- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- A2.3.-8834-817/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08120-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- P. A.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Pauliui Rutkauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. 2013-05-23 d. į teritoriją, esančią priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmė ir saugojo įvairias statybines atliekas, vežamas iš sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas teisės priimti, tvarkyti ir saugoti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. Įsakymu Nr. D1-330, patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punkto ir 2 priedo 8 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ str. 9 d.
Šalies argumentai
P. A. teisme nurodė, kad kaltę dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, t.y., kad jis į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmė ir saugojo statybines medžiagas vežamas iš sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas teisės tvarkyti ir saugoti atliekų, pripažįsta. Jo sūnėnas griovė seną namą, ten liko tik pamatai ir truputį žemės. Sklypas priklauso trims savininkams. Viena sklypo dalis priklauso jam. Įvažiavimo į sklypą nuo kelio nėra. Kelias į sklypą turėjo eiti iš kitos sklypo pusės, bet, kai jis buvo padalintas trims savininkams, privažiavimo nebeliko. Šalia kelio, gal 4 metrų atstumu, yra griovys, kurio gylis dar 2 metrai. Jis leido į jį sūnėnui pilti statybines atliekas. Kai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, jo paklausė, ar jis leido ten pilti statybines šiukšles, jis atsakė, kad leido. Bet jo sūnėnas nieko labai baisaus nevežė ir nepylė - ten tiesiog buvo pamato dalys, akmenys ir viršutinis sluoksnis žemės. Sūnėnas tas šiukšles pylė į jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Jis atliekas ten leido pilti todėl, kad tikėjosi pasidaryti privažiavimą į jam priklausančią sklypo dalį. Anksčiau už tokius pažeidimus niekada baustas nebuvo, be to, pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išrašytą privalomąjį nurodymą, jis atliekas jau išvežė. Šį pažeidimą padarė dėl nežinojimo ir dėl to labai gailisi.
Iš P. A. 2013-06-17 paaiškinimo nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini), buvo vežamos statybinės atliekos ir jis paprašė, kad jas išpiltų į jam priklausantį žemės sklypą, kad pasidaryti įvažiavimą į sklypą. Kiek mašinų buvo įvežta nežino (b.l. 17).
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Paulius Rutkauskas paaiškino, jog jie šį tyrimą pradėjo pagal policijos pranešimą. Nuvykę, faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, 2013-06-04 kartu su kolega J. R., nustatė, kad teritorijoje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra palaidotos įvairios statybinės atliekos. Atlikę matavimus su matavimo juosta „Topex 50 m“, kurios metrologinės patikros numeris yra 543377, nustatė, kad užpiltų atliekų plotis yra 3,5 m, o vidutinis aukštis – 2 metrai. Išmatavę atliekų krūvos matmenis, pagal matematines formules, suskaičiavo, kad užpiltų atliekų tūris yra 17 m³. Iš prie bylos pridėtų fotonuotraukų matyti, kad ten yra ne tik akmenys, bet ir statybinis laužas – įvairios plytos, pamatų likučiai. Užpiltos atliekos nėra pavojingos, todėl žala aplinkai nėra labai didelė, bet čia labai didelis kiekis atliekų, todėl yra taikoma tokia administracinė atsakomybė. P. A. buvo įteiktas privalomasis nurodymas atliekas pašalinti iki 2013-07-23. P. A. pateikė jiems atliekų pridavimo dokumentą su čekiu, kad atliekų ten nėra. Jie pakartotinai nuvyko į vietą ir iš tikrųjų nustatė, kad įvykdytas privalomasis nurodymas, atliekų ten nebėra. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, į tai, kad P. A. gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl mano, kad būtų sąžininga skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, skiriant baudą 500 – 1000 Lt ribose.
Iš policijos pareigūno 2013-05-23 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2013-05-23, apie 12.40 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pila šiukšles. Nuvykus minėtu adresu, ties (duomenys neskelbtini), namu kitoje kelio pusėje, matėsi išpiltos žemės, kuriose matėsi statybinės atliekos, kurios buvo vežamos iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo. (duomenys neskelbtini), namo kieme buvęs vyriškis S. J. paaiškino, kad į minėtą griovį pilti žemes leido to sklypo savininkas P. A.. Su transportu kieme dirbo ir žemes vežiojo A. P., gim. 1964 m. ir A. P., gim. 1985 m., (b.l. 6).
Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatyta, jog teritorijoje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra palaidotos įvairios statybinės atliekos, užpiltų statybinių atliekų plotas, pagal atliktus matavimus yra: vidutinis aukštis – 2 m., plotis – 3,5 m., ilgis – 5 m. Matavimai atlikti matavimo juosta „Topex 50 m“, metrologinės patikros numeris yra 543377 bei pateiktomis fotonuotraukomis (b.l. 8-10).
