Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas:

1. 1998 m. liepos 29 d. pagal BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 274 str. 2 d., galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/5 turto konfiskavimu, 2000 m. kovo 4 d. paleistas atlikus bausmę;

2. 2000 m. spalio 25 d. pagal BK 271 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo su 1/4 turto konfiskavimu bausme, paleistas lygtinai neatlikus 19 dienų bausmės 2001 m. balandžio 5 d.;

3. 2001 m. balandžio 17 d. pagal BK 271 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, 2002 m. lapkričio 25 d. paleistas atlikus bausmę;

4. 2003 m. rugsėjo 26 d. pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paleistas 2004 m. kovo 25 d. atlikus bausmę;

5. 2004 m. gegužės 18 d. pagal BK 178 str. 4 d. 45 parų arešto bausme, 2004 m. liepos 26 paleistas atlikus arešto bausmę;

6. 2004 m. gruodžio 27 d. pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuojant iš nusikalstamos veikos gautus pinigus 110 Lt., 2005 m. vasario 15 d. pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat iš nusikalstamos veikos gautų 115 Lt konfiskavimu, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. gruodžio 27 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas su iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimu, 2006 m. birželio 8 d. paleistas atlikus bausmę;

7. 2006 m. spalio 11 d. pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2007 m. birželio 13 d. paleistas atlikus bausmę;

8. 2008 m. gegužės 7 d. pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2009 m. lapkričio 20 d. paleistas atlikus bausmę;

9. 2010 m. sausio 14 d. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 20 parų arešto bausme, 2010 m. vasario 22 d. paleistas atlikus bausmę, 2010 m. kovo 23 d. pagal BK 178 str. 4 d. 25 parų arešto bausme, 2010 m. gegužės 19 d. pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2010 m. birželio 19 d. pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2010 m. sausio 14 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, 2010 m. liepos 14 d. su vėlesniais pakeitimais pagal BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto bausme, 2010 m. rugpjūčio 31 d. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 30 parų arešto bausme, 2010 m. rugsėjo 8 d. pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2011 m. vasario 10 d. nutartimi bausmė paskirta 2010 m. birželio 19 d. subendrinta su 2010 m. gegužės 19 d., 2010 m. liepos 14 d., 2010 m. rugsėjo 8 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2015 m. kovo 5 d. nutartimi R. K. atleistas nuo bausmės, paskirtos 2010 m. rugsėjo 8 d. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., taip pat vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2010 m. gegužės 19 d., 2010 m. rugsėjo 8 d. bei apimtos 2010 m. liepos 14 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. teismo nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2011 m. balandžio 19 d. su vėlesniais pakeitimais pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. galutinė subendrinta bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, 2011 m. liepos 18 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 10 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos iš BK 178 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. perkvalifikuotos atitinkamai į BK 178 str. 4 d. ir BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. bei paskirtos 45 parų ir 30 parų arešto bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p, 9 d. subendrintos su 2015 m. kovo 5 d. nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, 2015 m. birželio 2 d. paleistas atlikus bausmę;

10. 2015 m. spalio 13 d. pagal BK 182 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2016 m. birželio 3 d. paleistas atlikus bausmę;

11. 2017 m. kovo 24 d. pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017 m. liepos 10 d., 15.47 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), nuteistųjų 7-ojo būrio 1-ame miegamajame, tyčia sudavė vieną smūgį tyrimo metu nenustatytu aštriu, duriančio-pjaunančio tipo savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam Ž. S. į krūtinės kairės pusės sritį, tuo padarė jam durtinę-pjautinę, kiauryminę į krūtinės ląstos ertmę su aplinkiniais linijiniais odos nubrozdinimais, žaizdą, kiaurinį-durtinį, pjautinį kairio plaučio viršutinės skilties priekinio krašto pažeidimą, kiauryminį į dešinio širdies skilvelio ertmę durtinį pjautinį širdies pažeidimą, ir vieną smūgį į nugaros kairės pusės sritį, tuo padarė nukentėjusiajam durtinę-pjautinę nekiauryminę į krūtinės ląstos ertmę žaizdą, ko pasekoje dėl kiauryminio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies ir plaučių pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui į krūtinplėvės ertmę, nukentėjusysis Ž. S. mirė.

Kaltinamasis R. K. kaltu nužudęs Ž. S. neprisipažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju buvo draugai, bausmės atlikimo metu gyveno viename miegamajame. 2017 m. liepos 10 d. ryte Ž. S. buvo susirūpinęs kaip iki vakaro atiduoti kažkuriam iš nuteistųjų skolą. Jis nukentėjusįjį ramino, aiškino, kad ras būdą kaip atiduoti pinigus. Tą pačią dieną, po pietų, rūkant koridoriuje su nuteistuoju R. F., atėjo Ž. S., kuris pradėjo jam priekaištauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nukentėjusysis pasiūlė „pasikalbėti“. Norėdamas išsiaiškinti, kodėl Ž. S. toks sunerimęs nukentėjusiajam iš paskos nuėjo į jų miegamąjį. Einant link savo lovos pamatė kaip nukentėjusysis Ž. S., rankose turėdamas kėdę, užsimojęs ketina jam smogti. Su nukentėjusiuoju susistumdė, ir, gindamasis nuo šio asmens agresyvių, smurtinių veiksmų, pagriebė po staleliu paslėptą peilį bei dūrė nukentėjusiajam į krūtinę. Kadangi pastarasis nesureagavo, toliau puolė, dar kartą smogė Ž. S. peiliu į nugaros sritį. Tuo metu į miegamąjį užėjo nuteistasis G. T., kurio paprašė palydėti sužeistą Ž. S. iki medicinos punkto. Jis pats irgi išėjo iš miegamojo, nes blogai jautėsi, norėjo pakvėpuoti grynu oru. Pakeliui kažkurioje vietoje išmetė peilį. Nuteistajam V. P., kaip kambario tvarkiniui, liepė išvalyti kraujo dėmes. Prieš tris-keturias dienas iki įvykio buvo vartojęs narkotines medžiagas, tačiau įvykio metu apsvaigęs nebuvo. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad jeigu pataisos namuose vyksta konfliktinė situacija tarp nuteistųjų (ar pan.), yra priimta, jog geriau nesikišti, nesigilinti ir nematyti viso to.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad jokios išankstinės tyčios nužudyti Ž. S. neturėjo, tai padarė labai susijaudinęs ir gindamasis nuo nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, kuriuos patvirtina ant jo kūno padaryti sužalojimai, kurie yra užfiksuoti medicinos darbuotojų ir teismo medicinos eksperto (2 t., b. l. 101-102, 107-108).

Nukentėjusioji R. S. paaiškino, kad Ž. S. jos brolis. Su broliu bendraudavo – lankė pataisos namuose, susirašinėjo laiškais, skambindavo telefonu. Bendraujant Ž. S. nesiskundė, apie konfliktus su kitais nuteistaisiais neminėjo. Brolį palaidojo tėvo lėšomis.

Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad Ž. S. jo sūnus. Su juo bendraudavo laiškais, vykdavo į pasimatymus, kalbėdavo telefonu. Sūnus nesiskundė, kad jam kas nors grasina, apie jokius konfliktus neminėjo. Ž. S. palaidojo savo lėšomis, taip pat patyrė neturtinę žalą, nes su sūnumi buvo artimi, kartu gyveno.

Liudytojas N. B. paaiškino, kad dirba Alytaus pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriuje. 2017 m. liepos 10 d. apie 15.58 val. į kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 4 atėjo nuteistasis Ž. S. ir pasakė, kad jam dūrė į širdį. Paklausus, kas jam dūrė, nuteistasis atsakė „niekas“. Ž. S. pasodino ant kėdės, iškvietė medikus. Po kiek laiko matė sulaikytą R. K., girdėjo kalbas, kad tarp nuteistųjų Ž. S. ir R. K. įvyko konfliktas, bet smulkiau įvykio detalių nežino.

Liudytojas V. B. taip pat nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d., po pietų, į kontrolės ir praleidimo punktą, rankšluosčiu užsidengęs šoną, atėjo nuteistasis Ž. S. ir pasakė, kad jam dūrė į širdį. Buvo iškviesti medikai, kurių belaukiant nuteistasis prarado sąmonę.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nuteistuosius R. K. ir Ž. S. žinojo kaip linkusius pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, nevykdančius pareigūnų nurodymų, vartojančius narkotines medžiagas. 2017 m. liepos 10 d. prižiūrėtojas N. B. pranešė, kad į kontrolės ir praleidimo punktą atėjo sužalotas nuteistasis Ž. S., pasakė, kad skubiai reikalinga medicininė pagalba. Atvykę greitosios medicininės pagalbos darbuotojai konstatavo Ž. S. mirtį.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad 2017 m. liepos 10 d., po pietų, koridoriuje prie 7 būrio 1-o miegamojo žaidė domino su nuteistuoju G. L.. Kažkuriuo metu netoli jų tarp dviejų nuteistųjų įvyko žodinis konfliktas, jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Po to šie nuteistieji užėjo į 1-ą miegamąjį. Tame kambaryje irgi girdėjosi žodinis ginčas, tačiau kas ten vyko nematė. Maždaug po minutės iš miegamojo išėjo vienas nuteistasis be marškinėlių, rankos plaštaka užsiėmęs už krūtinės, pilvo srityje matėsi kraujas.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad 2017 m. liepos 10 d., po pietų, koridoriuje prie 1-o miegamojo durų žaidė domino su nuteistuoju D. L.. Vienu metu netoli jų tarp dviejų nuteistųjų įvyko žodinis konfliktas, vienas kito atžvilgiu minėti asmenys pavartojo ir necenzūrinius žodžius. Galiausiai kaltinamasis R. K. supykęs dėl jo atžvilgiu pasakytų žodžių nusivijo į miegamąjį užėjusį Ž. S.. Patalpoje triukšmas tęsėsi. Netrukus iš šio miegamojo išėjo vienas konflikto dalyvių (Ž. S.) be marškinėlių, ranka užsiėmęs už krūtinės, matėsi ir kraujo žymės.

Liudytojas D. Ž. paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) PN, gyveno viename kambaryje (miegamajame). 2017 m. liepos 10 d., po pietų, su kitu nuteistuoju, R. F., ruošiantis išeiti iš 1-o miegamojo parūkyti, koridoriuje, prie šio miegamojo durų, išgirdo triukšmą, kaltinamojo ir nukentėjusiojo balsus. Netrukus šie asmenys įėjo į kambarį, kur irgi vienas su kitu kalbėjo pakeltu tonu, konfliktavo. Peilio ar kito įrankio nei pas vieną iš jų nematė. Tuo metu jis iš miegamojo išėjo. Neilgai trukus, rūkant, pamatė kaip iš kambario, užsiėmęs už krūtinės išėjo Ž. S.. Iki šio įvykio minėtų nuteistųjų konfliktuojančių tarpusavyje nebuvo matęs.

Liudytojas R. F. paaiškino, kad su nuteistaisiais Ž. S. ir R. K. gyveno viename miegamajame. 2017 m. liepos 10 d. ryte nukentėjusysis minėjo, kad iki vakaro turi kažkam atiduoti skolą, kad prieš tai jam kažkuris iš nuteistųjų turi perduoti pinigus, buvo neramus. Tą pačią dieną, po pietų, rūkant koridoriuje kartu su D. Ž. ir R. K. priėjo nukentėjusysis Ž. S. ir kažką pasakė kaltinamajam, o R. K. atsakydamas paklausė, kuo nukentėjusysis nepatenkintas. Tuomet pastarasis pasakė „užeisi paaiškinsiu“ ir kaltinamasis paskui nukentėjusįjį Ž. S. užėjo į miegamąjį. Jis su D. Ž. liko rūkyti. Minėto pokalbiu su nukentėjusiuoju metu R. K. balsas buvo ramus. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių nepasakojo, kadangi pareigūnai jam grasino, kad bus nusikaltimo bendrininkas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. F. paaiškino (1 t., b. l. 77-78), kad 2017 m. liepos 10 d., po pietų, kartu su D. Ž. einant iš miegamojo parūkyti tarp kaltinamojo R. K. ir Ž. S. jokio konflikto nematė ir negirdėjo.

Liudytojas G. T. paaiškino, kad 2017 m. liepos 10 d. einant pataisos namų koridoriumi į pirtį, atsidarė 1-o miegamojo durys ir pro duris išgriuvo R. K., o po to nukentėjusysis Ž. S.. Šie asmenys mušėsi. Susidarė įspūdis, kad Ž. S. puolė kaltinamąjį. Užėjęs į kambarį išskyrė minėtus nuteistuosius. Konflikto metu jokie necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai vartojami nebuvo. Peilio nei pas vieną iš jų nematė. Paklausus kas atsitiko, R. K. paaiškino, kad dėl nesuprantamų priežasčių nukentėjusysis puolė jį su taburete. Kaltinamajam liepė išeiti iš kambario. Išeidamas R. K. paprašė, kad palydėtų Ž. S. iki medicinos punkto, kadangi nukentėjusysis kažkur susižeidė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, visų šių aplinkybių neminėjo, kadangi bijojo, jog pareigūnai neiškraipytų tiesos, nes jau ne kartą yra buvę, kad jie iškraipo parodymus, užrašo juos taip, kaip pareigūnams naudingiau.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. T. paaiškino, kad 2017 m. liepos 10 d. einant koridoriumi pro atviras 1-o miegamojo duris pamatė šioje patalpoje stovintį Ž. S., kuris ranką laikė pridėjęs prie šono. Užėjęs pasakė nukentėjusiajam, kad eitų į medicinos punktą. Kas sužalojo Ž. S. nežino ir nematė (1 t., b. l. 64).

