- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- N-444-6887-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 200 litų baudą. Nuobauda A. M. paskirta už tai, kad jis, 2008 m. gruodžio 8 d. vairuodamas automobilį, buvo neatidus, užvažiavo ant kibiro, kurį buvo pastatęs V. Š., ir jį sugadino.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi A. M. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11-12), V. Š. ir A. M. paaiškinimai (b. l. 13-14), V. Š. paaiškinimai teisme patvirtina, kad A. M. vairuodamas automobilį buvo neatidus, užvažiavo ir sugadino svetimą turtą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 11, 134 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog transporto priemonių vairuotojai privalo pasirinkti tokį greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, įvertinti netikėtų kliūčių atsiradimo galimybę. Nustatyta, jog A. M. specialiai užvažiavo ant kibiro, kuris stovėjo jo važiavimo kryptimi (šias aplinkybes savo paaiškinime ir teismo posėdyje patvirtino V. Š.). Kadangi A. M. paaiškinime (b. l. 13) nurodyta, kad jis matė V. Š. atliekamus įtartinus veiksmus (šis pasilenkė prieš jo automobilį), konstatuota, jog jis nesiėmė visų būtinų ir galimų priemonių eismo įvykiui išvengti. Teismo konstatavimu, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma – jis nenumatė, kokios pasekmės gali kilti (pervažiuos ir sugadins kibirą), nors galėjo jas numatyti (V. Š. veiksmai).
Kadangi nustatyta A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.; b. l. 15-18) - jam pagrįstai paskirta maksimali viena iš sankcijoje numatytų nuobaudų – 200 Lt bauda. Teismas padarė išvadą, jog A. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Konstatuota, kad nuobauda jam paskirta laikantis ATPK 30 bei 30² straipsnių, todėl skundžiamą nutarimą naikinti nėra pagrindo. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas taip pat nenustatyta teisinio pagrindo, nes teismas nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidimo padarymo jis nepripažįsta.
III.
A. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylos teiseną nutraukti. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai nenustačius ir neįvertinus visų aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik V. Š. nurodytomis aplinkybėmis, nors jo parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Apeliantas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija, įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje nepateiktas motyvuotas visų byloje esančių įrodymų bei jo atstovo teismui nurodytų aplinkybių vertinimas, nepašalinti byloje iškilę prieštaravimai, neargumentuota, kodėl teismas vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi (ATPK 248, 257 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis). A. M. pažymi, kad nutartyje nepagrįstai nurodoma, neva jo dėmesį V. Š. atkreipė ir žodžiu (V. Š. su juo nebendravo, b. l. 21). Apeliantas nurodo, kad jis važiavo tik įsitikinęs, jog kelyje nėra jokių kliūčių, kad V. Š. parodymai kiekvieną kartą buvo skirtingi ir negali būti laikomi patikimais. Apeliantas pažymi, kad byloje pateiktas nutarimas patvirtina, jog V. Š. pastatė kibirą tyčia (jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už grėsmės eismo saugumui sukėlimą, trukdymą eismui ir kliūties sudarymą; b. l. 8). Nurodo, kad V. Š. atnešė ir pastatė kibirą taip, kad jis jo nematytų ir ant jo užvažiuotų, tai patvirtina V. Š. veiksmai - prie automobilio jis priėjo taip, kad nešamo kibiro jis nematytų ir jį padėjo prie pat automobilio priekio, gal net pakišo po juo. Apeliantas pažymi važiuoti pradėjęs tik V. Š. ir automobiliui „MAZDA“ pasitraukus, žinodamas, kad kitų kliūčių kelyje nėra. Apeliantas remiasi ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 30¹ straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. M. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
A. M. teigia, kad jo kaltės dėl kibiro sugadinimo nėra, kad kibiras buvo pastatytas taip, jog jis jo nematytų, nurodo važiuoti pradėjęs tik V. Š. ir jo vairuotam automobiliui pasitraukus. Tačiau iš A. M. paaiškinimo, surašyto 2008 m. gruodžio 8 d. (b.l. 13), matyti, jog jis matė, kad V. Š. prieš jam pajudant į stovėjimo vietą rankoje laikė kibirą su vandeniu, o vėliau pasilenkė prieš jo automobilį. Konstatuotina, kad jis, pasitraukus V. Š., turėjo matyti, kad kibiro jo rankose nebėra, ir suvokti, kad kibiras buvo pastatytas ant žemės, V. Š. pasilenkus prieš jo automobilį. Nors jis galbūt nenumatė, kad važiuodamas toliau pervažiuos ir sugadins kibirą, jo kaltė dėl pažeidimo padarymo pasireiškė neatsargia kaltės forma – jis turėjo ir galėjo tokias pasekmes numatyti (ATPK 11 straipsnis).
Kadangi nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas; b. l. 15), A. M. nepripažino padaręs pažeidimą, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam pagrįstai paskirta švelnesnė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobaudos rūšis, jos maksimumas. Išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nutraukti bylą ar sušvelninti pažeidėjui paskirtą nuobaudą nėra. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.