Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims R. K., B. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir giminystės (tėvystės) santykių nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas J. K. ieškinys atsakovui V. S. tretiesiems asmenims R. K., B. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir giminystės (tėvystės) santykių nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovui V. S. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta taip pat viešo paskelbimo būdu.

Byloje atsakovo atsiliepimo į pareikštą ieškinį gauta nebuvo. Į teismo posėdį atsakovas V. S. neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovė 1991-01-19 susituokė su J. K., gim. 1962-03-08. Santuokoje 1991-09-19 gimė sūnus R. K.. Su J. K. įregistruotoje santuokoje ieškovė gyveno iki 1997 metų Vilniaus mieste, Naujosios Vilnios rajone, kol susipažino su čigonų tautybės vyriškiu V. S.. Tuomet ieškovė skubotai nutraukė santuoką su J. K. ir 1997-07-25 Vilniaus miesto Naujosios Vilnios civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką su V. S.. Tačiau santuokoje su V. S. faktiškai negyveno, nes ryšys su šiuo vyru buvo trumpalaikis. Neužilgo ieškovė vėl grįžo gyventi pas J. K.. Nors su V. S. santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė, santuoka buvo nutraukta tik 2000-04-12 Vilniaus miesto 3-os apylinkės teismo sprendimu. Gyvendama faktinėje santuokoje su J. K., ieškovė 2003-12-17 nuo jo pagimdė antrą sūnų D. K.. Kadangi nuo santuokos su V. S. nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos skyriuje (2003-03-05) nebuvo praėję 300 dienų, D. K. tėvu vaiko gimimo dokumentuose buvo įrašytas buvęs sutuoktinis V. S.. J. K. mylėjo savo sūnus, ypač D. ir vaikais rūpinosi, juos materialiai išlaikė. Sūnus D. J. K. vadino tėvu. 2014-09-25 J. K. netikėtai mirė, jam sustojo širdis. Po J. K. mirties ieškovė bandė susisiekti su V. S., tačiau, kaip sužinojo jis prieš devynis metus išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Jo tikslus gyvenamasis adresas ieškovei nėra žinomas. Ieškovė paaiškino, jog 1 metų ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčijimui praleido, nes neturėjo lėšų advokatui, o sužinojusi apie galimybę pasinaudoti nemokama teisine pagalba, kreipėsi į atitinkamą tarnybą ir jai buvo paskirtas advokatas.

Trečiajam asmeniui B. K. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta taip pat viešo paskelbimo būdu.

Byloje trečiojo asmens B. K. atsiliepimo į pareikštą ieškinį gauta nebuvo. Į teismo posėdį trečiasis asmuo B. K. neatvyko, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad ieškovę pažįsta nuo 1996 metų, o trečiasis asmuo yra ieškovės sūnus R. K.. Ieškovė yra jos kaimynė. Iš pradžių ieškovė su vyru J. K. gyveno Vilniuje. Vėliau su vyru atsikėlė gyventi į tėvų namus. Ieškovė jai pasakojo, kad su vyru J. K. buvo išsiskyrusi. Pati yra girdėjusi, jog D. K. J. K. vadino tėvu, matė ne kartą juos kartu einant grybauti.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, jog ieškovę ir jos visą šeimą pažįsta seniai, maždaug nuo 2002 metų. Su ieškovės šeima palaiko draugiškus santykius. Žinojo, kad J. ir J. K. buvo susituokę, tačiau, kad jie buvo išsiskyrę nežinojo. Visą laiką galvojo, kad jie yra vyras ir žmona. J. K. sūnus D. J. K. vadino tėvu. Tarp jų santykiai buvo labai šilti. D. labai panašus į tėvą J. K..

Teismo posėdžio metu Ž. Č. parodė, kad ieškovė yra jos tėvo pusbrolio žmona. Su ieškove susipažino dirbdama (duomenys neskelbtini) 1996 metai, kuomet ji su sūnumi R. atvyko į medicinos punktą įsigyti vaistų. Žino, kad J. K. prieš tai turėjo kitą žmoną. Jis pirmoje santuokoje susilaukė dukters. Jos vardo neatsimena. D. pažįsta nuo mažens. Jokių abejonių, kad D. galėtų būti ne J. sūnus- nekilo. Jis yra labai panašus į savo tėvą. Apie tai, kad ieškovė buvo išsiskyrusi su J. K. ir buvo ištekėjusi už kito vyro- nežinojo.