Liudytojas A. U. paaiškino, kad nors atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) PN turėjo gyventi 1-ame miegamajame, bet visą laiką gyveno ir miegojo kitame būryje, kadangi ten gyveno nuteistieji iš to pačio miesto – (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 10 d. jokio konflikto nematė. Apie tai kad mirė vienas nuteistasis sužinojo tik vakare.

Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 84), paaiškino, kad nuteistuosius Ž. S. ir R. K. pažįsta, nes gyvena viename lokaliniame sektoriuje, tačiau jokių santykių su jais nepalaikė. Taip pat nėra matęs, kad jie tarpusavyje konfliktuotų. 2017 m. liepos 10 d., po pietų, irgi nematė, kad šių nuteistųjų būtų vykęs konfliktas.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad su nuteistaisiais Ž. S. ir R. K. (duomenys neskelbtini) PN gyveno viename miegamajame. Nėra matęs, kad šie nuteistieji tarpusavyje konfliktuotų. 2017 m. liepos 10 d. įvykio nematė, kadangi tuo metu gulėjo lovoje ir, užsidėjęs ausines, žiūrėjo televizorių, gal net buvo trumpam užmigęs. Prabudęs pamatė ant grindų kraujo dėmes, kažkuris nuteistųjų jas valė. Paklausęs kas atsitiko, sužinojo, kad Ž. S. kažkuris nuteistųjų sužalojo peiliu. Nubėgęs į prižiūrėtojų postą pamatė ant grindų gulintį nukentėjusįjį. Po įvykio teko girdėti kalbas tarp nuteistųjų, kad Ž. S. puolė R. K., kad konfliktas vyko dėl skolos. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė apie tai, kad įvykio metu buvo su ausinėmis, kadangi jo apie tai pareigūnai neklausė.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad gyveno tame pačiame miegamajame, kaip ir nuteistieji Ž. S. bei R. K.. 2017 m. liepos 10 d., po pietų, grįžtant iš medicinos punkto sutiko nukentėjusįjį, kuris ėjo link to paties punkto laikydamasis už šono. Atėjęs į miegamąjį, ant grindų, įvairiose vietose pamatė pritaškyta kraujo. Kitų nuteistųjų paklausė kas įvyko, tačiau šie pasakė, kad nieko nematė ir nežino. Kadangi yra kambario tvarkinys, nuėjęs pasiėmė grindinį skudurą ir miegamajame išvalė kraujo dėmes. Po to nuėjo į prausyklą, prisileido kibirą vandens ir nusinešė į 1-ą miegamąjį, kad išplauti grindis. Plaunant kraują į miegamąjį buvo užėjęs R. K., kuris liepė išplauti kraujo dėmes.

Liudytojas E. R. paaiškino, kad nuteistuosius Ž. S. ir R. K. pažįsta, su abiem santykiai buvo draugiški. 2017 m. liepos 10 d., po pietų, pas jį į miegamąjį užėjo Ž. S.. Su nukentėjusiuoju išgėrė arbatos, pasikalbėjo. Pokalbio metu Ž. S. buvo geros nuotaikos. Po to jis nuėjo į dušo patalpas, o nukentėjusysis – į savo miegamąjį. Išsimaudęs ir eidamas pro kontrolės ir praleidimo punktą pamatė ant grindų gulintį, sužalotą Ž. S..

Liudytojas A. R. paaiškino, kad su nuteistaisiais Ž. S. ir R. K. kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) PN. Kad tarp šių nuteistųjų būtų vykę kokie nors konfliktai negirdėjo ir nematė. Apie kokias nors minėtų asmenų turimas skolas negirdėjo. 2017 m. liepos 10 d. buvo užėjęs pas R. K. atsigeri arbatos. Kaltinamasis niekuo nesiskundė.

Liudytojas G. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad nuteistuosius Ž. S. ir R. K. pažįsta, kadangi gyveno viename miegamajame. Tarp šių nuteistųjų jokių konfliktų nėra matęs, jie gyveno draugiškai. 2017 m. liepos 10 d., po pietų, buvo prie nuteistųjų parduotuvės ir kai grįžo į būrį jokių konfliktų nebuvo (1 t., b. l. 80).

Liudytojas R. N. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje. Tiek nukentėjusysis Ž. S., tiek kaltinamasis R. K. jam buvo žinomi kaip asmenys, kurie daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems – naudoja smurtą, atiminėja daiktus. Šioje baudžiamojoje byloje atliko beveik visus tyrimo veiksmus. Kuriuos nuteistuosius apklausti sprendė pagal vaizdo kamerų įrašus. Peržiūrėjus įrašus buvo nustatyta, kurie nuteistieji buvo koridoriuje, kurie – miegamajame, ir tie asmenys buvo apklausti. Tokiu būdu buvo nustatytas ir įtariamasis. Įvykio vieta (7 būrio 1 miegamasis) buvo nustatyta ne iš karto todėl, kad Ž. S. buvo paskirtas gyventi į kitą būrį (ir kitą miegamąjį). Apklausų metu nei vienam iš nuteistųjų negrasino, spaudimo ar įtakos duodant parodymus nedarė. R. F., G. T. prisimena – jokio poveikio šiems asmenims nedarė, G. T. tikrai buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šis asmuo tikrai nesakė, kad teisingus parodymus duos teisme. Nuteistasis G. T. yra turi autoritetą tarp nuteistųjų, tyrimų metu jis niekada nesako tiesos, vengia duoti parodymus, arba sako tai, kas naudinga įtariamiesiems. Apklausiami nuteistieji paprastai vengia duoti parodymus, dažniausiai sako, kad nieko nematė ir nežino, kadangi jeigu duos įtariamajam nepalankius parodymus, gali patirti smurtą tiek iš kitų nuteistųjų, tiek iš paties įtariamojo.

Įvykio vietos apžiūros metu (kuri pradėta 2017 m. liepos 10 d. 17.41 val.), apžiūrint (duomenys neskelbtini) pataisos namų, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios zonos nuteistųjų 7 būrio 1-o miegamojo patalpas, matyti, kad ant nuteistojo Ž. S. lovos esančios pagalvės užvalkalo rastos taškinės rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant lovos galo viršaus rastas rankšluostis, ant kurio taip pat pastebimos rudos spalvos, panašos į kraujo, dėmės (šie daiktai paimti). Ant grindų aplink nukentėjusiojo lovą rastos rudos spalvos taškinės dėmės, panašios į kraują. Taip pat šiame miegamajame, kitoje pusėje, priešais Ž. S. lovą, prie lovos, kurioje niekas nemiega, ant grindų ir ant lovos rėmo matomos taškinės rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Po kaltinamojo R. K. lova, krepšyje, rasti oranžinės spalvos marškinėliai (kuriuos kaltinamasis vilkėjo įvykio metu) su tamsiomis, panašiomis į kraujo, dėmėmis ir šlepetės, ant kurių taip pat rastos panašios į kraujo dėmės (1 t., b. l. 11-14). Paimti daiktai – Ž. S. pagalvės užvalkalas ir rankšluostis bei R. K. dėvėti drabužiai, buvo apžiūrėti. Apžiūros metu taip pat užfiksuotos rusvos spalvos, panašios į kraujo, dėmės (1 t., b. l. 104-116).

