Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-11 · Byla Nr. N-575-2319-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
N-575-2319-11
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06980-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2319/2011Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06980-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarimo N. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. nutarimu pripažino N. L. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jai subendrintą administracinę nuobaudą – 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas N. L. buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 21 d., 14 val. 45 min., Lazūnų gatvėje, Kaune, vairuodama transporto priemonę „Toyota Corolla“ sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nurodė, jog N. L. pripažino, kad vairuodama sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį bei iš įvykio vietos pasišalino, tačiau teisinosi, kad skubėjo pas gydytoją. Pažymėjo, jog jos kaltė buvo įrodyta bylos medžiaga –administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais , eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, pranešimu. Skirdamas nuobaudą, teismas N. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe įvertino jos prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl pažeidimų padarymo, o sunkinančių aplinkybių jos atžvilgiu nenustatė, taip pat atsižvelgė į tai, kad ji išlaiko savo sergančią garbingo amžiaus motiną, gauna nedideles pajamas, pati ruošiama planinei operacijai. Konstatavo, jog jos atžvilgiu taikytinas ATPK 30 ¹ straipsnis ir jai skirtina piniginė bauda mažintina.

II.

N. L., nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 21 – 23), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba teismo nutarimą pakeisti ir panaikinti nutarimo dalį, kuria jai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jos pažeidimai buvo padaryti būtino reikalingumo būklėje, nes protokole nurodytą dieną ji vyko į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur jai turėjo būti suteikta būtina medicininė pagalba dėl darbe patirtos akies traumos. Pažymi, jog bevykdama į klinikas apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau jo savininko nesulaukė ir išskubėjo pas gydytoją, nes skubiai jos apžiūrai skirtas laikas ėjo į pabaigą. Teigia, jog neturėjo tyčios vengti atsakomybės ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau automobilio sugadinimai buvo nežymūs ir padarytoji žala buvo aiškiai mažesnė už tą žalą, kuri būtų kilusi dėl jai laiku nesuteiktos medicininės pagalbos. Priduria, jog po gydytojo apžiūros bandė susirasti automobilio savininką ir grįžo į pažeidimo vietą, ką gali patvirtinti tą matęs liudytojas. Pažymi, jog pažeidimus visiškai pripažįsta, dėl jų gailisi, o teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga dėl darbo pobūdžio. Nurodo, jog įmonėje, kurioje pati organizuoja darbą, dirba odontologe, pati vyksta pas dantų technikus, vežioja ruošinius dantų protezavimui ir pan. Priduria, jog pati išlaiko šeimą, rūpinasi neįgalia motina, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga ir artimųjų buityje, o nukentėjęs asmuo jai pretenzijų neturi.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo nutarimą palikti nepakeistu, o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su tuo, kad N. L. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes byloje tai nebuvo patvirtinta jokiais įrodymais. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju N. L. turėjo galimybę įvykdyti Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, tačiau apie įvykį policijai nepranešė, transporto priemonės eismo įvykio vietoje nepaliko, o sugebėjo perstatyti ją į kitą vietą. Mano, kad N. L. nurodomos aplinkybės jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jai paskirtąją administracinę nuobaudą švelninti pagrindo nesudaro.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

N. L. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Ginčas šioje byloje dėl jos kaltės padarius minėtus pažeidimus nekyla, tačiau apeliantė teigia, kad ji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui, taip pat mano, kad jos atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jai paskirtąją administracinę nuobaudą švelninti.

ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010 ir kt.)

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad bylos medžiagoje nėra N. L. keliamą versiją, kad iš eismo įvykio vietos ji pasišalino, nes jai dėl patirtos akies traumos buvo būtina skubi gydytojo apžiūra ir pagalba, patvirtinančių objektyvių įrodymų. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog nors N. L. nuosekliai tvirtino, kad jai buvo būtina neatidėliotina medicininė pagalba, jokių medicininių išrašų ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, jog 2010 m. rugsėjo 21 d. jos nurodomu laiku ji iš tiesų lankėsi pas gydytoją okulistą, kur jai buvo diagnozuota akies trauma, pateikta nebuvo, todėl teisėjų kolegija tokius jos paaiškinimus vertina kritiškai, juo labiau, jog iš bylos medžiagos matyti, kad N. L. patyrusi, kaip teigia ji pati, sunkią akies traumą pas gydytoją važiavo savarankiškai, nekvietė greitosios medicininės pagalbos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad jos sveikatai grėsė akivaizdus ir realus pavojus, kuris negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o jos sveikatos būklė buvo kritiška. Teisėjų kolegijos nuomone, N. L. turėjo objektyvią galimybę vykdyti KET reikalavimus ir apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau iš eismo įvykio vietos sąmoningai, pasirinkdama priešingą teisei veikimo modelį, pasišalino.

Apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma N. L. paskirtąją administracinę nuobaudą švelninti, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiuo bylos aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tokia ypatinga aplinkybe negali būti pripažįstama ir tai, kad N. L. pati išlaiko šeimą ar prižiūri neįgalią motiną, nes asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ar jo šeimos nariams dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Todėl darytina išvada, kad N. L. pirmosios instancijos teismo nutarimu nepagrįstai skirta mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byla nagrinėjama pagal pačios N. L. apeliacinį skundą (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo), Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas