyvus ir neprognozuojamas (b. l. 17-19).

Nukentėjusysis V. B. duoti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40776-17, atsisakė (b. l. 38).

Liudytojas J. K. duoti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40776-17, atsisakė (b. l. 41-42).

2017 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokole užfiksuoti garso įrašo – skambučio į BPC apžiūros duomenys (b. l. 46-48)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai, paaiškino, jog būdamas neblaivus smurtavo prieš savo motiną J. K. ir brolį V. B.. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. K. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga – tarnybiniame pranešime "Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto", įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, skambučio į BPC apžiūros duomenys, tyrėjo D. B. tarnybiniame pranešime, surašytame nuvykus tikslinti įvykio aplinkybių pas nukentėjusiuosius, nurodytos aplinkybės. Teismo vertinimu, kaltinamojo smurtiniai veiksmai, remiantis bylos medžiaga, nukentėjusiesiems išties sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamojo neblaivumas objektyviomis priemonėmis tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas, ši aplinkybė įrodyta byloje esančiais duomenimis – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais.

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nustatyti, kad A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš V. B. bei J. K. ir sukėlė jiems fizinį skausmą. Kadangi A. K. smurtavo prieš savo motiną ir brolį, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip padarytas prieš šeimos narius. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. K. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 89).

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narius, veikos baigtos. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – A. K. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, kelis kartus baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydytas, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, žalingas alkoholio vartojimas; VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Remiantis specialisto išvada, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Už atskiras veikas paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Tyrimo metu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-08-10 20.51 val., paleistas 2017-08-11 10.37 val. Šis laikas, įskaitytinas į skirtiną bausmę.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos - CD diskai, 2 egz., prie 2017-12-11, 2017-12-19 apžiūros protokolų, saugomi vokuose baudžiamosios bylos Nr. 01-1-40776-17, gale, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika prieš V. B.), ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o jo netekus, susirasti darbą ar registruotis darbo biržoje.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika prieš J. K.), ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o jo netekus, susirasti darbą ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. K. skirti subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o jo netekus, susirasti darbą ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o jo netekus, susirasti darbą ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-08-10 20.51 val. iki 2017-08-11 10.37 val., t.y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas - CD diskus, 2 egz., prie 2017-12-11, 2017-12-19 apžiūros protokolų, saugomus vokuose baudžiamosios bylos gale, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.