Atlikus mirusiojo Ž. S. kūno teismo medicinos tyrimą nustatyta (1 t., b. l. 142-147), kad mirtis įvyko dėl kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies ir plaučių pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui į krūtinplėvės ertmę. Iš tyrimą atlikusiam specialistui pateiktų medicininių dokumentų padaryta išvada, kad Ž. S. mirtis konstatuota 2017 m. liepos 10 d. apie 16 val. Durtinė-pjautinė kiauryminė į krūtinės ląstos ertmę bei su aplinkiniais linijiniais odos nubrozdinimais žaizda padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant krūtinės kairę pusę duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje. Ž. S. lavone taip pat rasta kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje bei odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, kurie taip pat padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, dėl dviejų trauminių poveikių. Taip pat nukentėjusiojo kūne rasta durtinė-pjautinė, nekiauryminė į krūtinės ląstos ertmę, žaizda nugaros kairėje pusėje. Ši žaizda irgi padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant nugaros kairę pusę aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Esant sužalojimui kraujosruvos odoje ir poodyje pavidalu dešinėje plaštakoje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Ž. S. lavono šlapime rasta morfino, 6-monoacetilmorfino. Kraujyje rasta metamizolio pėdsakų.

Specialistas S. J. paaiškino, kad durtinė-pjautinė žaizda Ž. S. nugaros kairėje pusėje padaryta nukentėjusiajam stovint arba nugara, arba kairiuoju šonu dūrusiojo (R. K.) atžvilgiu. Krūtinės srityje, aplink kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą esantys įbrėžimai Ž. S. galėjo būti padaryti to paties durtinio poveikio metu, tiek prieš panyrant geležtei, tiek po to, ją ištraukiant po dūrio, kadangi jų kryptis atitinka žaizdos išilginio matmens kryptį. Tokią išvadą daro dėl to, kad dūrio metu buvo dinaminis kontaktas, nukentėjusysis judėjo. Galima tokius įbrėžimus padaryti ir atskirais judesiais. Dūrio kanalo, kuris turėjo įtakos mirčiai, gylis apie 13 cm, o dūrio į nugarą – apie 6 cm. Tikėtina, kad žalojantis daiktas buvo vienašmenis, kadangi vienas žaizdos galas smailas, o kitas suapvalintas.

Iš specialistų tyrimo išvados (1 t., b. l. 154-161) matyti, kad: ant tirti pateiktų Ž. S. kairės rankos nagų nuokarpų nėra pluoštų ir plastiko mikrodalelių, ant dešinės rankos nagų nuokarpų nėra plastiko mikrodalelių; ant dešinės rankos nagų nuokarpų rasti du pilkos spalvos medvilnės pluoštai, nepriklausantys nukentėjusiojo marškinėlių, šortų, pagalvės užvalkalo, rankšluosčio sudėčiai, tinkami identifikavimui, rasti pluoštai nėra iš tirti pateiktų R. K. marškinėlių; ant tirti pateiktų Ž. S. marškinėlių, šortų, rankšluosčio, pagalvės užvalkalo rasta pašalinių (nepriklausančių tiriamųjų objektų pluoštinei sudėčiai) natūraliųjų ir cheminių tekstilės pluoštų, plastikų mikrodalelių, tinkamų identifikavimui; ant tirti pateikto pagalvės užvalkalo ir rankšluosčio rasta juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su kaltinamojo R. K. šlepečių plastiku; ant tirti pateiktų Ž. S. drabužių (marškinėlių, šortų) nėra tirti pateiktų kaltinamojo R. K. šlepečių plastiko mikrodalelių; ant tirti pateiktų nukentėjusiojo marškinėlių ir rankšluosčio rasta pavienių oranžinės spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su R. K. marškinėlių trikotažo pluoštais; ant tirti pateiktų kaltinamojo R. K. marškinėlių rasta tamsiai mėlynai violetinės spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su tirti pateiktų Ž. S. marškinėlių pluoštais.

Atlikus objektų tyrimą (1 t., b. l. 170-182) nustatyta, kad ant rankšluosčio, pagalvės užvalkalo, Ž. S. marškinėlių, šortų, R. K. marškinėlių (7 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Nukentėjusiojo rankų nagų nuokarpose rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Ž. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe. Ant kaltinamojo R. K. šlepečių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Ž. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Ant R. K. marškinėlių (5,6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su kaltinamojo DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe.

2017 m. liepos 13 d. atlikus kaltinamojo R. K. kūno tyrimą nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, krūtinės kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose ir kairiame žaste, kurie galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai 2017 m. liepos 10 d., ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje (2 t., b. l. 10-11).

2017 m. liepos 10 d. atlikus kaltinamojo R. K. neblaivumo ar apsvaigimo tyrimą (2 t., b. l. 18) nustatyta, kad rezultatas teigiamas opiatams ir benzodiazepinui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. K. šlapime rasta morfino, pėdsakų 6-monoacetilmorfino ir pėdsakų kodeino (2 t., b. l. 20).

Tyrimą atlikusi specialistė R. V. paaiškino, kad tokie tyrimo rezultatai rodo, jog kaltinamasis buvo vartojęs narkotinę medžiagą – heroiną. Kada ši medžiaga buvo pavartota, ar 2017 m. liepos 10 d. R. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, atsakyti negalėjo. Paaiškino, kad po 10-15 minučių nuo pavartojimo heroinas žmogaus organizme skyla į 6-monoacetilmorfiną, kuris iš lėto skyla į morfiną, kuris jungiasi su gliukurono rūgštimi ir tuomet pašalinamas iš organizmo. Skirtinguose medicininiuose šaltiniuose nurodoma, kad 6-monoacetilmorfinas žmogaus šlapime išsilaiko nuo 10 iki 24 valandų. Morfino galima rasti 3 dienų laikotarpyje. Į opiatų grupę įeina heroinas, morfinas, kodeinas (kaip priemaiša).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.3) bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (F19.2); kaltinamasis nusikalstamo veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, gali duoti objektyvius paaiškinimus, dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 46-49).

2017 m. liepos 11 d. Alytaus pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas pateikė tyrėjui R. N. užfiksuotus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (1 t., b. l. 131-133).

