- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- N-575-8008-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- P. D.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties P. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. D. už tai, kad 2010 m. liepos 17 d., apie 22 val., Lentvario seniūnijoje, N. Lentvario kaime, Žvaigždžių gatvėje, viešoje vietoje, jo šuo, be priežiūros, be pavadėlio ir be antsnukio, įkando S. Z. į koją, taip padarydamas žalos sveikatai. Administracinio teisės pažeidimo protokole P. D. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2010 m. liepos 26 d. nutarimu P. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 700 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. D. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriuo prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2010 m. liepos 26 d. nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad tiek protokolas, tiek nutarimas surašyti nesilaikant ATPK nuostatų, reglamentuojančių šių dokumentų turinį. Pažymėjo, kad protokole ir nutarime nenurodytos konkrečios gyvūnų įsigijimo, laikymo gyvenamosiose vietovėse taisyklės bei to akto konkrečios normos, neatskleista administracinio teisės pažeidimo esmė. Išreiškė abejones dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo gyvenamosiose vietovėse taisyklių priėmimo ir paskelbimo Trakų rajone. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas neįvertino ir neištyrė visų aplinkybių. Paaiškino, kad nebuvo realizuota jo teisė būti išklausytam bei neatsižvelgta į daugelį esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, skiriant nuobaudą neįvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, netinkamai įvertintas kilusių pasekmių mastas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2010 m. liepos 26 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Teismas konstatavo, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalis yra blanketinė norma, t. y. nukreipianti į teisės aktus, kuriuose yra nustatytos gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklės bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklės, todėl sprendžiant administracinės atsakomybės už tokį pažeidimą klausimą, turi būti taikomos įstatymų nuostatos, apibrėžiančios veiką, kurios objektyvūs požymiai buvo nustatyti P. D. veikoje. Teismas konstatavo, kad kaltinimas nagrinėjamoje byloje pareikštas netinkamai, nes nei protokole, nei nutarime nenurodyta, kokie gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles numatančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Anot jo, tokiu būdu protokolą surašiusi institucija nesilaikė ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, o bylą nagrinėjusi institucija – ATPK 286 straipsnio reikalavimų, ir šie procesiniai pažeidimai yra esminiai. Teismas pažymėjo, kad dėl šių trūkumų jis neturi galimybės keisti nutarime nurodytų faktinių aplinkybių ir nuspręsti, kokie konkretūs teisės aktai buvo pažeisti. Priešingu atveju, anot jo, būtų pažeista asmens teisė į gynybą.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. D. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nutarties dalis, kurioje nuspręsta bylą grąžinti Institucijai tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, priimta netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktą, neištyrus visų byloje esančių įrodymų ir netinkamai įvertintus tam tikrus byloje esančius duomenis. Teismas iš esmės įvertino tik P. D. atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą, nustatęs, kad šie dokumentai surašyti netinkamai, t. y. nenurodytas konkretus teisės aktas, kurį jis pažeidė. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nustatė pakankamai trumpus administracinių nuobaudų skyrimo terminus (ATPK 35 str.), o taip pat administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus (ATPK 282 str.). Tad akivaizdu, kad jis siekė, jog administracinių teisės pažeidimų bylos būtų nagrinėjamos operatyviai. Vienas iš būdų, kaip galima užtikrinti greitą administracinių teisės pažeidimų bylų išnagrinėjimą, anot apelianto, yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, aktyvumas, ėmimasis protingų ir teisėtų priemonių, kurių pagalba šalinamos ankstesniame bylos nagrinėjimo etape padarytos ne itin reikšmingos, neesminės klaidos ar trūkumai. Teigia, kad net ir esant esminiams administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo trūkumams, būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad kiekviena byla (situacija) yra unikali, t. y. iš esmės įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nustatyti, ar apskritai buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas jo padarymu, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymi, kad jis teismui nurodė ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo trūkumus bet ir įrodinėjo, kad jo kaltės dėl padaryto pažeidimo nėra, tai patvirtino liudytojų parodymai, o teismas šių įrodymų visiškai nepagrįstai nevertino. Taip pat teismas nevertino P. D. argumentų dėl 2004 m. sausio 29 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių“ patvirtintų Trakų rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių galiojimo. Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog jos yra negaliojančios ir tai buvo neginčytinai nustatyta proceso metu, todėl bylos grąžinimas Institucijai tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą yra visiškai nelogiškas ir beprasmis. Anot apelianto, esant tokiai situacijai, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
ATPK 110 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą, o ATPK 110 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytas veikas, padariusias žalos asmens sveikatai ar turtui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalis, nukreipianti atitinkamai į ATPK 110 straipsnio 1 ar 2 dalį, yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.
Nagrinėjamoje byloje aktualios taisyklės, reglamentuojančias gyvūnų bei agresyvių šunų įsigijimą, laikymą, veisimą, dresavimą, gabenimą, registravimą ir prekybą jais. Minėtas teisės aktas, konkretūs pažeisti punktai nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei panaikintame nutarime nebuvo nurodyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad protokole P. D. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir tai yra esminis pažeidimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui pakeisti veikos kvalifikaciją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, nurodant teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą grąžino Institucijai, surašiusiai administracinį teisės pažeidimo protokolą, nustatytiems trūkumams pašalinti.
Pats apeliantas P. D. neginčija, jog buvo padaryti esminiai pažeidimai ir jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bylą grąžinti Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau teigia, kad prieš pasinaudodamas šia teise pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti kitas bylos aplinkybes, jo pateiktus įrodymus ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nustačius esminius protokolo trūkumus ir teismui neturint galimybės jų ištaisyti, tolimesnis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, t. y. išsamus bylos aplinkybių tyrimas ir vertinimas, objektyviai yra negalimas. P. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, kuris nukreipia į ATPK 110 straipsnio 1 ir 2 dalis, numatančias atsakomybę už skirtingų taisyklių pažeidimus. Taigi konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, būtų daroma prielaida už kokių taisyklių, reglamentuojančių gyvūnų bei agresyvių šunų įsigijimą, laikymą, veisimą, dresavimą, gabenimą, registravimą ir prekybą jais, pažeidimus yra išreikšta Institucijos valia patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Tokiu būdu ne tik, kad būtų nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos, kurias apibrėžia administracinio teisės pažeidimo protokolas, bet ir inter alia pažeisti ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai ir ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo naikinti, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apelianto reikalavimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas, nes P. D. veikoje galimai yra administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl, patikslinus administracinį kaltinimą, ji turi būti teisiškai įvertinta iš naujo, bylą nagrinėjant iš esmės. Būtent šio nagrinėjimo metu apeliantas galės pateikti visus, jo nuomone, bylai svarbius argumentus, kuriuos įvertinus kitų bylos aplinkybių ir įrodymų visumoje, ir bus daromos galutinės išvados dėl jo kaltės buvimo ar nebuvimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
P. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.