Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-366/2013

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-37-3-00010-2012-0

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir nubaustas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 val. kas mėnesį visuomenės labui, pagal BK 187 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Iš E. P. nukentėjusiosios M. G. naudai priteistas 719 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. P. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 6 d., apie 23.00 val., G. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., kieme, tyčia, pykčio išdavoje, vieną kartą ranka suduodamas M. G. į kairį skruostą, nuo ko griūdama ji užsigavo abi kojas, padarė kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje ir dešinėje čiurnoje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai patenkino byloje pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kadangi nukentėjusiosios patirta žala nėra įrodyta jokiais objektyviais įrodymais. Nukentėjusiosios pateiktame skelbime (www.skelbiu.lt) nurodyta fotoaparato „Canon“ kaina, pasak apelianto, yra subjektyvi ir akivaizdžiai neatspindi fotoaparato rinkos vertė, be to, neaišku ar skelbime nurodytas fotoaparatas ir nukentėjusiosios turėtas fotoaparatas yra tapatūs modelio, gamybos metų ir kitų parametrų atžvilgiu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. P. padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 140 str. 1 d. įrodytas nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų Ž. L., V. J., O. S., A. G., A. A. ir V. G. parodymai, specialisto išvada bei kiti bylos duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nukentėjusioji, apklausta teismo posėdyje, davė nuoseklius parodymus, o jos nurodytos aplinkybės atitinka tiek nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5; medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) , b.l. 9) tiek skundo dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo (b. l. 1-3) turinį bei jau minėtų liudytojų parodymus. Vien tai, jog skunde dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo nukentėjusioji nurodydama kokie asmenys buvo kieme, atėjus E. P., nedetalizavo, kad šie asmenys iš pradžių buvo virtuvėje ir tik išgirdę triukšmą ir pakviesti išėjo į lauką, kaip nurodė teismo posėdyje, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės kardinaliai skiriasi ir jos parodymai turi būti vertinami kritiškai. Tai, jog E. P. atėjus į kiemą Ž. L. ir V. J. buvo namo virtuvėje, teismo posėdyje patvirtino jie patys, kartu parodė, kad išėjo į lauką pakviesti, ten pamatė E. P., kuris sudavė smūgius ne tik jiems, bet ir kitiems, kieme buvusiems draugams (b.l. 74-75). Nors Ž. L. nematė kaip E. P. sudavė nukentėjusiajai, tačiau jis patvirtino matęs nukentėjusiosios patinusį žandą bei sugadintą fotoaparatą (b.l. 74), V. J. taipogi patvirtino, kad nukentėjusioji turėjo fotoaparatą, kuris vėliau nebeįsijungė, tačiau ar matė ant nukentėjusiosios kokius nors sužalojimus neatsimena (b.l. 74-75). Tiesiogiai įvykį nuo pat pradžių matę liudytojai O. S., A. G. ir A. A. patvirtino, kad matė kaip E. P. sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą (b.l. 75-76). Nors tik liudytojas O. S. patvirtino, kad nukentėjusioji po smūgio parkrito, tačiau tai nepaneigia šio fakto, nes nukentėjusiosios nurodyti patirti sužalojimai atitinka paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape (b.l. 52) bei specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4) konstatuotą sužalojimą bei jo atsiradimo mechanizmą. Taigi netikėti nukentėjusiosios bei kitų liudytojų parodymais, kuriuos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bei su visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, galima daryti neabejotiną išvadą dėl nuteistojo kaltės, nėra pagrindo. Nors tarp liudytojų Ž. L., V. J., O. S., A. G., A. A. ir nukentėjusiosios parodymų yra tam tikrų netikslumų (E. P. suduotų smūgių eiliškumas, kieme buvusių žmonių išsidėstymas), tačiau tai esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui neturi. Priešingai, neesminiai liudytojų parodymų nesutapimai tik patvirtina tai, kad jie kiekvienas atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena ir tarp liudytojų ir nukentėjusiosios nėra išankstinio susitarimo, kaip kad bandoma įrodyti apeliaciniame skunde. Be to, pažymėtina, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, prieš tai buvo vartotas alkoholis, kaip nurodė ir patys liudytojai, įvykio metu buvo sambrūzdis (b.l. 75-76), todėl realu, kad liudytojai nepakankamai detaliai galėjo įsiminti įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo atėjęs į G. G. gyvenamojo namo kiemą ir su ranka buvo pastūmęs keletą vaikinų (b.l. 71), šios aplinkybės taipogi yra patvirtintos minėtų liudytojų parodymais. Kadangi byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes, o būtent tai, jog E. P. sudavė smūgį nukentėjusiajai į kairį skruostą, nuo ko ji griūdama užsigavo abi kojas, apelianto neigimas sudavus smūgį nukentėjusiajai laikytinas deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neranda teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinio skundo teiginiai, jog apylinkės teismas išvadas dėl E. P. kaltės grindė šališkų ir suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais, atmetami kaip nepagrįsti. Vien tik ta aplinkybė, jog V. G. yra nukentėjusiosios mama, o kiti liudytojai yra nukentėjusiosios draugai, jų parodymų kritiško vertinimo savaime nesuponuoja. Kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 str. numatyta tvarka buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 str.) ir atsakomybės pagal BPK 163 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei prisiekė duoti teisingus parodymus. Byloje nėra nustatyta, kad liudytojais apklausti M. G. draugais bei mama būtų sulaužę priesaiką, vengę, atsisakę duoti arba davę melagingus parodymus. Taigi vien tai, jog liudytojai yra nukentėjusiajai artimi žmonės, nėra pagrindas jų parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Nors apeliantas teigia, kad minėti liudytojai buvo suinteresuoti liudyti M. G. naudai tam, kad ši liudytų jų naudai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau tokia subjektyvi apelianto nuomonė nenuneigia šių liudytojų parodymų patikimu ir objektyvumo. Pagal Liteko duomenų bazę matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje V. J., O. S., A. G. ir Ž. L. pripažinti kaltais dėl E. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 str. 1 d.). Kaip matyti iš šios bylos teisiamojo posėdžio protokolo, M. G. kaip liudytoja buvo apklausta 2012-11-29 d., tuo tarpu nagrinėjamoje byloje V. J., O. S., A. G. ir Ž. L. liudytojais apklausti 2013-02-07, t. y. vėliau nei M. G. jų baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad jie buvo suinteresuoti duoti parodymus M. G. naudai, siekdami, kad ji liudytų jų naudai, nes M. G. parodymus davė ankščiau nei jie.