Teismo posėdžio metu D. K. parodė, kad mokosi Rūdiškių gimnazijoje. Gyvena su mama ir broliu Ronaldu. Tėtis J. K. mirė 2014 metais. Tėtis juo rūpinosi, neskriausdavo. Tėčiui padėdavo dirbti įvairius darbus, ypač remontuoti automobilius.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė gyveno su J. K.. Su juo gyveno ir tuomet, kai laukėsi. Šias aplinkybes patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos šeimos buities gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai. Šie aktai buvo surašomi nuo 2003 metų, t. y. nuo to laiko, kuomet ieškovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Taigi, socialinėms darbuotojams atlikus patikrinimus šeimoje nebuvo nustatyta, kad ieškovės šeimoje būtų gyvenęs koks nors kitas vyras. D. J. K. laikė tėvu ir nepažįsta kito asmens, kuris galėtų būti jo tėvas. Vaikas turi teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus, išsaugoti savo indentiškumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad D. K. gimė 2003-12-17, gimimo liudijime jo tėvu nurodytas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motina nurodyta J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašas Nr. 44, patvirtina, kad J. K. santuoką su V. S. sudarė 1997-07-25 Naujosios Vilniaus civilinės metrikacijos poskyryje, o santuoka tarp jų buvo nutraukta 2003-08-05, nutraukimo pagrindas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-04-12 sprendimas; Santuokos liudijimas Nr. 335389 patvirtina, kad J. K. 1991-01-19 sudarė santuoką su J. K., o iš ištuokos liudijimo AP Nr. 005952, matyti, jog santuoka tarp jų buvo nutraukta 1997-06-20; Iš mirties liudijimo AA Nr. 778814, matyti, kad J. K. mirė 2014-09-25; VĮ ‚Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas V. S. nuo 2015-05-06 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę; J. K. šioje byloje paskirta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Ieškovė prašo atnaujinti praleistą tėvystei nuginčyti nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. CK 3.152 str. nustatytas vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis gali būti teismo atnaujinamas ir pažeistoji teisė ginama (CK 1.131 str.). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką yra atkreipęs dėmesį, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į šalių interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Plėtodamas termino praleidimo svarbos priežasčių koncepciją, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad visais atvejais sprendžiant dėl termino atnaujinimo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais. Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007 atkreiptas dėmesys, jog tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str.2 d.). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ieškovė sūnaus D. K. susilaukė gyvendama su J. K. faktinėje santuokoje. Su atsakovu V. S. ieškovė santuokoje faktiškai pragyveno tik kelis mėnesius. Vilniaus miesto 3-ojo teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2000-04-27, santuoka tarp šalių buvo nutraukta, tačiau santuokos nutraukimas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje registruotas tik 2003-08-05. Byloje duomenų, kad atsakovas rūpinosi D. K., kaip savo sūnumi, nėra. Ir nors ieškovė nuo pat D. K. gimimo liudijimo išdavimo momento žinojo, kad vaiko tėvu yra įrašytas V. S., dėl socialinių įgūdžių stokos (dėl kurių šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą),teisinio išsilavinimo stokos, nežinojo, jog per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą privalo kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo. Vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, siekdamas realizuoti vaiko teisę žinoti savo tėvus, teismas byloje nustatytas bei ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, pripažįsta svarbiomis, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 3.161 str. 2 d.)

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos CK 3.138 str. numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Pagal CK 3.140 str. 1 d. kai vaikas gimsta motinai, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystę nuginčyti galima tik teismine tvarka (CK 3.150 str. 1 d., 3.149 str. 1 d.).

Šiuo atveju ieškovė, norėdama įrašyti į nepilnamečio D. K. gimimo liudijimą įrašą kas yra vaiko tėvas, pirmiausia turi nuginčyti tėvystę, įrodydama, kad atsakovas V. S. negali būti vaiko tėvu. Kai viename ieškinyje reiškiami reikalavimai ir dėl tėvystės nuginčijimo, ir dėl tėvystės nustatymo, laikytina, kad jie pareikšti, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo bei teismo proceso ekonomiškumo principais, ir tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nagrinėtino pobūdžio bylose (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė J. K. 1997-07-25 sudarė santuoką su atsakovu V. S. Naujosios Vilniaus civilinės metrikacijos poskyryje ir vaiko gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) motina įrašyta J. K., o tėvu – atsakovas V. S., kaip numato LR CK 3.140 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės, trečiojo asmens bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu po santuokos sudarymo santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė, o nuo to laiko, kuomet ieškovė grįžo pas buvusį sutuoktinį J. K. (1997) jokių santykių su atsakovu nepalaikė. Be to, santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2000-04-27, t. y. prieš tris metus iki D. K. gimimo, tačiau įrašas apie santuokos nutraukimą buvo atliktas tik 2003-08-05. Taigi, šalių parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2003-08-19, 2004-04-26, 2004-10-26, 2005-11-30, 2008-06-03, šeimos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais, pilnai įrodo, kad J. K. buvo vaiko tikrasis biologinis tėvas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, teismas konstatuoja, kad vaiko gimimo įraše ir liudijime įrašytas tėvas V. S. nėra D. K. biologinis tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.149-3.151 str., CPK 178 str., 185 str.). Nuginčijus tėvystę, yra pagrindas panaikinti D. K. 2004-01-14 gimimo įraše ir išduotame gimimo liudijime duomenis apie vaiko tėvą V. S. (CK 3.286 str.).

Iš pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad mirusysis J. K. D. K. laikė savo sūnumi, juo rūpinosi, prižiūrėjo ir išlaikė, todėl pripažintina, kad J. K. yra biologinis vaiko D. K. tėvas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog yra pagrindas nustatyti J. K. tėvystę, pripažįstant, kad jis yra nepilnamečio vaiko D. K. biologinis tėvas, o vaikas D. K. yra J. K. sūnus (CK 3.146 – 3.148 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b. l. 3, 23), ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteista 82,00 Eur žyminio mokesčio už du neturtinio pobūdžio reikalavimus, bei 138,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str.), tačiau atsižvelgiant į šios bylos pobūdį ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos šioje byloje iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ieškovei J. K. atnaujinti praleistą, tėvystei nuginčyti nustatytą, 1 metų ieškinio senaties terminą.

Nustatyti, kad atsakovas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2003-12-17, tėvas, o D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2003-12-17 nėra V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2004-01-24 gimimo įraše Nr. II, ir 2004-01-14 išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2003-12-17, duomenis apie tėvą V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2003-12-17, tėvas yra J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1960-09-29, miręs 2014-09-25, o D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2003-12-17, yra J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1960-09-29, mirusio 2014-09-25, sūnus.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.