Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-184-319/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-17
Bylos Nr.
1-184-319/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01456-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nukentėjusysis
Š. K.
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-184-319 /2013Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01456-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1; 1.1.6.3; (S) 2.3.6.4.6
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 17 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, advokatui L. P. nukentėjusiajam Š. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

kaltinamasis A. M., 2012 m. gruodžio 28 d. apie 14³⁰ val., Alytuje, Jaunimo gatvėje, vairuodamas transporto priemonę - automobilį ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 37 p. reikalavimus - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nepraleido prie sankryžos su Kaštonų gatve, per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ėjusio pėsčiojo Š. K. ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam Š. K., dėl kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimo, kairio šlaunikaulio medialinio antkrumplio avulsinio lūžimo bei šlaunikaulio lateralinio krumplio įskilimo, nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad minimą dieną, kartu su motina važiavo jam priklausančiu automobiliu ,,Peugeot 307“ Jaunimo g. Alytaus mieste. Iš Volungės gatvės įsukę į Jaunimo gatvę, 40 km/h greičiu važiavo miesto centro link. Oro sąlygos ir matomumas buvo geras. Ant asfalto sniego nebuvo, tačiau buvo pašalę, slidu. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, automobilį vairavo būdamas blaivus. Važiuojant priekyje automobilių nebuvo, matė priekyje pėsčiųjų perėją. Jis nepastebėjo, kad prie perėjos būtų pėsčiųjų. Nemažindamas greičio važiavo toliau ir prieš pat perėją pamatė perėja einantį nukentėjusįjį, automobilį stabdė, tačiau automobilis slydo ir priekine dalimi jį partrenkė. Nukentėjusysis užkrito ant automobilio ir buvo nusviestas ant kito priešpriešinėje juostoje stovėjusio automobilio. Išsigando ir automobilį sustabdė toliau už perėjos. Pripažįsta, kad nepastebėjo nukentėjusiojo, kuris ėjo pėsčiųjų perėja. Kadangi jo automobilis draustas, todėl visas išlaidas pagal nukentėjusiojo pareikštą ieškinį atlygins draudimo kompanija. Su nukentėjusiuoju susitaikė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.)

Nukentėjusysis Š. K., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ėjo Alytaus mieste nuo „Juodosios katės“ kavinės ir leidosi žemyn nuo kalniuko link Jaunimo gatvėje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, tačiau buvo slidu. Leisdamasis nuo kalniuko ir artėdamasis prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos dairėsi atvažiuojančių automobilių, matė, kad jam iš kairės pusės pravažiavo kelios mašinos, iš dešinės pusės artėjo prie perėjos ,,VW Golf“, kuris jau lėtino greitį, kad jį praleisti. Būdamas iki perėjos apie 1-1,5 m. atstumu jis nesustojo, bet atsisukęs į kairę pamatė, kad atvažiuoja ,,Peugeot“, jis dar buvo apie 15 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, o iš dešinės pusės važiuojantis ,,VW Golf“ sustojo prie perėjos, kad jį praleistų, todėl jis žengė į pėsčiųjų perėją. Eidamas pirma eismo juosta daugiau į kairę neatsisuko, daugiau kreipė dėmesį į ,,VW Golf“ automobilį, kuris stovėjo prie perėjos. Būdamas maždaug pirmos eismo juostos viduryje pajuto stiprų smūgį į kairės pusės koją iš išorės ties keliu. Kaip viskas vyko toliau tiksliai paaiškinti negali, prisimena, kad dar trenkėsi į ,,VW Golf“ automobilį, kuria kūno dalimi neprisimena, ir nukrito ant nugaros važiuojamojoje dalyje netoli kelio vidurio prie ,,VW Golf“ automobilio. Iš karto atsistojo, ,,VW Golf“ vairuotojas jį nuvedė į savo automobilį ir pasodino vairuotojo vietoje. Kas kvietė greitąją ir policiją nežino. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę, kur sugipsavo visą kairę koją, susiuvo žaizdą nugaroje. Įvertinęs visas aplinkybes jis mano, kad eiti per gatvę jam buvo saugu, ,,Peugeot 307“ vairuotojas turėjo galimybę sustoti ir jį, einantį per pėsčiųjų perėją praleisti (b. l. 30-31).

Liudytoja R. M., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus A. M. savo automobiliu ,,Peugeot 307“ vežė ją į darbą. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, abu buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo Jaunimo g. Alytaus m. Tuo metu kelio danga buvo slidi. Važiuojant Jaunimo gatve matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, matė kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“. Prie to kelio ženklo buvo pastatyta dėžė su smėliu. Matė, kaip nuo IKI parduotuvės pusės tiesiai į pėsčiųjų perėją įėjo jaunuolis, jis nebuvo sustojęs prie perėjos apsidairyti. Jaunuolis įėjo į perėją likus visai nedideliam atstumui iki jų automobilio, maždaug 5 metrams. Sūnus pradėjo stabdyti, bandė išvengti susidūrimo, suko vairą į kairę, tačiau tas jaunuolis ėjo labai greitai ir net neatsisuko į juos. A. jį partrenkė, matė, kad tas jaunuolis užkrito ant automobilio variklio dangčio ir kaip toliau viskas buvo neprisimena, nes buvo labai išsigandusi ir šokiruota. Sūnus automobilį sustabdė toliau nuo perėjos. Pėsčiasis tupėjo važiuojamojoje dalyje prie kito automobilio, kuris buvo sustojęs prie perėjos kitoje eismo juostoje. Sūnus paskambino į policiją ir greitąją pagalbą, kuri išvežė vaikiną į ligoninę (b. l. 49-50).