Susipažinus su vaizdo stebėjimo kamerų įrašų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 134-137), peržiūrėjus šiuos įrašus teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu matyti, kad 7-o būrio koridoriuje buvusios kameros įrašas prasideda 2017 m. liepos 10 d. 15:40:00 val. Priešais 1-o miegamojo duris nuteistieji G. L. ir D. L. susėdę prie mažo staliuko žaidžia domino. 15:43:19 val. koridoriaus gale pasirodo nukentėjusysis, kuris apsirengęs tik šortais ir apsiavęs šlepetėmis, rankoje laikydamas marškinėlius. 15:43:32 val. jis įeina į 1-ą miegamąjį. 15:44:21 val. Ž. S. išeina iš miegamojo ir eina pro 2-ą miegamąjį (vėlesnių veiksmų vaizdo kamera nefiksuoja). 15:45:49 val. iš 1-o miegamojo į koridorių išeina kaltinamasis R. K., apsirengęs gelsvai rausvos (oranžinės) spalvos marškinėliais, sportinėmis kelnėmis, apsiavęs šlepetes. Tuo pačiu metu nuo 2-o miegamojo pusės link 1-o miegamojo ateina nukentėjusysis. Kaltinamasis, eidamas link priešais 1-o miegamojo duris esančios koridoriaus sienos, atsisukęs į tuo metu prie šio miegamojo durų priartėjusį Ž. S., kažką šiam sako (15:45:50 val.), tarp šių asmenų vyksta pokalbis. Kaip galima spręsti iš šių nuteistųjų kūno judesių, elgesio manieros, gestų (neverbalinės (kūno) kalbos) tarp R. K. ir Ž. S. vykstantis pokalbis nėra draugiškas, jų kūno judesiai leidžia daryti išvadą, kad tarp šių asmenų įvyksta konfliktas. Viso šio pokalbio (konflikto) metu šalia žaidžia domino nuteistieji G. L. ir D. L.. Pastarasis keletą kartų vis pasižiūri į kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. 15:46:04 val. Ž. S. iš vidaus uždaro 1-o miegamojo duris, bet tuoj pat, nukentėjusiajam iš paskos, kaip galima spręsti, agresyviai nusiteikęs ir kažką sakydamas nukentėjusiajam (kad net į uždarantį duris kaltinamąjį pasižiūri koridoriumi praeinantis (nenustatytas) nuteistasis ir domino žaidžiantis D. L.) į miegamąjį įeina ir kaltinamasis R. K. (15:46:05 val.). Iš karto, 15:46:09 val. šio miegamojo durys vėl atsidaro ir iš jo išeina nuteistasis R. F., po to 15:46:12 val. – D. Ž., kuris, stovėdamas tarpduryje, keletą (7-8) sekundžių žiūri kas vyksta miegamajame. Po to abu šie nuteistieji, stovėdami koridoriuje, netoli 1-o miegamojo durų, ruošiasi rūkyti. 15:46:29 val. 1-o miegamojo durys vėl (staigiai) atsidaro, tačiau iš patalpos niekas neišeina. Į miegamąjį sužiūra žaidžiantys domino nuteistieji, taip pat netoliese stovintys R. F., D. Ž. bei tuo metu koridoriumi šalia šio miegamojo durų einantys kiti nuteistieji (A. U., G. T., A. S.). Nuo 15:46:31 val. nuteistasis G. T., kelias sekundes stovėdamas ir ranka prilaikydamas duris, kad šios neužsidarytų, žiūri į miegamojo vidų. Viską stebi ir kiti paminėti šalia miegamojo esantys nuteistieji. 15:46:37 val. G. T. įeina į 1-ą miegamąjį ir uždaro duris. Nuteistieji A. U. ir A. S. tuo metu priėję bando įžvelgti pro duryse esantį langelį, kuris be stiklo, tik pridengtas medžiagine skiaute, kas vyksta miegamajame. 15:46:40 val. prie 1-o miegamojo durų prieina nuteistasis G. P. ir, atidaręs duris, įeina į šią patalpą. Kartu su juo į miegamąjį užėjo ir nuteistasis A. S.. Kiti šalia miegamojo buvę nuteistieji, išskyrus žaidžiančius domino, nueina koridoriumi. 15:47:28 val. atsidaro 1-o miegamojo durys ir į koridorių išeina Ž. S., dešine ranka laikydamas už kairės krūtinės ląstos pusės, ties vieta, kuri kruvina. Iš paskos išeina kaltinamasis R. K., kuris greitais žingsniais praeina pro 2-ą miegamąjį ir dingsta iš kamera fiksuojamo vaizdo. Tuo metu nukentėjusysis, paėjęs kelis žingsnius į kitą koridoriaus pusę, vis dar laikydamas už kruvinos krūtinės ląstos vietos, apsisuka ir grįžta į miegamąjį, o iš šios patalpos išeina (15:47:39 val.) ir nueina tolyn koridoriumi nuteistieji G. T. ir A. S.. 15:47:46 val. nukentėjusysis vėl išeina iš 1-o miegamojo, laikydamas ranka už tos pačios krūtinės ląstos vienos ir kitoje rankoje nešdamasis marškinėlius nueina koridoriumi. Ž. S. nueina į prausyklos-tualeto patalpą, iš kurios išeina 15:48:37 val. ir eina į 1-o lokalinio sektoriaus kiemą.

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį. Kaltinamasis R. K., neginčydamas, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam Ž. S. į krūtinės ir nugaros sritis, kad nuo šių dūrių metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė, nurodo, kad tokius veiksmus atliko gindamasis nuo agresyvių, puolamojo pobūdžio Ž. S. veiksmų, kai nukentėjusysis puolė jį užsimojęs rankoje laikyta kėde.