Iš A. P., gim. 1964 m. 2013-06-18 paaiškinimo nustatyta, kad jis krovė statybines atliekas į mašiną, kurios valstybinis numeris 688 BEK. Atliekas krovė 3 valandas. Statybinių atliekų buvo 20-25 kubai (b.l. 15).
Iš A. P., gim. 1985 m. 2013-06-18 paaiškinimo nustatyta, kad 2013-05-23 jis išvežiojo statybines atliekas su automobiliu, kurio valstybinis numeris 688 BEK, 4-5 mašinas, 20-25 kubus. Šeimininkas parodė kur pilti statybines atliekas (b.l. 16).
Iš 2013-07-05 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-362 nustatyta, jog teritorijoje, nuosavybės teise priklausančioje P. A., (776/2902 žemės sklypo Nr. 4400-1855-4426) esančioje priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra išpiltos (palaidotos) įvairios statybinės atliekos sumaišytos su smėliu. Įvairių statybinių atliekų tūris yra 17,5 m³. Matavimams buvo panaudota metrologiškai patikrinta (patikros Nr. 543377) matavimo juosta „Topex 50m Nr. VMC-3-1098“. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antrosios kuopos ketvirto būrio patrulio T. K. 2013-05-23 tarnybinį pranešimą, įvairios statybinės atliekos buvo vežamos į teritoriją, esančią priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio žemės sklypo. Įvairias statybines atliekas iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio sklypo į teritoriją, esančią priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vežti leido P. A.. Sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje su ekskavatoriumi dirbo A. P. (gim. 1964 m.), o įvairias statybines atliekas vežiojo A. P. (gim. 1985 m.). 2013-06-18 A. P. (gim. 1964 m.) Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai teikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad su ekskavatoriumi krovė į automobilį „MAN“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvairias statybines atliekas. 2013-06-18 A. P. (gim. 1985 m.) Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai teikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad 2013-05-23 iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į teritoriją, esančią priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje su automobiliu „MAN“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvežė apie 20-25 m³ įvairių statybinių atliekų. Minėtas atliekas A. P. (gim. 1985 m.) leido vežti P. A.. Nustatyta, jog 2013-05-23 P. A. į teritoriją, esančią priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmė ir saugojo įvairias statybines atliekas, vežamas iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje neturėdamas teisės priimti, tvarkyti, saugoti, tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., LR aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punkto, ir 2 priedo 8 punkto reikalavimus ir LR aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktą.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Protokole nurodyta, kad P. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. Įsakymu Nr. D1-330, patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punkto ir 2 priedo 8 punkto reikalavimus.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d. nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakyme Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo, pakeitimo“ 2005-06-29 Nr. D1 -330 7.2 p. 2 priedo 8 p. numatyta, jog veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Leidimą kai šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos.
Iš P. A. paaiškinimų nustatyta, jog jis dėl administracinio teisės pažeidimo kaltu prisipažino. Taip pat liudytojai A. P. (gim. 1964 m.) ir A. P. (gim. 1985 m.), nurodė, kad jiems statybines atliekas į žemės sklypą, esantį priešais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė vežti P. A.. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad P. A. veikoje yra visi ATPK 51³ str. 9 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. P. A. veika pagal ATPK 51³ str. 9 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis pažeidė atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog P. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktą. Minėtame 57 punkte, numatyta, jog atliekas tvarkančios įmonės, vykdančios bent vieną iš šių atliekų tvarkymo veiklų, privalo registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre: atliekų surinkimas ir (ar) vežimas (įskaitant įvežimą (importą) ir išvežimą (eksportą); atliekų apdorojimas (įskaitant kai apdorojimo veiklai taikoma išimtis turėti Leidimą); prekyba atliekomis ir (ar) tarpininkavimas; pavojingųjų atliekų laikymas jų susidarymo vietoje ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų – ilgiau kaip vienerius metus. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei teismo posėdyje ištirtų įrodymų, nustatyta, jog P. A. minėto punkto nepažeidė, kadangi jis veikė kaip fizinis asmuo ir nebuvo atsakingas už juridinį asmenį, kuris vykdo veiklą susijusią su atliekų tvarkymu, todėl minėto punkto pažeidimas šalintinas iš P. A. atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo.
P. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, aplinkybę, jog statybinės medžiagos šiuo metu yra pašalintos. Įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas mano, kad P. A. taikytinos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos skiriant mažesnę nei ATPK 51³ str. 9 d. sankcijoje numatyta minimali bauda. Taikydamas P. A. atžvilgiu ATPK 30¹ str. 1 d., teismas, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia į tai, kad jo įvykdytas administracinės teisės pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, P. A. gailėjosi, kad taip atsitiko, statybinės medžiagos šiuo metu pašalintos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ str. 9 d. paskirti 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą AB banke „DNB“ Nr. LT064010042400020155, įmokos mokesčio kodas 40100.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.