Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Ričardui Sukackui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1991 m. sausio 19 d. Kelmėje, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio UAB „Konsolė“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, 2014 m. lapkričio 1 d. apie 14 val. 20 min (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. R. P. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju draudimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 1 d. jo motinai V. G. priklausantis automobilis „Ford Mondeo“ stovėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Apie pietus atėjusi jam nepažįstama moteris liepė patraukti iš kiemo automobilį. Mama jam padavė automobilio raktelius ir paprašė, kad jis suorganizuotų automobilio pervarymą iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo prie namo B(duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno. Automobilis ilgą laiką nebuvo naudojamas, jis iš namų pasiėmė akumuliatoriaus baterijas, antifrizo ir nuėjo prie mamos automobilio, įdėjo bateriją, užpylė antifrizą. Kadangi jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl ėmėsi ieškoti žmogaus, galinčio pavairuoti automobilį. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis susistabdė pravažiuojantį automobilį, jam nepažįstamo žmogaus už atlygį paprašė pervaryti mamos automobilį iš vieno kiemo į kitą. Nepažįstamasis, patikinęs, kad turi vairuotojo teises, sutiko tai padaryti, už mašinos pavairavimą paprašė 20 Lt, jis padavė nepažįstamajam automobilio užvedimo raktelis, parodė kurį automobilį, iš kurio kiemo ir kur pervaryti, pats nuėjo į namus atsinešti pinigų. Kai su pinigais išėjo į gatvę, jo mamai priklausantis automobilis stovėjo prie jų gyvenamojo namo, jis padavė vyriškiui sutartus 20 litų, nepažįstamas vyriškis nuėjo link automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini). Nepažiūrėjęs automobilio, net neištraukęs iš užvedimo spynelės raktelių, sugrįžo į butą, mamai liepė eiti pasiimti raktelių. Mama išėjusi į kiemą, pamatė apgadintą automobilį, supratę, kad automobilis galėjo būti apgadintas tame kieme, kur prieš tai stovėjo, abu su mama nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame pamatė apgadintą automobilį „Volvo“. Į kiemą jau buvo išėjęs automobilio savininkas, bandė tartis su juo dėl žalos atlyginimo, grįžo į namus ieškoti reikalaujamos sumos, tačiau tokios sumos, kurios reikalavo „Volvo“ savininkas, nesurado, neturėjo, todėl žalos neatlygino. Buvo Visų šventųjų diena, todėl jis išėjo į kapines aplankyti artimųjų ir draugų kapus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. kaltė įrodyta pilnumoje.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nukentėjusiojo V. M. ir policijos pareigūnų A. I. ir T. B. parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, jų parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiojo ir pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad šie asmenys dėl vienokių ar kitokių priežasčių siekia R. P. apkalbėti. Nukentėjusiojo V. M. automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis buvo užtikrintas dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kas vairavo eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę. Aplinkybių R. P. dėl nukentėjusiojo ir liudytojų, policijos pareigūnų, galimo šališkumo nenurodė.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis matė iš kiemo, kuriame stovėjo jo automobilis „Volvo“, išvažiuojantį automobilį „Ford Mondeo“, prie kurio pribėgo jam sustojus prie daugiabučio gyvenamojo namo, patvirtino, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. P., jį matė besisukiojantį aplink „Ford Mondeo“, stovėjusį (duomenys neskelbtini) kieme, jį matė išlipantį iš to paties automobilio vairuotojo vietos, automobiliui sustojus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs patvirtino, kad jo mobiliuoju telefonu darytose nuotraukose yra užfiksuota data 2014-11-01, laikas 14 val. 26 min, šias nuotraukas jis darė iš karto po įvykio. Liudytojo V. S. parodymai apie tai, kad jis 2014 m. lapkričio 1 d. tarp 13 val. ir 13 val. 30 min matė prie namo, esančio B. Laucevičiaus g. 12, privažiuojantį R. P. automobilį „Ford Mondeo“, iš jo išlipantį jauną vaikiną ir nueinantį link miesto centro, nėra patikimi, nepaneigiantys, kad eismo įvykį sukėlė ir automobilį „Volvo“ apgadino R. P.. Šio liudytojo parodymai nepatikimi ir nereikšmingi todėl, kad jo nurodytas automobilio „Ford Mondeo“ privažiavimo prie namo (duomenys neskelbtini) laikas neatitinka eismo įvykio laiko, bet ir dėl to, kad jo parodymai nesutampa su R. P. paaiškinimais link kur nuėjęs vaikinas, neva, jo prašymu parvairavęs mamai priklausantį automobilį į jo gyvenamojo namo kiemą. Liudytojo V. S. parodymai nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos apie pasamdytą automobilio vairuotoją. Be to, R. P. ir V. G. elgesys iš karto po įvykio - jų ketinimai atlyginti padarytus nuostolius „Volvo“ savininkui, derėjimąsi dėl nuotolių dydžio, akivaizdžiai parodo, kad R. P., sukėlęs eismo įvykį, mėgino išvengti atsakomybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta, kad eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kliudė kieme stovėjusį automobilį „Volvo“, ko paskoje jį apgadino, todėl jo veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Kelių eismo taisyklių 231.1. punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Pagal KET 220 punkto nuostatas, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 d. nurodyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Abiejų automobilių apgadinimai akivaizdūs – ženkliai apgadintos automobilių dešinės pusės, sudužę galinio vaizdo veidrodėliai, nuo smūgio įsijungė automobilio „Volvo“ signalizacija, todėl automobilį „Ford Mondeo“ vairavęs R. P. negalėjo nepastebėti, kad sukėlė eismo įvykį, todėl jo pasitraukimas iš įvykio vietos laikytinas tyčiniu, siekiant išvengti atsakomybės. R. P. apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokia jo veika sudaro pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Pagal Kelių eismo taisyklių 238 punkto nuostatas dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. R. P. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“ nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (33 b. l.), todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalies sudėtį. Jo vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 1 d. buvo išregistruotas iš transporto priemonių registro (13 b. l.), neįregistruoto viešame registre automobilio vairavimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį.

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. P. kaltu neprisipažino, tačiau dirba, galiojančių nuobaudų neturi, todėl jam skirtinos vidutinio dydžio nuobaudos, numatytos už jo įvykdytus teisės pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė nuobauda skiriama negriežtesnė nei numatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių. Kadangi už KET pažeidimą R. P. baudžiamas pirmą kartą, todėl transporto priemonė, kurią jis vairavo, nekonfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda;

- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, ir nubausti 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda;

- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda;

- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi M. P. galutinę nuobaudą paskirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimui įsiteisėjus, automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti automobilio savininkei V. G.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.