Apelianto argumentas, jog liudytoja V. G. buvo apklausta pažeidžiant BPK 264 str. nuostatas, atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis BPK 264 str. nuostatomis, atvykę liudytojai pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotų su neapklaustais liudytojais. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 69-84), nukentėjusiosios įstatyminė atstovė V. G. kaip liudytoja buvo apklausta pirmoji, tik po jos apklausos prasidėjo kitų liudytojų apklausos, be to, V. G. nebuvo pasišalinusi iš posėdžio salės, t. y. neturėjo galimybės susižinosi su dar neapklaustais liudytojais. Taigi, priešingai apelianto teiginiams, liudytojų apklausa pirmosios instancijos teisme vyko laikantis įstatymo nurodyto reikalavimo. Nors V. G. tiesiogiai nematė neteisėtų E. P. veiksmų, tačiau ji bendravo su nukentėjusiąja po įvykio, todėl jos parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais. Pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. V. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai dukra, t.y. nukentėjusioji, viską papasakojo, jos veide buvo matyti paraudimas, ties čiurna – nubrozdinimai, o fotoaparatas po to vakaro įvykio buvo netinkamas naudoti (b.l. 73). Vertinant šios liudytojos parodymus byloje esančių įrodymų visumoje, prieštaravimų nenustatyta, priešingai, šiais parodymais buvo nustatyti tarpiniai faktai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl E. P. kaltės.

Apelianto teiginiai, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą liudytojais apklausti įvykio vietoje buvusius N. P. bei E. Š. ir tuo pažeidė BPK 22 str. 3 d. įtvirtintą teisę teikti įrodymus, atmetami kaip nepagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas proceso dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar proceso dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertinęs prašymo pagrįstumą, teisingai konstatavo, jog apklausti E. Š. nėra pagrindo, kadangi ji įvykio nematė, tuo tarpu N. P. yra kaltinamojo tėvas ir turi teisę neduoti parodymų prieš savo sūnų. Toks teismo sprendimas BPK nuostatų nepažeidė ir E. P. teisių į gynybą nesuvaržė. Apeliacinės instancijos teisme E. P. gynėjas pakartotinai pateikė prašymą apklausti N. P.. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, atsižvelgusi į tai, jog, įvykio metu, kartu su E. P. buvo atėjęs ir jo tėvas N. P., siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti apeliacinį skundą, nusprendė patenkinti apelianto prašymą. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas N. P. parodė, kad įvykio vakarą buvo kartu su sūnumi, nuėjęs į sodybą matė besimušančius vaikinus. E. P. priėjo prie vieno vaikino, kuris „prisikabino“, todėl sūnus jį nustūmė į šalį. Lauke jokių merginų nematė, buvo gal 8-10 žmonių. Vaikinai buvo labai girti. Sūnus, t. y. E. P. į šalį nustūmė du vaikinus, kurie buvo „prisikabinę“. Taigi liudytojas N. P. taipogi patvirtino, kad E. P. atėjęs į kiemą susistumdė su kieme buvusiais vaikinais. Tuo tarpu N. P. parodymai apie tai, kad kieme nebuvo jokių merginų, įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, yra atmetami. Tokie liudytojo N. P. parodymai paneigiami ne tik nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymais, bet ir paties nuteistojo parodymais. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis E. P. patvirtino, kad atėjęs į G. G. gyvenamojo namo kiemą matė daug merginų (b.l. 71). Tokiu būdu N. P. parodymai, kurie kaip minėta, nėra tikslūs, nesuteikia pagrindo jais remiantis išteisinti apeliantą.

Apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas atmesdamas E. P. gynėjo prašymą atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (abi šios bylos yra susiję, kaltinimai šiose bylose yra reiškiami dėl tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir tarp tų pačių asmenų įvykusių įvykių), pažeidė BPK 22 str. 3 d. įtvirtintą teisę teikti įrodymus, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors abejose baudžiamosiose bylose nusikalstamos veikos atliktos toje pačioje vietoje ir tą pačią dieną, tačiau nusikalstamos veikos atliktos skirtingu laiku bei prieš skirtingus asmenis, todėl nelaikytina, kad šios bylos yra taip susiję, jog buvo būtina nagrinėjamą bylą atidėti iki baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjimo. Pastarojoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjama nusikalstama veika, atlikta prieš E. P., o ne prieš M. G., todėl toje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėta dėl kitos nusikalstamos veikos, nesąlygojo apylinkės teismo išvadų sprendžiant E. P. kaltės klausimą šioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir tai leido teismui tinkamai išspręsti apelianto E. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. klausimą. Taigi, tai, jog pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo ir jo gynėjo tam tikrų prašymų, nurodydamas tokio sprendimo motyvus, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo pažeistos BPK 7 str. nuostatos ar kiti principai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kadangi šiuo atveju skundžiamas nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, jame nėra prieštaravimų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P., neigdamas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ginčija ir iš jo priteistą žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. G. pasinaudojo šia įstatymais numatyta teise ir prašė jai iš E. P. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 2), nurodydama, kad patyrė 719 Lt dydžio turtinę ir 2000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę žalą yra konstitucinis principas, tačiau sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, būtina tinkamai nustatyti ir jo dydį. Teisėjų kolegija patikrinusi civilinio ieškinio patenkinimo pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas civilinį ieškinį tinkamai taikė teisės normas, tačiau nustatė nepagrįstą turtinės žalos atlyginimo dydį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nusikalstamos E. P. veikos nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, t. y. dėl suduoto smūgio nukentėjusioji krisdama išmetė fotoaparatą, kuris atsitrenkęs į žemę sugedo. Nors apeliantas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d., t. y. už tyčinį svetimo turto sugadinimą, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą, kuri atsirado būtent dėl jo neteisėtų veiksmų. Tarp nuteistojo neteisėto elgesio ir fotoaparato sugedimo yra priežastinis ryšis, todėl nuteistojo civilinės atsakomybės klausimas buvo išspręstas teisingai. 2012-07-07 apžiūros protokolas (b.l. 63-68) patvirtina, kad fotoaparatas „Canon PowerShot A490“ yra apgadintas – sulaužytas baterijų dangtelio fiksatorius, išjungus fotoaparatą objektyvas nesusitraukia į vidų. Nukentėjusioji nepateikė fotoaparato įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų, tačiau pateikė internetinį skelbimą (www.skelbiu.lt), kuriame nurodoma, kad fotoaparatas „Canon PowerShot SX200 HS“ kainuoja 520 Lt. Tačiau minėtas fotoaparatas pagal techninius duomenis skiriasi nuo nukentėjusiosios fotoaparato „Canon PowerShot A490“, t. y. skiriasi raiška (PowerShot SX200 HS – 12.1 mp., PowerShot A490 – 10.0 mp.) bei žymiai skiriasi optinis priartinimas (PowerShot SX200 HS – 14x, PowerShot A490 – 3,3x), kas žinoma sąlygoja fotoaparato kainą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas žalos dėl fotoaparato dydžio klausimą nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Fotoaparato, kuris pagal techniniu duomenis yra analogiškas nukentėjusiosios fotoaparatui(http://www.fotofabrikas.lt/items/Canon/Skaitmeniniai-fotoaparatai/19422f5.2-Canon-PowerShot-A490.html), rinkos vertė yra nuo 199 Lt iki 230,84 Lt, atsižvelgiant į suteiktą garantiją. Taigi nukentėjusiosios nurodyta 560 Lt fotoaparato vertė yra neteisinga bei nepagrįsta. Tokiu būdu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti mažinamas 329 Lt (560 Lt - 231 Lt) dydžio suma. Kita nukentėjusiosios patirta turtinė žala – turėtos išlaidos kurui bei mokestis už specialisto išvadą, yra pagrįsta byloje esančiais mokėjimo kvitais (b.l. 53, 55), todėl laikytina įrodyta ir pagrįstai priteista iš nuteistojo. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant piniginę kompensaciją, skirtą atlyginti neturtinę žalą, jos dydis nustatytas teisingai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kadangi nuteistojo apeliaciniame skunde nėra nurodyti aiškūs motyvai, kuriais ginčijama neturinė žala, šis klausimas plačiau nenagrinėtinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

NUTARIA:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti pakeisti:

iš E. P. priteistą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios M. G. naudai sumažinti iki 390 (trijų šimtų devyniasdešimt) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.