Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2335-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
2S-2335-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00044-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
J. A. U., G. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
  • 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2335-450/2014Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00044-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 118.4.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos su savarankiškais reikalavimais G. M. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, kuria byla dalyje nutraukta, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. U. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir termino atnaujinimo pateikti pareiškimą notarui į privalomąją palikimo dalį, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. A. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jos vyro A. S. mirties, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. U. priėmė palikimą po savo motinos O. S. mirties.

Pareiškėja G. M. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir termino atnaujinimo pateikti pareiškimą priimti privalomąją palikimo dalį.

Teismo posėdžio metu (2014 m. birželio 17 d.) pareiškėja su savarankiškais reikalavimais G. M. atsisakė savo reikalavimų dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir termino atnaujinimo pateikti pareiškimą notarui į privalomąją palikimo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjos su savarankiškais reikalavimais G. M. reikalavimų dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir termino atnaujinimo pateikti pareiškimą notarui į privalomąją palikimo dalį atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno interesų, pareiškėjos su savarankiškais reikalavimais atsisakymą nuo pareiškimo priėmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinę bylą dalyje dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir termino atnaujinimo pateikti pareiškimą notarui į privalomąją palikimo dalį nutraukė (CPK 140 str. 1 d., 293 str.1 d. 4 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja su savarankiškais reikalavimais G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjos J. A. U. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja per tris mėnesius priėmė palikimą po motinos O. S. mirties, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Su tokiu teismo sprendimu kategoriškai nesutinka, kadangi jis priimtas neteisėtu būdu pašalinus iš bylos jos reikalavimus. Nurodė, kad šioje byloje dalyvavo kaip pareiškėja su savarankiškais reikalavimais. Bylos nagrinėjimo metu neturėjo advokato, kadangi neturėjo lėšų jam sumokėti, o valstybės skirto advokato taip pat teko atsisakyti, kadangi už dalyvavimą teismo posėdyje iš jos buvo pareikalauta pinigų. 2014 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu teisėjos buvo psichologiškai spaudžiama atsisakyti savo reikalavimų. Kadangi nebuvo, kas jai patartų, neatlaikiusi tokio spaudimo pasirašė teisėjai diktuojant raštą, kuriame nurodė, kad neva atsisako savo reikalavimų šioje byloje. Tačiau, rašydama šį raštą teismui, manė, kad, esant tokiam raštui, ji neatsisako savo reikalavimų, o perleidžiu jai priklausančio paveldimo turto dalį valstybei. Dėl nervinio streso, būdama byloje viena, neatstovaujama advokatės, kuri lemiamą akimirką būtų galėjusi patarti priimti tinkamą sprendimą, pasirašė raštą, kurio esmės ir juo labiau galutinio rezultato, pasekmių negalėjo numatyti. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, kadangi toks jos prašymas visiškai neatitiko tikrosios jos valios ir negalėjo būti teismo priimtas. Pasitarusi su advokatu, kuris Vilniaus VGTPT skirtas teikti antrinę teisinę pagalbą paminėtoje byloje, suprato, kad jos apsirikimas, parašant teismui raštą, turėjo lemiamos reikšmės teismui priimant neteisingą sprendimą dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM prašo atskirojo skundo pagrįstumą išspręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: teismo posėdžio metu, kuris vyko 2014 m. birželio 17 d., pati apeliantė teismui išreiškė valią žodžiu, kad ji atsisako savo pareiškime išdėstytų reikalavimų dėl privalomosios palikimo dalies. Teismas tik paprašė šį savo reikalavimų atsisakymą išdėstyti raštu ir padarė pertrauką šiam atsisakymui surašyti. Apeliantei buvo išaiškintos pareiškimo atsisakymo pasekmės. Tai, kad apeliantė atsisakė šioje byloje antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pagalbos, vertintina kaip pačios apeliantės valia jai pačiai prisiimti atsakomybę dėl savo pačios padaryto pareiškimo teismui atsisakyti pareiškime išdėstytų reikalavimų ir iš šio atsisakymo kylančių teisinių pasekmių.

Pareiškėja J. A. U. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje buvo gauti apeliantės (pareiškėjos) G. M. 2014 m. lapkričio 16 d. rašytiniai paaiškinimai su priedais. Susipažinus su rašytinių paaiškinimų turiu, matyti, kad juose iš esmės pasisakoma dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi šios apeliacijos objektą sudaro Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, todėl rašytiniai paaiškinimai su priedais, kaip nesusiję su nagrinėjama byla, grąžintini juos padavusiam asmeniui (apeliantei).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, priėmęs pareiškėjos su savarankiškais reikalavimais G. M. reikalavimų atsisakymą, bylą šioje dalyje nutraukė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su savarankiškais reikalavimais (apeliantė) G. M. pareiškimu prašė: pripažinti jos teisę į ¼ privalomąją palikimo dalį po O. S. mirties; atnaujinti jai terminą pateikti notarui pareiškimą dėl privalomosios palikimo dalies priėmimo. Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2014 m. birželio 17 d., apeliantė (pareiškėja) G. M. savo iniciatyva pareiškė atsisakanti nuo visų pareiškimo reikalavimų, o teismui, išaiškinimus tokio atsisakymo ir bylos nutraukimo procesines teisines pasekmes (CPK 140 str. 1 d., 294 str. 2 d.), patvirtino, kad suprato tokio atsisakymo pasekmes, t.y. kad neturės teisės reikšti tokių pačių reikalavimų teismui

Pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ieškovas (pareiškėjas) bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo). Kai ieškinio (apreiškimo) atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui (pareiškėjui) procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą. Teismui nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.). Todėl svarbu, kad prieš priimant ieškovo (pareiškėjo) reikalavimų atsisakymą, jam būtų išaiškintos šio procesinio veiksmo pasekmės.

2014 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas įrodo, kad, apeliantei G. M. pareiškus dėl savo reikalavimų atsisakymo, teismas išaiškinimo tokio atsisakymo ir bylos nutraukimo procesines teisines pasekmes (CPK 294 str. 2 d.), o apeliantė patvirtino, kad jas suprato. Teismui paprašius, apeliantė sutiko tokį atsisakymą parašyti raštu. Pareiškimo surašymui teismas paskyrė 10 min. pertrauką. Po pertraukos apeliantė balsu perskaitė savo pareiškimą dėl reikalavimų atsisakymo (2 t., 102 b. l.). Perskaičiuos pareiškimą, teismas dar kartą išaiškino tokio atsakymo ir bylos nutraukimo procesines teisines pasekmes, o apeliantė patvirtino, kad jas suprato.

Pareiškėja apeliuoja į tai, kad teismo posėdžio metu ji nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), o tai sąlygojo jos netinkamo procesinio sprendimo (dėl pareiškimo atsisakymo) priėmimą. Bylos duomenys įrodo, kad iš tiesų teismo posėdžio (2014 m. birželio 17 d.) metu apeliantė dalyvavo be advokatės, tačiau jos (advokatės) paslaugų pati apeliantė atsisakė, o dėl to buvo nutraukta jai teikiama antrinė teisinė pagalba (2 t., 82 b. l.). Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjanti teisėja teiravosi, ar pareiškėja gali pati tinkamai atstovauti savo interesus ir nereikalingas advokatas, tačiau ji pareiškė, kad advokato paslaugų nereikia. Be to, neatsižvelgiant į tai, kad apeliantė teismo posėdyje dalyvavo be atstovo, visos procesinės teisės ir pareigos (CPK 42 str.) bei pareiškimo atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (CPK 294 str. 2 d.) jai buvo išaiškintos bylą nagrinėjusios teisėjos, o apeliantė patvirtino, kad jas suprato.

2014 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas paneigia apeliantės argumentus, kad pareiškimo reikalavimų atsisakė dėl teismo (teisėjos) daryto psichologinio spaudimo. Kaip nustatyta, pareiškėja (apeliantė) savo iniciatyva pareiškė ir raštu išdėstė, kad atsisako pareiškimo reikalavimų, kelis kartus patvirtino, kad jai suprantamos ir aiškios tokios atsisakymo pasekmės ir jų nori, todėl nėra pagrindo išvadai, kad toks atsisakymas neatitiko tikrosios jos valios. Be to, kadangi jos (apeliantės) pareiškimas dėl reikalavimų atsisakymo buvo išdėstytas teismo posėdžio pradžioje, kuomet teismui teikiami proceso dalyvių prašymai, todėl darytina išvada, kad apeliantės valia bei apsisprendimas dėl pareiškimo atsisakymo susiformavo anksčiau, dar iki teismo posėdžio.

Teismas nesutinka su tuo, kad, nutraukus bylą apeliantės (pareiškėjos) reikalavimų dalyje, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesais, nes, kaip tvirtina apeliantė, ji nesiekia jai priklausančios savo motinos palikimo dalies, nes jo (palikimo) atsisako valstybės naudai. Be to, net ir atsisakius apeliantei (pareiškėjai) savo reikalavimų, ji ir toliau aktyviai dalyvavo procese suinteresuoto asmens statusu, išdėstė savo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais. Bylą išnagrinėjus iš esmės, Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino J. A. U. pareiškimą. Todėl tuo atveju, jeigu apeliantė (pareiškėja) nesutinka su šiuo teismo sprendimu, jei neužkirsta galimybė skųsti šį teismo sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 305 str.).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi bei neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjos reikalavimų atsisakymą bei dalyje nutraukdamas civilinę bylą, tinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė