- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-25
- Bylos Nr.
- 1-99-434/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Jonas Pliekaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui, nukentėjusiajam A. S., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)d. Daugirdų k., Marijampolės r., LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)k., Biržų r., neteistas,
Kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Kaltinamasis R. M. 2009-08-06 d. apie 11 val. Biržų r., Parovėjos k., už buvusios Parovėjos ŽŪB dirbtuvių, kelio Parovėja-Spalviškiai-Virškupėnai 2-ajame kilometre, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. tyčia spirdamas koja į krūtinę A. S., jam nukritus į griovį suduodamas plaštaka ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas bei užlipęs ant gulinčio A. S. nugaros keliais ją maigydamas, taip padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinėje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltu kaltinamasis neprisipažino ir paaiškino, jog minimu laiku automobiliu važiuodamas iš Biržų už Parovėjos k. pamatė keliu einančius A. S. ir B. M., todėl sustojo išsiaiškinti, kadangi A. S. jam buvo padaręs žalos. Ėmus jo klausinėti, kada jis atlygins padarytą žalą ir kodėl jam grasina, šis ėmė teisintis, kad negrasino ir kad dabar neturi pinigų. Matėsi, kad jis yra neblaivus, ėmė eiti link jo, todėl jis jį rankomis pastūmė, dėl ko A. S. nugriuvo į griovį. Tuo metu jis M. liepė eiti tolyn ir nesikišti, ką jis ir padarė. Tuomet vėl ėmė klausinėti A. S. apie tai, kodėl jis jam grasina ir neatlygina padarytos žalos. Pamatęs, jog A. S. laiko rankoje peilį ir paliepus jį mesti tolyn, šis atsakė, jog tai jo raktas, kuriuo jis atsirakina namų duris, tačiau jis tuo nepatikėjo, todėl kelis kartus trenkė jam per tą ranką, kurioje laikė peilį, kol peilis iškrito. Tada jis jį numetė ant kelio. Tuomet A. S. vėl ėmė teisintis, kad neturi pinigų, todėl jie pokalbio metu sutarė, kad padarytą žalą jis jam atlygins malkomis. Vienu metu pro šalį pravažiavo V. S.. Po kurio laiko pro šalį važiavo S. S., kuri, pavažiavusi toliau, sustojo. Tuomet jis išvažiavo į namus. Kai policijos pareigūnai ėmė aiškintis dėl įvykio, jis po kelių dienų nuvažiavęs surado ant kelio tą peilį, kuris yra prie bylos. Nukentėjusiajam nespyrė, keliais nemaigė.Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Nuk. A. S. parodymais, tą dieną kartu su B. M. pėsčiomis ėjo į namus iš Parovėjos kaimo, kai prie jų privažiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis ir sustojo. Išlipęs R. M. pasakė, kad „pagavau, senelio nemušiu“ ir liepė B. M. eiti tolyn, ką šis ir padarė. Tuomet R. M. jam koja spyrė į krūtinę, nuo ko jis nuvirto į griovį ir kniubščias susmuko. Tada kaltinamasis keliais jam pamaigė nugarą, su delnais apdaužė per pakaušį bei kitas kūno vietas daug kartų. Tuo metu jis jam kažką šaukė, tačiau apie ką, negali pasakyti, nes nuo spyrio buvo pritrenktas. Kai pravažiavusios pro šalį moterys sustojo, tik tuomet kaltinamasis jį paliko ir, sėdęs į automobilį, išvažiavo. Jį į namus parvežė Z. Ž. su S. S., kurios pakeliui paėmė ir B. M.. Jis su savimi turėjo stalinį peilį, kurį naudoja namų durų, kurių spyna sugedusi, atrakinimui ir užrakinimui, todėl jį ir nešiojosi su savimi, tačiau juo kaltinamajam negrasino, net nežino, kuriuo metu jis jį paėmė ir numetė. Kadangi dėl šio įvykio važiavo į Panevėžį pas medicinos ekspertą, turėjo važiuoti į policiją ir į teismą, pirko vaistų sumuštos vietos gydymui, prašo priteisti 300 Lt turtinei žalai atlyginti. Dėl patirto sužalojimo jautė fizinius skausmus, patyrė pažeminimą, todėl prašo priteisti ir 700 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Liud. B. M. parodymais, tą dieną kartu su A. S. buvo išgėrę 0,5 ltr. talpos alaus butelį ir ėjo iš Parovėjos k. į namus, kai prie jų privažiavo su savo autobusiuku kaltinamasis, kuris iš karto pasakė, kad „pagavau“, tačiau jam liepė eiti tolyn sakydamas, jog senelių nemuš. Jis nuėjo tolyn, tačiau paėjęs apie 20 metrų atsisukęs atgal pamatė, kaip A. S. krenta į griovį. Taip jis kristi galėjo tik nuo smūgio. Tai pamatęs atgal negrįžo, nes yra per menkas atsilaikyti prieš R. M.. Eidamas tolyn girdėjo, kaip kaltinamasis kažką šūkavo. Kai atvažiavo Z. Ž. su S. S. ir sustojo, R. M. išvažiavo, o moterys paėmė pavežti tiek nukentėjusįjį, tiek jį. Būdamas automobilyje A. S. skundėsi, kad jam skauda krūtinę. Žino, kad A. S. savo namų duris užrakina ir atrakina su peiliu, nes spyna sugedusi.