Liudytojas S. K., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobiliu ,,VW Passat“, važiavo Jaunimo g.. Matomumas buvo geras, tačiau kelio danga buvo apledėjusi, slidi. Prie Jaunimo-Kaštonų gatvių sankryžos matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Tuo metu prieš jį ta pačia kryptimi važiavo vienas automobilis, matė, kaip nuo PC IKI pusės staiga į gatvę išėjo pėsčiasis ir atrodo, kad jis ėjo ne per perėją, o išėjo apie 2-3 m. atstumu prieš pėsčiųjų perėją. Kita eismo juosta matė atvažiuojantį automobilį ,,Peugeot“, kurio vairuotojas važiavo nedideliu greičiu. Viskas vyko labai greitai, matė, kad vairuotojas dar suko vairą vidurio kelio link bandydamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, tačiau nespėjo ir tą pėsčiąjį partrenkė. Jaunuolis nuo smūgio nukrito ant kitoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos buvusio automobilio ir nukrito ant žemės (b. l. 53-54).

Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobiliu ,,VW Golf“, Jaunimo g. važiavo su drauge R. U.. Važiuojant per nereguliuojamą sankryžą su Kaštonų gatve pamatė, kad į pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės leisdamasis nuo kalniuko ateina jaunuolis, todėl sustojo prie perėjos, kad jį praleisti. Ar pėsčiasis dairėsi į atvažiuojančius automobilius jis nematė, bet į jį jis pažiūrėjo. Tuo metu Jaunimo gatve iš priešpriešinės pusės atvažiavo automobilis ,,Peugeot 307“, kurio vairuotojas, pamatęs į pėsčiųjų perėją įėjusį jaunuolį, pradėjo stabdyti, tačiau sustoti nespėjo ir tą jaunuolį partrenkė. Nuo smūgio pėsčiasis buvo nublokštas ant jo automobilio po to nukrito ant žemės. Jis pėsčiąjį pasisodino į savo automobilį vairuotojo vietoje, laukė, kol atvažiuos greitoji med. pagalbą. ,,Peugeot 307“ vairuotojas pradėjo stabdyti, jam iki perėjos buvo apie 10 metrų atstumas, nes po eismo įvykio pats buvo nuėjęs pažiūrėti ar matosi stabdymo kelias. Stabdymo pėdsakas matėsi gana aiškiai, ant paties asfalto sniego nebuvo, bet kelio danga buvo apledėjusi, tačiau labai greitai stabdymo pėdsakus nuvažinėjo kiti automobiliai. Jis mano, kad vairuotojas laiku nesustojo dėl slidžios kelio dangos (b. l. 34, 35-36).

Liudytoja R. U. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas G. B. (b. l. 37-38).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano (b. l. 8-10) matyti, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti Alytaus mieste, Jaunimo gatvėje, prie nereguliuojamos sankryžos su Kaštonų gatve, užfiksuota automobilių ,,Peugeot 307“ ir ,,VW Golf“ išsidėstymas po įvykio.

Transporto priemonių apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokoluose užfiksuota automobilių sugadinimai (b. l. 17-18, 23-24).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 74/13 (06) konstatuota, kad nukentėjusiajam Š. K. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimo, kairio šlaunikaulio medialinio antkrumplio avulsinio lūžimo bei šlaunikaulio lateralinio krumplio įskilimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 61-64).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, teismas juos laiko įrodymais ir jie yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. M. padarė nusikaltimą. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę -minėtą automobilį - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nepraleido prie sankryžos su Kaštonų gatve per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusio nukentėjusiojo Š. K. ir jį partrenkė, ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. 37 p. reikalavimus, ko pasekoje atsirado minėtos pasekmės. Tarp kaltinamojo neatsargių veiksmų, vairuojant automobilį kaip padidinto pavojaus šaltinį ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis Š. K. teismui pateikė pareiškimą ir nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, žalą įsipareigojusi atlyginti draudimo bendrovė, todėl prašo bylą nutraukti. Nukentėjusiojo prašymas priimtinas, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras tam neprieštarauja. Kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikaltimą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.), jis anksčiau nėra teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, teigiamai charakterizuojamas, kartą yra baustas už KET pažeidimą (vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo). Kaltinamojo automobilis buvo apdraustas AB ,,Lietuvos draudimas“. Iš pateikto bendrovės rašto matyti, kad bendrovė pilnai atlygins nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą ir su tokiomis sąlygomis nukentėjusysis sutinka. Esant tokių aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė išvadas dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje, kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas, bei faktines bylos aplinkybes kaltinamajam A. M. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67- 68 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas