- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-100-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20135-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Naujininkų ūkis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Patikslintu ieškiniu ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo 555,78 Eur (1919 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-11 iš Vilniuje (duomenys neskelbtini) buto buvo aplietos vandeniu žemiau esančios N. N. priklausančios patalpos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas, kompensuodamas dėl užpylimo draudėjai padarytus nuostolius, išmokėjo 623,84 Eur (2154 Lt) dydžio draudimo išmoką: žala butui 605,02 Eur (2089 Lt); UAB „Avarija“ atvykimas į užpylimo vietą 18,82 Eur (65 Lt). Išmokėjusi baudą bendrovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis (CK 6.1015 str.). Ieškovo teigimu, atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis nevaldė turto tuo būdu, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių jog ieškovo apdraustas butas buvo sugadintas dėl vandens užpylimo iš atsakovo buto. Be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, neprižiūrėjo jam priklausančio buto. Skaičiuojant draudimo išmoką nėra atsižvelgta į sugadinto turto nusidėvėjimą. Ieškovo apdrausto turto sugadinimas galimai atsitiko ne dėl atsakovui priklausančių daiktų gedimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo V. P. 555,78 Eur (1919 Lt) žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2014-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur (72 Lt) bylinėjimosi išlaidas bei 7,51 Eur (25,92 Lt) pašto išlaidų valstybei. Likusioje dalyje priėmė ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad byloje yra nustatyta, jog vandens užpylimo dieną jokie remonto ar gedimų šalinimo darbai name (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami, tuo tarpu butų užpylimo faktas yra nustatytas neginčytinai. Tai, kad vanduo nustojo tekėti savaime, be remonto, rodo, kad jis buvo pašalintas atsakovo veiksmais. Tai, kad atsakovas kaimynams neatidarė durų, o po 5 minučių vanduo nustotojo tekėti iš jo buto, rodo, kad jis buvo namuose, tačiau vengė atidaryti durų. Kadangi 2011-06-11 nebuvo nustatyta vandens pratekėjimo iš kitų šaltinių, nebuvo nustatyta vandens sistemos remonto darbų tą ar kitą dieną atlikimo, vienintelis galimas vandens pratekėjimo variantas – iš atsakovui V. P. priklausančių patalpų. Šis faktas, be kita, ko yra nustatytas ir UAB „Avarija“ dokumentuose, ieškovo turto sugadinimo aktu, kaimynų liudijimais. Todėl teismas tenkino ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti 555,78 Eur (1919 Lt) žalą, o bylą dėl 49,23 Eur (170 Lt) žalos atlyginimo nutraukė tenkinęs ieškovo prašymą dėl 49,23 Eur (170 Lt) ieškinio dalies atsisakymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimą ir ieškinį atmesti.
1.Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 3K-3-299/2008 teiginiu, kad ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
2. Teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę dėl atsakovo kaltės. Teismas buvo nusprendęs apklausti liudytoją N. N., tačiau liudytojai įėjus į teismo salę pakeitė savo nuomonę dėl nesuprantamų priežasčių.
3. Atsakovui nebuvo leista pasisakyti teisme. Taip buvo pažeistas proceso principas ir atsakovo teisė – būti išklausytam teisme.
4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad avarija buvo likviduota atsakovo bute ir kad užpylimo židinys yra atsakovo bute.
5. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, priežastinį ryšį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės nuostoliai yra atsakovų neteisėtos veikos rezultatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1.Teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, dėl kurios priežasties vanduo tekėjo iš atsakovo buto. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 3K-3-299/2008.
2. Aplinkybė, jog vanduo galėjo lietis tik iš atsakovui priklausančios patalpos patvirtinta liudytojų parodymais, UAB „Grinda“ pažyma, faktu, jog bendri tinklai buvo tvarkingi ir remonto darbai juose nebuvo atliekami. Kitose patalpose, kurios pagal patalpų išsidėstymą galėjo būti vandens išsiliejimo židinys, nebuvo nustatyta vandens išsiliejimo požymių.
Atsiliepimas
3. Atsakovo teiginiai, jog teismas, nagrinėdamas bylą buvo šališkas yra nepagrįsti, teismas aiškinosi aplinkybes, teisiškai reikšmingas ginčo dalykui ir pagrįstai šalino kai kuriuos atsakovo ir jo atstovo klausimus, nesusijusius su byla.
4. Liudytojai N. N. nebuvo žinomos ginčui svarbios aplinkybės, nes tuo metu ji gyveno sode ir visą informaciją apie įvykį jai buvo žinoma iš dukros J. J. žodžių, kuri tuo metu gyveno jos bute. Todėl teismas sužinojęs prieš N. N. apklausą iš jos šią informaciją, pagrįstai atsisakė ją apklausti liudytoja, nes jos informacija yra antrinė, o liudytoja J. J. jau buvo apklausta apie įvykio aplinkybes.
5. Žalos padarymo faktas suponuoja neteisėtus veiksmus. Pagal generalinio delikto taisyklę kaltė ir neteisėti veiksmai yra neatsiejami. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, jog jis neužtikrino pareigos valdyti jam priklausančią patalpą tokiu būdu, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Apeliantas V. P. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją N. N.. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas ir liudytojos N. N. apklausa yra būtini, todėl byla pagal apeliantų skundus nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamos bylos atveju draudikas ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už jos atsiradimą. Kadangi žala draudėjo turtui atsirado dėl buto užliejimo vandeniu, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.263 straipsnyje suformuluotos pagrindinės deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės ir nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, priežastinį ryšį, todėl nurodyta, jog teismo išvados yra neteisingos.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau –CK) 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikytina ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos iš pastato viršutinio aukšto patalpos yra užliejamas ir sugadinamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutarties Nr. 3K-3-299/2008 išaiškinimu, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
Nagrinėjamu atveju byloje įrodymų visetas patvirtina, jog atsakovas yra atsakingas dėl padarytos žalos ir privalo ją atlyginti ieškovui, reikalaujančiam žalos atlyginimo regreso tvarka. UAB „Avarija“ pinigų priėmimo kvite, kuris išrašytas buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, užliejimo dieną, nurodyta kad užliejimas įvyko iš aukščiau esančio 38 buto. Trečiojo asmens UAB „Naujininkų ūkis“ paaiškinimai, jog užliejimo priežastimi negalėjo būti bendro naudojimo inžinerinė įranga, kadangi tiek įvykio, tiek ir po jo jokių bendrosios inžinerinės įrangos avarijų ar kitokių defektų nustatyta nebuvo ir jie nebuvo remontuojami. Be to, trečiasis asmuo nurodė, jog tikėtina avarijos priežastis yra 38 buto tualeto bakelio prijungimo žarnelės nesandarumas. 2011-06-15 d. AB „Lietuvos draudimas“ surašytame turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodyta, jog „2011-06-11 atvykus į butą buvo nustatyta, kad vanduo bėga iš viršuje esančio buto Nr. 38, aplieta virtuvė, koridorius, WC patalpa ir kambarys. Apie įvykį nedelsiant pranešta UAB „Avarija“. Kaimynas iš 38 buto durų neatidarė.“ Liudytojai J. J., T. M., A. Š., gyvenantys tame pačiame bute kaip ir atsakovas, patvirtino, kad įvykio dieną apžiūrėję N. N. nuosavybės teise priklausantį butą matė kaip vanduo bėgo iš viršaus nuo lubų. Taip pat liudytoja J. J. paliudijo, kad ji girdėjo atsakovo žingsnius viršuje ir po 5 minučių vanduo liovėsi tekėti nuo lubų savaime. Taigi atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad vanduo išsiliejo iš atsakovui priklausančių patalpų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių, duomenų jog žala galėjo atsirasti dėl bendrojo naudojimo įrenginių defektų ar kitokių priežasčių. Be kita ko, įrodymų, kurie patvirtintų buvus kitokį žalos atsiradimo šaltinį, atsakovas į bylą nepateikė, nors pareiga įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra kiti šaltiniai, o ne atsakovui priklausantis butas, tenka atsakovui. Atsakovo teiginiai, kad anksčiau yra buvę N. N. buto užliejimų ir atsakovo butas tuomet būdavo sausas, nėra susiję su šia byla, todėl nevertintini kaip patikimi įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ar netinkamai paskirstant įrodinėjimo pareigą sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas, kadangi atsakovui nebuvo leista iš esmės pasisakyti teisme. Bylos dokumentai bei 2014-11-12 teismo posėdžio garso protokolas paneigia tokius teiginius: tiek atsakovas, tiek jo atstovas buvo išklausyti. Kaip teisingai nurodo ieškovas, teismas šalino tik kai kuriuos atsakovo ir jo atstovo klausimus, nesusijusius su byla.
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atsakovo argumentas, kad nutartį priėmė teisėja, kuri buvo šališka, kadangi turėjo išankstinę nuomonę dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog teisėjos byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.