Liud. Z. Ž. parodymais, tą dieną ji kartu su seserimi S. S. automobiliu važiavo iš Biržų į namus, kai už Parovėjos k. pamatė stovintį kaltinamojo automobilį, o pievoje stovinčius R. M. ir A. S.. Kaltinamasis laikė A. S., tačiau joms sustojus R. M. atsisukęs pasižiūrėjo ir pamatęs, kad jos neišvažiuoja, paleido A. S. ir, sėdęs į automobilį, išvažiavo. Tada A. S. atėjo ir jos jį parvežė į kaimą. Automobilyje nukentėjusysis joms sakė, kad R. M. jam spyrė į krūtinę, pargriuvusiam keliais maigė nugarą, skundėsi, jog skauda krūtinę.
Liud. S. S. parodymais, tą dieną su seserimi Zita automobiliu važiavo iš miesto ir pamatė, kaip pievoje R. M. laiko A. S., todėl už jo autobusiuko sustojo. Kadangi jos stovėjo ir nevažiavo tolyn, kaltinamasis A. S. paleido, o pats, sėdęs į savo automobilį, išvažiavo. Atėjęs A. S. pasakė, kad jį sumušė R. M., sakė, kad jis jam spyrė koja į krūtinę, pargriuvusį keliais maigė. Jos sustojo, kadangi anksčiau R. M. už skolą buvo primušęs jos vyrą, todėl bijojo, kad sumuš ir A. S..
Liud. A. P. parodymais, budinčiojo nurodymu tą dieną nuvažiavo į nurodytą kaimą, nes buvo gautas pranešimas, kad yra sumuštas žmogus. Surado nukentėjusį žmogų, kuris pasakė, jog jį einantį keliu sumušė kaltinamasis. Sakė, kad jis kaltininkui yra skolingas už traktorių. Pasiūlius tą pačią dieną vykti pas kaltininką ir išsiaiškinti, nukentėjusysis atsisakė sakydamas, kad bijo. Nuvykus pas kaltinamąjį į namus su juo nepavyko normaliai pabendrauti, kadangi jis buvo labai priešiškai nusistatęs, tik sakė, kad nukentėjusiajam nespyrė.
Liud. J. Š. parodymais, vieną dieną pjaunant darbovietėje žolę pro šalį ėjęs A. S. su draugu sustojo pasikalbėti ir pasisakė, jog jį prieš pietus primušė R. M.. Skundėsi, jog skauda šoną. Girtas jis nebuvo.
Liud. R. Š. parodymais, bedirbant pro šalį kartu su B. M. ėjęs A. S. pasiskundė, jog jį primušė R. M.. Sakė, jog primušė už nieką, jog po smūgio nukrito į griovį.
Liud. V. S. parodymais, vieną dieną važiuojant į savo ūkį ir skersai kertant kelią Parovėja- Spalviškai, už 10 metrų matė stovintį R. M. automobilį, netoli kurio stovėjo R. M., o nuo jo kokių 2 m. atstumu ant kelkraščio sėdėjo A. S.. Juos matė gal kokius 20-30 sekundžių. Daugiau nei žmonių, nei automobilių nematė.
Be šių parodymų, kaltinamojo kaltę pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai duomenys: specialisto išvada (b.l.13), iš kurios matyti, kad A. S. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinėje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu 3-4 paros iki apžiūros, dėl ko jo sveikata sutrikdyta nežymiai.