Apklaustų įvykį mačiusių kitų nuteistųjų parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes gan prieštaringi. Kaip matyti iš 7-o nuteistųjų būrio koridoriuje esančios vaizdo kameros įrašo, nuteistieji A. U., A. S. tuo metu kai vyko nagrinėjamas įvykis, buvo visiškai šalia 1-o miegamojo durų, jie ne tik sureagavo į garsus, sklindančius iš šio miegamojo, bet ir G. T. pro atvertas duris stebint miegamąjį, ir patys priėjo prie durų, žiūrėjo, kas vyksta miegamajame, o nuteistajam G. T. užėjus į 1-ą miegamąjį ir uždarius patalpos duris, bandė įžiūrėti kas vyksta miegamajame pro duryse esantį langelį. Dar daugiau, netrukus A. S. kartu su atėjusiu nuteistuoju G. P. užėjo į 1-ą miegamąjį. Ir tik praėjus 48 sekundėms iš šios patalpos išėjo nukentėjusysis Ž. S.. Tačiau apklausiami šie nuteistieji (A. U., A. S., G. P.) teigė, kad 2017 m. liepos 10 d., po pietų, jokio konflikto, smurtinio pobūdžio veiksmų tarp R. K. ir Ž. S. nematė ir negirdėjo. Tuo tarpu irgi buvę visiškai šalia 1-o miegamojo durų (žaidę domino) nuteistieji G. L. ir D. L. nurodo, kad matė, jog tarp kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo Ž. S., visai šalia jų, koridoriuje prie 1-o miegamojo durų, kilo žodinis konfliktas, šie asmenys vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais, o po to, kaip nurodo liudytojas G. L., kaltinamasis nusivijo į miegamąjį užėjusį Ž. S.. Šie liudytojai (G. L., D. L.) nurodo ir tai, kad 1-ame miegamajame konfliktas tarp šių nuteistųjų, triukšmas tęsėsi, o po kiek laiko iš šios patalpos išėjo Ž. S., ranka užsiėmęs už krūtinės, kuri buvo kruvina. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nurodo ir liudytojas D. Ž.. Šis nuteistasis apklausos metu teigė, kad su kitu nuteistuoju, R. F., ruošiantis išeiti iš 1-o miegamojo parūkyti, koridoriuje, prie šio miegamojo išgirdo triukšmą, kaltinamojo ir nukentėjusiojo balsus, o netrukus šie asmenys įėjo į kambarį, kur irgi vienas su kitu kalbėjo pakeltu tonu, konfliktavo. Neilgai trukus, rūkant koridoriuje, pamatė iš miegamojo išeinantį Ž. S., kuris buvo užsiėmęs už krūtinės. Kitas nuteistasis, R. F., apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, teigė, kad 2017 m. liepos 10 d., po pietų, jam rūkant koridoriuje kartu su D. Ž. ir R. K., priėjo nukentėjusysis Ž. S. ir kažką pasakė kaltinamajam, o R. K. paklausė, kuo nukentėjusysis nepatenkintas. Tuomet nukentėjusysis pasiūlė užeiti R. K. į 1-ą miegamąjį, kur viską paaiškins ir kaltinamasis paskui Ž. S. užėjo į šį miegamąjį. Be to, šis liudytojas nurodė ir tai, kad tos pačios dienos ryte Ž. S. buvo neramus, girdėjo nukentėjusįjį sakant, jog iki vakaro turi kažkam atiduoti skolą, kad prieš tai jam kažkuris iš nuteistųjų turi perduoti pinigus. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. F. paaiškino, kad 2017 m. liepos 10 d., po pietų jokio konflikto tarp kaltinamojo R. K. ir Ž. S. nematė ir negirdėjo. Dar vienas nuteistasis, G. T., nurodė, kad jam einant 7-o būrio koridoriumi atsidarė 1-o miegamojo durys, pro kurias pamatė, kad R. K. ir Ž. S. mušėsi – nukentėjusysis puolė kaltinamąjį. Jis užėjęs į miegamąjį šiuos asmenis išskyrė (peilio nei pas vieną iš jų nematė). R. K. jam paaiškino, kad dėl nesuprantamų priežasčių nukentėjusysis puolė jį su taburete. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas (G. T.) teigė, kad eidamas koridoriumi pro atviras 1-o miegamojo duris pamatė šioje patalpoje stovintį Ž. S., kuris ranką laikė pridėjęs prie šono. Kas sužalojo nuteistąjį Ž. S. nežino ir nematė.

Vertinant tokių prieštaringų parodymų patikimumą turi būti įvertinamos visos aplinkybės: asmenų, davusių parodymus, suinteresuotumas duoti teisingus parodymus, jų galimybė užfiksuoti įvykio aplinkybes ir jas įsidėmėti, buvimo vieta įvykio metu bei galimybė pamatyti (girdėti) ir teisingai prisiminti, kiek parodymai objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis (ypač užfiksuotais vaizdo stebėjimo kamera) arba yra patvirtinti kitų asmenų parodymais, tokių parodymų nuoseklumas ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju vertinant įrodymus taip pat turi būti atsižvelgiama ir į kaltinamojo R. K. bei liudytojo (duomenys neskelbtini) PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno R. N. teiginius, kad pataisos namuose vykstant konfliktinei situacijai tarp nuteistųjų, kiti nuteistieji paprastai nesikiša, nesigilina į konflikto esmę ir stengiasi nematyti viso to, vengia duoti parodymus, dažniausiai sako, kad nieko nematė ir nežino. Tokius teiginius patvirtina ir liudytojų nuteistųjų A. U., A. S. bei G. P. elgesys, jų parodymų turinys – nors kaip jau minėta, šie asmenys nagrinėjamo įvykio metu buvo visiškai šalia, stebėjo kas vyksta tarp R. K. ir Ž. S., o G. P. tuo metu netgi buvo užėjęs į 1-ą miegamąjį, tačiau tvirtina (A. U., A. S. bei G. P.), kad jokio konflikto, smurtinio pobūdžio veiksmų tarp R. K. ir Ž. S. nematė ir negirdėjo.

Tuo tarpu liudytojų R. F. ir G. T. parodymai apie nagrinėjamo įvykio eigą, kaip nurodyta anksčiau šiame nuosprendyje, nėra nuoseklūs, jie prieštaringi – skiriasi šių asmenų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šie liudytojai teigia, kad tiesos ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo dėl to, kad apklausą vykdęs pareigūnas jiems grasino, be to, bijojo, kad pareigūnas neteisingai užrašys, iškraipys parodymus. Tačiau apklausą vykdęs vyresnysis inspektorius R. N. paneigė grasinęs šiems nuteistiesiems, nurodė, kad apklausos protokole užfiksavo būtent tai, ką apklausiami pasakojo R. F., G. T.. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo G. T. teiginys, jog tiesos ikiteisminio tyrimo metu nesakė dėl to, kad jo apklausą vykdę pareigūnai parodymų neiškraipytų, yra nelogiškas, kadangi po apklausos asmeniui suteikiama teisė apklausos protokolą perskaityti ir parodymų tikrumą patvirtinti parašu. Būtent tai buvo padaryta ir po šio nuteistojo apklausos – G. T. ne tik patvirtino, kad jo duoti parodymai surašyti teisingi, bet ir po apklausos protokolu pats pasirašė. Taigi iškraipyti tokių parodymų, surašyti juos taip, kaip naudinga pareigūnams, nėra galimybės. Be to, liudytojo R. F. tvirtinimą, kad tuo metu, kai koridoriuje prie 1-o miegamojo durų susitiko R. K. ir Ž. S., jis rūkė su D. Ž. ir pačiu kaltinamuoju, paneigia (duomenys neskelbtini) PN vaizdo kameros įrašo duomenys (taip pat ir D. Ž. parodymai), iš kurių matyti, kad nuteistasis R. F. iš 1-o miegamojo išėjo tik tuomet, kai į šią patalpą iš paskos nukentėjusiajam užėjo R. K.. Taigi ir matyti koridoriuje vykusio pastarųjų asmenų bendravimo, o kartu ir taip detaliai papasakoti apie šio bendravimo turinį R. F. negalėjo. O toks parodymų nenuoseklumas, jų keitimas ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, prieštaravimas objektyviems įrodymams, verčia abejoti nuteistųjų R. F., G. T. parodymų tikrumu. Todėl tokiais nenuosekliais ir abejotinais šių liudytojų (R. F., G. T.) parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti išnagrinėti nekeliantys abejonių įrodymai.

