- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- I-5880-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05575-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Iveta Pelienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas: 1) Atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-10 sprendimą Nr. 1D-8975(11); 3) Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesumokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 9611,26 Lt už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.
Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2015-02-05 nutartimi (b. l. 38, 74), teisme priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimai:
1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-10 sprendimą Nr. 1D-8975(11);
2) Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesumokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl taikytų Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-08-31.
Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 54) argumentais nesutiko su pareiškėjo skundu. Dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas nurodė, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo jau yra įvykdytas.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjui Ministerijos 2007-06-18 sprendimu Nr. 11SP-1630 nuo 2007-06-02 iki neterminuotai buvo paskirta 896,42 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 45).
Pareiškėjas dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies su 2014-11-05 prašymu kreipėsi į Ministeriją (b. l. 46).
Ministerija atsakydama į pareiškėjo prašymą 2014-12-10 sprendimu Nr. 1D-8975(11) nurodė pensijos mažinimo teisinį pagrindą, dalyje dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. pagrindu (b. l. 10–11). Nesutikdamas su gautu atsakymu pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.
Iš byloje pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-05 Pažymos Nr. 11DP(P)-6079 (b. l. 49) nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31. Reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką priimtas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Ministerija.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.
Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai; 2) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas taikant Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (administracinės bylos b. Nr. A-10-57/2004; Nr. A-7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).
Pareiškėjo skundas dėl dalies reikalavimų yra priimtas nagrinėti teisme. Todėl laikytina, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises.
Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. nebuvo išmokėta 2738,60 Lt (kas atitinka 793,15 Eur) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina minėta susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Ministerija 2014-12-10 sprendimu Nr. 1D-8975(11) pareiškėjo prašymo išmokėti pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, nusprendė nenagrinėti, nes pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos.
Reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas trejų metų terminas. Iš Ministerijos sprendimo matyti, kad jis nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio skundo padavimo terminai. Taigi, Ministerijos 2013-12-30 sprendime nurodyti pagrindai yra nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tą Ministerijos 2014-12-10 sprendimo Nr. 1D-8975(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti prašymą dėl pensijos priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo S. G. skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti S. G. 793,15 EUR (septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 15 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-10 sprendimo Nr. 1D-8975(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.