Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kuriam 2017 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 93 straipsniu, nutarimas patvirtintas 2017 m. vasario 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirti 8 mėnesiai nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2019 m. spalio 27 d., apie 12.42 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, jog psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta. Teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo. 2019 m. spalio 27 d., apie 13.00 val. sėdo už automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo į taromatą, esantį Trakų Vokėje prie parduotuvės „Maxima“. Pridavęs tarą, nuo taromato važiavo prie parduotuvės „Maxima“ ir priparkavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ įėjimo. Jam išlipus iš automobilio, privažiavo policija. Jie pakvietė jį į tarnybinį automobilį, kur davė pūsti į alkotesterį. Buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas. Po to pūtė dar kartą. Antrą kartą buvo nustatytas 1,64 promilės girtumas. Po to buvo nuvežtas į policijos komisariatą ir patalpintas į areštinę. Dėl poelgio labai gailisi, nurodė, kad daugiau tai nepasikartos (b. l. 53-55).

Motyvuojamoji dalis

Be V. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Iš neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio rodmenų ir patikros sertifikato matyti, kad V. K. 2019 m. spalio 27 d. 12.52.14 val. buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas, o 2019 m. spalio 27 d. 13.15.51 val. buvo nustatytas 1,62 promilės girtumas, prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 12-14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. (M. G.) parodė, jog jis dirbo Vilniaus aps. Patrulių rinktinės 2-sios kuopos 5-ojo būrio specialistu. 2019 m. spalio 27 d. dirbo pagal iš anksto numatytą darbo grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu R. G.. Apie 12.42 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini) prie maisto parduotuvės „Maxima“, priduoda tarą jauni vaikinai, kurie atvažiavo su automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, minėti vaikinai atrodo neblaivūs. Atvykus nurodytu adresu buvo pastebėtas stovintis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairuotojo pusės vaikščiojo vaikinas. Patį vairavimo faktą matė pranešėjas Č. D. ir paliudijo, kad būtent tas vaikinas, kuris vaikšto prie automobilio, ir vairavo. Nustatė, kad vairuotojas yra V. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Jam bendraujant su V. K., jis vairavimo fakto neneigė bei pasakė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Taip pat jam paaiškino, kad vairuoti tos kategorijos transporto priemonės neturi ir niekada neturėjo. Su alkotesterio pagalba vairuotojui V. K. buvo patikrintas blaivumas. Pirmuoju pūtimu 12:52 val., buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas. Antras pūtimas 13:15 val., buvo nustatytas 1,62 promilės girtumas. Daugiau apie įvykį nieko negali papasakoti (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. Č. parodė, jog 2019 m. spalio 27 d., apie 12.40 val. atvažiavo automobiliu prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), esantį taromatą. Jam priduodant tarą, pamatė, kaip automobiliu Saab, raudonos spalvos, privažiavo trys jaunuoliai, kurie priparkavo automobilį prie taromato ir išlipę iš automobilio užėjo į taromato patalpas. Jie visi trys atrodė neblaivūs, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas buvo apie 170 ūgio, aukštesnis už savo draugus, lieso kūno sudėjimo, plaukai tamsūs, šiek tiek ilgesni, nešukuoti, apsirengęs tamsiais drabužiais. Kol vaikinai pridavinėjo tarą, jis grįžo į savo automobilį ir paskambino 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Visą laiką palaikė ryšį su policijos pareigūnais. Vaikinai išėję iš taromato vėl sėdo į automobilį Saab raudonos spalvos. Už automobilio vairo atsisėdo anksčiau apibūdintas vaikinas. Tuomet policijos pareigūnams pranešė, kad automobilis išvažiuoja nuo taromato. Pamatė, kad automobilis Saab važiuoja link parduotuvės „Maxima“ ir parkuojasi prie įėjimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis važiavo iš paskos automobilio Saab. Kai automobilis Saab parkavosi, pamatė iš paskos jo automobilio važiuojančius policijos pareigūnus. Jis telefonu pasakė operatorei, kad tai tas Saab automobilis. Tuomet policijos pareigūnai pastatė savo tarnybinį automobilį iš galo prisiparkavusiam automobiliui Saab, taip, kad jis negalėtų išvažiuoti. Jis vis dar palaikė ryšį su operatore, kuri paklausė, ar vairuotojas tas, kuris su telefonu. Jis stovėdamas nuo automobilio Saab dešimties metrų atstumu, patvirtino, kad vairavo automobilį Saab būtent tas vaikinas, kuris tuo metu buvo su telefonu. Tą patį patvirtino ir prie jo priėjusiam policijos pareigūnui. Policijos pareigūnas paėmęs jo asmens tapatybės kortelę nuėjo į tarnybinį automobilį. Grįžęs pareigūnas atidavė asmens dokumentą ir pasakė, kad vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas. Tuomet jis, pareigūnams leidus, išvažiavo ( b. l. 37-38).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 27 d. 12.40 val. buvo gautas skambutis, kuriuo nurodoma, kad prie (duomenys neskelbtini) priduoti tarą jaunimas atvažiavo su automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, atrodo neblaivūs. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad patį vairavimo faktą matė pranešėjas D. Č., ir paliudijo, kad būtent tas vaikinas, kuris vaikšto prie automobilio, ir vairavo. Kaip vėliau buvo nustatyta, kad vairuotojas yra V. K., kuris vairavimo fakto neneigė bei pasakė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas ir vairuoti tos kategorijos transporto priemones neturi ir niekada neturėjo (b. l. 3).

Iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra R. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 28)

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad vidutinė nurodytos transporto priemonės kaina Lietuvoje 2019 m. spalio mėnesį yra 530 eurų (kaina su PVM) (b. l. 26).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. V. K. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų M. G. ir D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, policijos registruojamų duomenų išrašas. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

V. K. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per 18 mėnesių, paskirtoms baudžiamojo poveikio priemonėms pritaria (b. l. 60-62).

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas V. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia, jog V. K. anksčiau neteistas (b. l. 71-72), baustas administracine tvarka, tačiau ne visos paskirtos nuobaudos įvykdytos, dauguma baudų nesumokėtos; 2016 metais, būdamas nepilnametis, baustas už KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu (b. l. 74-76), duomenų apie tai, kad buvo gydytas dėl psichikos sveikatos sutrikimų ar priklausomybės ligų, byloje nėra, nedirba.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta V. K. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, yra pagrindo manyti, kad prokurorės siūlomas baudos dydis – artimas įstatymo nustatytam už nesunkų nusikaltimą minimumui, yra tinkamas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis yra pareiškęs prašymą išdėstyti baudos mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamasis nedirbantis, manoma, kad mokant visą baudą iš karto jam gali kilti neproporcingų finansinių sunkumų. Kita vertus, kaltinamasis yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl manytina, kad skirtinos baudos išdėstymas aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui būtų per ilgas, todėl mažintinas.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. K. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 27 d. 13.20 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 13.07 val. (b. l. 41, 66) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teismas nėra saistomas šios aplinkybės, kadangi paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė apima laikotarpį, per kurį jis ir negalės įgyti teisės vairuoti. Pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad nors V. K. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, ne visas paskirtas administracines nuobaudas yra įvykdęs, jis neblaivus vairavo mieste, apie 12.42 val., kuomet eismas yra labai intensyvus, net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip keldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas didesniam nei minimalus įstatymo numatytam terminui. Terminas skaičiuotinas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat V. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. K. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ne jam pačiam, o kitam asmeniui – R. J.. Kadangi byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkas žinojo ir galėjo žinoti, jog kaltinamasis panaudos automobilį įstatymo uždraustai veikai daryti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, išieškotina pinigų suma, atitinkanti automobilio vertę.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) paliekamas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 27 d.13.20 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 13.07 val. (vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai) ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. K. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio SAAB 900 S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 530 Eur ( penkis šimtus trisdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

V. K. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – 15 (penkiolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.