Visų šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis dienos metu viešoje vietoje, t.y. kelyje Parovėja-Spalviškiai, įžūliu elgesiu – paliepdamas liud. B. M. eiti tolyn ir nesikišti, spirdamas koja A. S. į krūtinę ir taip jį pargriaudamas į griovį, ten delnais aptalžydamas į įvairias kūno vietas, keliais pamaigydamas nukentėjusiajam nugarą ir taip nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes tokiais atliktais veiksmais parodė aiškų žmogaus negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, priešpastatydamas save aplinkiniams, pademonstruodamas niekinantį požiūrį į juos.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia teigdamas įvykio metu į krūtinę nukentėjusiajam nespyręs, o tik jį pastūmęs, nuo ko šis ir nugriuvo į griovį, delnais neaptalžęs ir keliais nemaigęs, o tik sudavęs smūgį į ranką, kad A. S. išmestų iš rankų peilį, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia visi kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, sutapo su liudytojo B. M. parodymais, juos patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kuri patvirtina, kad įvykio dieną nukentėjusiajam į krūtinę buvo suduotas smūgis. Apie jam padarytą sužalojimą nukentėjusysis iš karto pasisakė ne tik įvykio vietoje pro šalį važiavusioms ir sustojusioms pasižiūrėti kas vyksta liudytojoms Z. Ž. ir S. S., tačiau ir tą pačią dieną sutiktiems J. Š. bei R. Š.. Kad A. S. stalinį peilį naudoja savo namų durų spynos velkei užstumti ir atitraukti, nes sugedusi spyna, patvirtino ir liud. B. M.. Apžiūrėjus byloje esantį daiktinį įrodymą matyti, kad tai yra neaštrus paprastas stalo peilis. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinamasis, tik išlipęs iš mašinos iš karto pasakė, kad „pagavau, senelio nemušiu“ ir liepė B. M. eiti tolyn, patvirtino ir apklaustas liudytoju B. M., paaiškindamas teismui, kad tokiam kaltinamojo nurodymui iš karto pakluso, nes anksčiau atvažiavęs į jo namus R. M. be jokio pagrindo buvo grąsinęs jį sumušti, be to, fiziškai nėra stiprus, kad būtų galėjęs padėti A. S.. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad R. M. jam leido eiti tik tuomet, kai prie jų privažiavusios sustojo ir žiūrėjo, kas vyks toliau, patvirtino ir liudytojos Z. Ž. bei S. S..
Tuo būdu, visi šie virš aptarti ir išdėstyti įrodymai paneigia kaltinamojo iškeltą gynybos versiją, o jų visumos pakanka jo kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti.
Tuo tarpu liud. A. S. parodymai nei paneigia, nei patvirtina kaltinamojo paaiškinimus, kadangi šis liudytojas paties įvykio nematė, kaip jis paaiškino teismui, jis tik matė sėdintį ant kelkraščio A. S. bei stovintį netoli savo automobilio R. M. ir tai matė trumpą laiką, gal 20 ar 30 sekundžių, kol skersai kirto kelią važiuodamas automobiliu tolyn.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).
R. M. praeityje neteistas, metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, dirba savo ūkyje, šeimoje augina tris mažamečius vaikus.
Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo apimtį, į tai, kad nusikaltimas padarytas pavartojant fizinį smurtą.
Nukentėjęs yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinei ir 700 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisimo iš kaltinamojo. Nors nukentėjęs nurodo, kad jis turėjo kelionės išlaidų vykdamas pas medicinos ekspertą, į policiją ir teismą, pirko vaistus, tačiau nei viename iš teismo posėdžių nepateikė jokių įrodymų apie šių išlaidų dydį, todėl civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR CPK 115 str. 2 d.), kadangi negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo.
Nukentėjusysis teismo posėdyje prašo priteisti ir 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiojo parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis buvo nežymiai sužalotas ir dėl to patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, taip pat nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų gydėsi.
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, šio sužalojimo pasekmes, t.y. kad A. S. sveikata buvo sužalota nežymiai, į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį, į tai, kad jis yra darbingas.
Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 500 Lt (LR CK 6.250 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas Nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL (1300 Lt) bauda.
Nustatyti 2 mėnesių terminą, per kurį paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai.
Priteisti iš R. M. A. S. 500 litų padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti A. S. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Daiktinį įrodymą – stalo peilį grąžinti nukentėjusiajam.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.