Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė

NUTARTIS

2009 m. rugpjūčio 12 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

sekretoriaujant D. S.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui S. J., dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė Vilkaviškio rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui S. J. ir prašė:

santuoką, įregistruotą 1979-08-11 Vilkaviškio rajono CMS, įrašo Nr. 258 nutraukti dėl atsakovo kaltės;

po santuokos nutraukimo ieškovei palikti J. pavardę;

padalinti turtą: atsakovui paskiriant butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Audi 100, v/n. (duomenys neskelbtini) ir automobilį FORD SIERA, v/n. (duomenys neskelbtini);

ieškovei iš atsakovo priteisti 64 500 Lt kompensaciją už ½ santuokos metu įgyto ir atsakovui tenkančio buto vertės.

Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą. Teismas atsižvelgė tik į tai, kad ieškovė negalėtų tame bute gyventi su atsakovu dėl konfliktiškų santykių. Tačiau remiantis CK 3.127 str. 3 d, parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama ir į sutuoktinio turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes. Apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, jog jis yra bedarbis ir piniginės kompensacijos sumokėti neišsigalės. Tuo tarpu ieškovė tokias galimybes turėtų, kadangi dirba ir turi pastovias pajamas. Esant tokioms aplinkybės, teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo yra neteisingas, neatitinka interesų pusiausvyros principo, pažeidžia CPK 3 str., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokoje įgyto turto – buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini)padalinimo būdo.

Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Objektyvių priežasčių padalinti šioje byloje sutuoktinių turtą nėra. Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) yra 69,48 kv.m. bendro ploto, 44,85 kv.m. gyvenamojo ploto, trijų izoliuotų gyvenamųjų kambarių yra dalus (CK 4.6 str.). Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas vieno kambario butas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-282/2008; 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-613/2002, ir kt.). Subjektyvios priežastys, galinčios eliminuoti turto padalinimą natūra itin komplikuoti sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir dėl to darantys neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, o jų suaugęs pilnametis sūnus R. J. gyvena su atsakovu ginčo bute. Apklaustas jį liudytoju parodė, kad kitos gyvenamosios patalpos neturi (b.l. 60-61). Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo itin konfliktiškų šalių tarpusavio santykių. Vilkaviškio raj. policijos komisariato administracinės medžiagos Nr. 2009-03-04 ir 2009-06-02 teikimuose pažymėta, kad atsakovas su žmona konfliktuoja dėl skyrybų ir turto dalybų, tačiau dėl šių konfliktų jis gailisi (b.l. 43, 92). Aplinkybė, kad ieškovė negyvena dalinamame bute, savaime nesuponuoja objektyvaus reikalingumo visą daiktą natūra priteisti atsakovui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui didelės vertės (100000 Lt šalių susitarimu bei 129000 Lt pagal 2008-11-12 Turto vertinimo ataskaitą) turtą natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti ieškovei šio dalį pinigais, neįvertino ar toks padalinimas bus realus, ar nesukels galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam atsakovui. Teisminėje praktikoje netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Šiuo aspektu įvertinant situaciją, vienas iš reikšmingų šaltinių, leidžiančių įvertinti sutuoktinių galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, yra sutuoktinių turto balansas, kuriame, be materialaus turto, turi atsispindėti ir sutuoktinių turimos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys piniginių lėšų santuokos pabaigoje neturėjo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad neišsigalės išmokėti sutuoktinei 50000 Lt kompensacijos, kadangi neturi tam lėšų, yra bedarbis. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad taip pat neturėtų galimybės kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais, jeigu butas būtų paskirtas jai natūra. Vienintelis abiejų šalių pajamų šaltinis tik gaunamas darbo užmokestis. Ieškovės darbo užmokestis po mokesčių 2185,62 Lt, o atsakovas yra bedarbis. Be to, įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, dalijamo turto vertė fiksuotina pagal teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu buvusias turto rinkos kainas. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad ginčo turtą gal ir galima būtų parduoti už 85000 Lt, tačiau didelės rizikos ji nenorėtų prisiimti. Tokią ieškovės nuostatą galima pagrįsti VĮ Registrų centro oficialiai nurodomų įregistruotų parduotų butų vidutinės 1 kv.m. kainos pokyčiais – kainų kritimu (2008 m. IV ketvirčio indeksas 391.3 - 2009 m. I kev. indeksas 347.5). Vykdant skundžiamą teismo sprendimą priverstinai jau šiuo metu atsakovas patirtų nuostolių, nes kompensavus 50000 Lt ieškovei, jam liktų mažesnė dalis. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turto padalinimo būdo neatitinka formuojamai teisminei praktikai, pažeidžia bendruosius ir šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančių normų reikalavimus.

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, pažymėtina, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tokia galimybė leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Šalys nesusitarė, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuojamą turto padalijimo natūra prioritetą, jei toks padalijimo būdas yra galimas, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes bei siekdama nustatyti ir įtvirtinti šalių interesų pusiausvyrą, pakeičia teismo sprendimą dalyje dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini)padalinimo ir jį padalina pagal VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2009-04-16 buto padalinimo projektą, paskirdama ieškovei 56/100 dalis, o atsakovui 44/100 dalis buto (b.l. 55). Pažymėtina, kad tai neužtikrins sutuoktinių bendro turto lygių dalių (CK 3.117 str. 1 d.), tačiau atsakovas pareiškė tokį prašymą, todėl su tuo sutiko. Be to, jam buvo pripažinta nuosavybės teisė į automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės. Atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl į šią svarbią aplinkybę atsižvelgtina, juolab, kad ieškovė nereikalavo neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo (CK 3.123 str., 3.70 str. 2 d.).

Apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o nuo 1000 Lt žyminio mokesčio valstybei buvo atleistas (b.l. 81). Apeliacinį skundą tenkinant, šis žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės (CPK 93 str., 96 str.). Skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo nekeistina, kadangi pakeitus turto padalinimo būdą, ieškinio suma nesumažėjo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta atsakovui S. J. nuosavybės teisė į butą/patalpą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisti ir šį turtą padalinti taip: ieškovei D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į 56/100 dalis, o atsakovui S. J. a.k. (duomenys neskelbtini) į 44/100 dalis buto/patalpos su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų žyminio mokesčio ir valstybei 1000 (vieną tūkstantį) litų žyminio mokesčio.