Liudytojai G. L. ir D. L. visą nagrinėjamo įvykio 2017 m. liepos 10 d. tarp 15.40 val. ir 15.50 val. laiką buvo visiškai šalia įvykio vietos – koridoriuje priešais 7-o būrio 1-ą miegamąjį, matė kontakto tarp R. K. ir Ž. S. pradžią, girdėjo šių asmenų pokalbio turinį. Ir kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, kaltinamajam susitikus su nukentėjusiuoju tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, R. K. ir Ž. S. vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas D. Ž., tuo metu buvęs 1-ame miegamajame, prie durų, koridoriuje irgi išgirdo triukšmą, kaltinamojo ir nukentėjusiojo balsus. Kaip nurodo liudytojas G. L., galiausiai kaltinamasis R. K. nusivijo į 1-ą miegamąjį užėjusį nukentėjusįjį. Tokius šių liudytojų parodymus patvirtina ir vaizdo stebėjimo kameros įrašo turinys – kaltinamojo ir nukentėjusiojo Ž. S. neverbalinė (kūno) kalba rodo, kad vykstantis pokalbis nėra draugiškas, jų kūno judesiai, gestai leidžia spręsti, kad tarp šių asmenų vyksta konfliktas. Iš vaizdo kameros įrašo matyti ir tai, kad, kaip ir nurodo nuteistasis G. L., tik Ž. S. iš vidaus uždarius 1-o miegamojo duris, nukentėjusįjį nusiveja R. K.. Ir kaip galima spręsti iš šio vaizdo įrašo, agresyviai nusiteikęs bei kažką sakydamas nukentėjusiajam. Netikėti nuteistųjų G. L., D. L., D. Ž. parodymais teismas neturi pagrindo – šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, be to, juos patvirtino ir vaizdo stebėjimo kameros įrašas.

Iš visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo Ž. S., šiems asmenims susitikus koridoriuje, prie 7-o būrio 1-o miegamojo durų, kilo konfliktas. Tačiau kaip matyti iš ištirtų įrodymų, šio nesutarimo nukentėjusysis plėtoti nenorėjo, įėjo į miegamąjį ir uždarė šios patalpos duris. Tuo tarpu kaltinamasis, tik uždarius duris, agresyviai nusiteikęs nuskubėjo paskui Ž. S. į 1-ą miegamąjį (nors iš miegamojo ką tik buvo išėjęs). Nors R. K. teigia, jog agresyviai nusiteikęs nebuvo, iš paskos nuėjo tik dėl to, kad nukentėjusysis jo draugas, tik norėdamas išsiaiškinti, ko Ž. S. nerimauja, tačiau be jau minėto vaizdo stebėjimo kameros įrašo, liudytojas G. L. taip pat patvirtina, kad kaltinamasis supykęs dėl jo atžvilgiu pasakytų žodžių nusivijo nukentėjusįjį Ž. S..

Kaip klostėsi įvykiai 1-ame miegamajame G. L. ir D. L. nematė, tačiau šie liudytojai nurodo, kad iš minėtos patalpos sklido triukšmo garsai, konfliktas tęsėsi. Kaip minėta, tik į miegamąjį atėjus Ž. S. ir R. K., iš jo (parūkyti) išėjo nuteistasis R. F. ir jam iš paskos D. Ž.. Tai užfiksuota ir vaizdo stebėjimo kameros įraše. Iš šio vaizdo įrašo matyti ir tai, kad pastarasis, prieš uždarydamas 1-o miegamojo duris, dar kelias (apie 7-8) sekundes stebėjo kas vyksta patalpoje. Apklausiamas liudytojas D. Ž. patvirtino, kad užėję į 1-ą miegamąjį, nukentėjusysis ir kaltinamasis ir toliau vienas su kitu kalbėjo pakeltu tonu, konfliktavo.

Pats kaltinamasis R. K., aiškindamas nagrinėjamo įvykio (kaltinime nurodytas) aplinkybes, nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas net du kartus kaltinamasis nors ir teigė, kad 1-ame miegamajame gynėsi nuo nukentėjusiojo smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, tačiau apie tai, kad Ž. S. jį puolė turėdamas rankoje kėdę, kad ketino šia kėde smogti (kaip tvirtino apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu), neužsiminė, o nurodė, kad nukentėjusio neteisėtą, puolamojo pobūdžio elgesį patvirtina jo kūne padaryti sužalojimai, kuriuos užfiksavo pataisos namų medicinos darbuotoja bei teismo medicinos ekspertas. Liudytojas G. T., kuris teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu irgi teigė, kad kaltinamasis, jam atėjus į 1-ą miegamąjį, sakė, jog Ž. S. jį (R. K.) puolė laikydamas rankoje kėdę (taburetę), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apie tokią aplinkybę taip pat neužsimena.

Tokios svarbios nagrinėjamo įvykio aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant R. K. kaltės (nekaltumo) klausimą – kad nukentėjusysis puolė kaltinamąjį pasiruošęs smogti rankoje laikyta kėde, dėl ko jis gindamasis nuo gresiančio pavojaus panaudojo peilį, be jokios tam priežasties nepaminėjimas ikiteisminio tyrimo stadijoje, parodymų keitimas, ypač įvertinant tai, kad tokios aplinkybės nepaminėjo asmuo, kuris yra ne kartą teistas, todėl puikiai žinantis parodymų patikimumo, nuoseklumo svarbą (reikšmę), kelia abejonių R. K. nuoširdumu ir tokių parodymų tikrumu (taip pat ir liudytojo G. T.). Dar daugiau, iš karto po dūrių peiliu nukentėjusiajam R. K. ne tik nesaugojo įvykio vietos, daiktinio įrodymo – kėdės, bet ir pasišalino iš jos, išmetė nenustatytoje vietoje nusikaltimo padarymo įrankį peilį, liepė V. P. išvalyti kraujo pėdsakus.

Iš vaizdo stebėjimo kameros įrašo matyti, kad praėjus tik 10 sekundžių po to, kai D. Ž. uždarė 1-o miegamojo duris, 15:46:29 val. šio miegamojo durys staigiai atsidarė, tačiau iš patalpos niekas neišėjo. Kaip tik tuo metu koridoriumi šalia 1-o miegamojo ėjo nuteistasis G. T., kuris, pažiūrėjęs kelias sekundes, užėjo į šią patalpą. Kaltinamasis R. K. teigia, kad G. T. atėjo jau po to, kai jis, gindamasis, antrą kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam. Pats liudytojas G. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodo, jog pažvelgus į 1-o miegamojo vidų, jam susidarė įspūdis, kad Ž. S. puola kaltinamąjį, tačiau dūrių į nukentėjusiojo kūną jis nematė. Dar daugiau, ir peilio R. K. rankose šis liudytojas teigia nematęs. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. T. teigė, kad einant koridoriumi pro atsivėrusias 1-o miegamojo duris pamatė šioje patalpoje stovintį Ž. S., kuris ranką laikė pridėjęs prie šono. Teismas remiasi šio liudytojo parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kadangi būtent šie parodymai sutampa su paties kaltinamojo R. K. parodymais apie liudytojo atėjimo laiką (po to, kai gindamasis jis antrą kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam). Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai ne tik prieštarauja paties kaltinamojo parodymams apie šio liudytojo atėjimo laiką, bet ir yra neįtikinami.

Taigi galima daryti išvadą, jog smurtinio pobūdžio veiksmai 1-ame miegamajame truko labai trumpą laiko tarpą – 10-12 sekundžių, nes, kaip nustatyta, D. Ž. uždarant šios patalpos duris tokie veiksmai dar nebuvo prasidėję, o G. T. pažvelgus – jau buvo pasibaigę.

Medicininio tyrimo metu R. K. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, krūtinės kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose ir kairiame žaste. Ž. S. lavone taip pat, be durtinių-pjautinių sužalojimų, rasta kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje bei odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje. Tiek vieni, tiek kiti sužalojimai galimai padaryti 2017 m. liepos 10 d. (trumpame laiko tarpe iki Ž. S. mirties).

Įvertinus tai, kas nustatyta anksčiau šiame nuosprendyje – kad tarp kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo Ž. S. prie 7-o būrio 1-o miegamojo durų prasidėjo nesutarimai, užsimezgė konfliktas, kad supykęs, agresyviai nusiteikęs kaltinamasis nusivijo į miegamąjį užėjusį ir šios patalpos duris uždariusį Ž. S., taip provokuodamas ir tęsdamas konfliktą, kad tarpusavio nesutarimai tęsėsi ir miegamajame, tokio konflikto trukmę (10-12 sekundžių), kaltinamojo ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų (išskyrus padarytų peiliu) kiekį, pobūdį, lokalizaciją, daroma išvada, jog žodinis minėtų asmenų tarpusavio konfliktas peraugo į tarpusavio muštynes, kurių metu smurtą naudojo abi pusės ir kurioms vykstant R. K., panaudojęs peilį, nužudė nukentėjusįjį Ž. S.. Esant tokiai nustatytai įvykio eigai, daryti išvadą, kad smurtinius veiksmus, kuriais buvo atimta nukentėjusiojo gyvybė, R. K. atliko esant būtinosios ginties sąlygoms, negalima.

Nėra abejonės, kad kaltinamasis R. K., durdamas peiliu į krūtinės ląstos ertmę širdies, plaučių plote, suvokė tokių veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo Ž. S. gyvybei, todėl numatė ir mirtinų pasekmių galimybę. Ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti.

R. K. kaltinamas, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tokia išvada buvo padaryta remiantis atliktu kaltinamojo neblaivumo ar apsvaigimo tyrimo išvada (2 t., b. l. 18), kurioje nurodyta, kad rezultatas teigiamas opiatams ir benzodiazepinui bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (2 t., b. l. 20), kurioje teigiama, kad R. K. šlapime rasta morfino, pėdsakų 6-monoacetilmorfino ir pėdsakų kodeino. Tačiau tyrimą atlikusi specialistė R. V. paaiškino, kad tokie tyrimo rezultatai rodo tik tai, jog kaltinamasis buvo vartojęs narkotinę medžiagą – heroiną, tačiau kada ši medžiaga buvo pavartota, ar nusikaltimo padarymo metu R. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, atsakyti negalėjo (nepakako turimų duomenų). Iš to paties neblaivumo ar apsvaigimo tyrimo akto matyti ir tai, kad 2017 m. liepos 10 d. kaltinamajam atlikus įvairius testus (eisenos, judesių tikslumo, kvapo ir kt.), apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų neužfiksuota. Kaltinamasis R. K. neginčija vartojęs narkotinę medžiagą, bet teigia, kad tai darė prieš tris dienas (iki nagrinėjimo įvykio) ir 2017 m. liepos 10 d. apsvaigęs nebuvo. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Todėl įvertinant visa tai, negalima daryti kategoriškos išvados, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, iš kaltinimo ši aplinkybė pašalinama.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs konfliktuoti, nesilaikantis nustatytų elgesio taisyklių, ne kartą baustas už drausmės pažeidimus (2 t., b. l. 2-4). Kaltinamasis yra narkotines medžiagas vartojančių asmenų įskaitoje (2 t., b. l. 28), ne kartą teistas (2 t., b. l. 74-92). Kaip matyti iš pažymos apie teistumus, teismo nuosprendžių, R. K. visiškai nekeitė savo gyvenimo būdo, nesilaikė visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, tik paleistas iš bausmės atlikimo vietų vėl darydavo nusikalstamas veikas. Visos kaltinamajam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jis vėl padarė nusikaltimą, šį kartą labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgtina ir į R. K. sveikatos būklę – jam nustatyta ŽIV liga, lėtinis hepatitas C (2 t. b. l. 28). Dėl viso to, kas paminėta, kaltinamajam R. K. skirtina bausmė šiek tiek didesnė negu bausmės už šį nusikaltimą vidurkis. Nusikaltimas padarytas neatlikus paskirtos bausmės, todėl prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, pridedama dalis 2017 m. kovo 24 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį 798,98 eurų turtinei ir 25000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 25-36). Nukentėjusysis nurodė, kad savo lėšomis palaidojo sūnų, dėl to turėjo piniginių išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – kasos pajamų orderius, PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 34-36). CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Kaip anksčiau šiame nuosprendyje nustatyta, dėl smurtinės Ž. S. mirties kaltas R. K.. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, jog išlaidų suma ne 798,98 Eur, o 818,98 Eur (775,54+43,44=818,98). Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Todėl iš kaltinamojo R. K. ši suma ir priteistina (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.291 straipsnis).

Taip pat V. S. prašo atlyginti ir jam padarytą neturtinę žalą – 25000 Eur. Nukentėjusysis nurodo, kad tokia suma vertina savo sukrėtimą, skausmą, išgyvenimus dėl sūnaus netekties. Tiek V. S., tiek R. S. teigia, kad nukentėjusysis su sūnumi palaikė artimus, draugiškus santykius, dažnai bendraudavo telefonu, susirašinėdavo, kartais nuvykdavo į pataisos namus aplankyti, o būnant laisvėje Ž. S. gyvendavo kartu su nukentėjusiuoju savo tėvu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Tačiau trečiojo asmens (šiuo atveju – nužudytojo tėvo) teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik CK 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnyje nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Tam yra būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, tik formalaus giminystės fakto konstatavimo nepakanka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2010, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2018). Šioje byloje, kaip jau minėta, nustatyta, kad nukentėjusysis su Ž. S. palaikė artimus, glaudžius ryšius, kartu su sūnumi, šiam neatliekant laisvės atėmimo bausmės, kartu gyvendavo, be to, būtent nukentėjusysis V. S. palaidojo savo sūnų. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, V. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas dalinai – 5000 eurų sumai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridėti dalį 2017 m. kovo 24 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 (dvylika ) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiojo V. S. naudai 818,98 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Viso 5818,98 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 98 centus). Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: Ž. S. dėvėtą pagalvės užvalkalą, rankšluostį, marškinėlius, šortus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, R. K. marškinėlius, šlepetes – grąžinti nuteistajam, informacinę laikmeną „acme DVD-R“ su vaizdo stebėjimo kamerų 2017 m. liepos 10 d. užfiksuotais įrašais – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).