Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjoms J. B. ir I. K., jų atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui Anatolijui Vasiljevui, trečiųjų suinteresuotų asmenų K. L., Č. S., G. R., Č. K., M. L. atstovei advokatei Jolitai Vilutytei, trečiojo suinteresuoto asmens M. L. atstovei Kristinai Voznickai, trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovui J. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. B., J. B., A. K., I. Z., A. Z., Č. K., H. R., K. L., Č. S., V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. K. ir J. B. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 09 28 įsakymo Nr. 2.3-9062-01 panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, tretieji suinteresuoti asmenys M. L., Č. A. K., K. L., Č. S., G. R., A. Z., J. L., J. S., S. B., J. B., L. B., A. K., V. B., I. Z. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kartu su skundu paduotas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 6).

Prašymas grindžiamas tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotoje teismų praktikoje administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo (paskelbta LVAT biuletenyje Nr. 8), nustatyta, kad šio pobūdžio bylose privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjos 2007 08 23 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, kuri 2007 09 17 raštu Nr. 3B-(7.5)-B-834:834/2-1107 konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą. Atsakymą pareiškėjos gavo 2007 09 19, todėl mano, kad termino skundui paduoti nepraleido.

Skunde paaiškina, kad J. B. ir I. K. yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. Z. turėtą žemę. Pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą buvusi žemėvalda yra Riovonių g. Vilniaus mieste.

Paaiškina, kad šiai dienai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius verčia pareiškėjas atlikti naujus kartografavimo darbus, nors 2003 12 26 skyriaus darbuotojai surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-259, o 2004 02 10 buvo parengtas jo priedas – planas.

2006 09 28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu kartografavimo darbai buvo panaikinti. Pagrindu panaikinti planą buvo tai, kad 2006 06 15 vykdant A. Z. žemės sklypo kartografijos patikslinimo darbus, paaiškėjo, jog 2003 12 16 kartografijos metu liudytojai nurodė žemę, A. Z. priklausiusią jau po 1940 metų, taip pat ir tai, kad 2006 06 15 liudytojai nurodė žemėvaldas, užimančias 3,97 ha, tuo tarpu pagal archyvinius dokumentus savininkui priklausė 3 ha.

2007 08 09 Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr.20-607 informavo pareiškėjas, kad atlikus naujus kartografavimo darbus, bus sprendžiamas klausimas dėl 2006 09 28 apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, kad priimant šį įsakymą nebuvo remtasi jokia grafine medžiaga. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad naikinti 2003 12 26 sklypo ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-259 nebuvo teisinio pagrindo nei kokių nors prielaidų.

Tokius žemėtvarkos skyriaus veiksmus pareiškėjos supranta kaip vilkinimą atlikti veiksmus ir bandymą įvelti į teisminius procesus. Mano, kad atlikta kartografija negalėjo būti panaikinta praėjus daugiau negu trims metams. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 03 15 raštu Vilniaus apskrities viršininkas užtikrino pareiškėjas, kad 2003 12 26 atlikti kartografavimo darbai yra teisingi.

Pareiškėjos remiasi ir tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 14 13 raštu atsakė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriuo buvo persiųsti sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas ir planas, šiuo raštu pranešama, kad sklypai suformuoti.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas papildomai paaiškino, kad skundžiamas administracinis aktas neatitinka tokiam aktui Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų. Teigė, kad byloje yra įrodymų, jog panaikintoji kartografija buvo atlikta teisingai, kad tai patvirtina ir prijungtos civilinės bylos medžiaga.

Paaiškina, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2003 12 16 atliko buvusio savininko A. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos buvusiame Riovonių kaime, Vilniaus mieste, kartografiją. Kartografija buvo atlikta remiantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 987 esančiais dokumentais bei liudininkų parodymais. 2004 09 29 Vilniaus miesto savivaldybės meras raštu Nr. 51-12065-(3.6) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad dalis A. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ties (duomenys neskelbtini) yra priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į Riovonių gatvės teritoriją. Taip pat informavo, kad likusioje laisvoje (neužstatytoje) kartografuoto žemės sklypo dalyje įstatymų nustatyta tvarka bus formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra. 2006 06 15 vykdant A. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės kartografijos patikslinimo darbus paaiškėjo, kad 2003 12 16 kartografijos metu liudininkai nurodė žemę A. Z. priklausiusią jau po 1940 metų.

Iškilus nesklandumams dėl iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų A. Z. ir M. L. turėtų žemėvaldų ribų ir plotų buvusiame Riovonių kaime, Vilniaus mieste, dėl kurių buvo negalima toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo, Vilniaus apskrities viršininko 2006 09 28 įsakymu Nr. 2.3-9062-01 buvo panaikinti kartografavimo dokumentai. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš naujo kartografuojant A. Z. ir kitų greta buvusių žemėvaldų ribas 2006 06 15, liudininkai vėl neteisingai nurodė A. Z. priklausiusią žemėvaldą.

Siekiant toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į A. Z. priklausiusią žemėvaldą, pareiškėjams 2007 09 05 raštu Nr. S22-1205 buvo pranešta apie būtinumą atlikti pakartotinį kartografavimą. Kartografijos tikslinimas buvo atliktas 2007 09 20. Kartografuojant atvyko tik M. L. kviesti liudininkai, o A. Z. paveldėtojai ir liudininkai neatvyko, todėl ginčytinų kartografuojamų žemės sklypų ribų nepavyko nustatyti.

Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus bei teigti, kad atsakovas pažeidė jų teises. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas papildomai paaiškino, kad nuosavybės teisė natūra gali būti atkuriama tik toje vietoje, kur buvo savininko žemė iki 1940 m. nacionalizacijos. VAVA negali grąžinti žemės pagal suinteresuotų liudytojų parodymus atliktos kartografijos pagrindu, jeigu tokią kartografiją paneigia kiti dokumentai. VAVA iš esmės neprieštarauja dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau mano, kad atkuriant nuosavybės teisę negali būti pažeidžiami teisės aktų reikalavimai.

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys A. Z., J. B., L. B., A. K., V. B., I. Z., J. S. atstovas J. S. palaikė skundą.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys Č. A. K., K. L., Č. S., G. R., M. L. atstovė Kristina Voznicka teismo posėdyje su skundu nesutiko. Minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė advokatė Jolita Vilutytė paaiškino, kad skundžiamas įsakymas yra teisingas. Aiškino, kad atkuriant nuosavybės teisę buvo ignoruojami kito buvusio savininko M. L. paveldėtojų interesai. Patvirtino, kad panaikintoji kartografija buvo neteisinga ir prieštaravo archyviniams duomenims. Buvo nurodytas didesnis sklypas negu pagal dokumentus galėjo priklausyti buvusiam savininkui A. Z.. Be to, atstovė nurodė, kad buvo praleistas įsakymo apskundimo terminas, kadangi iš bylos duomenų bei iš pareiškėjų veiksmų matyti, kad apie skundžiamą įsakymą pareiškėjos sužinojo iš karto po jo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2006 09 28 įsakymas Nr. 2.3-9062-01 (b. l. 12, 86), kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 12 16 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-69 ir jo 2004 02 10 priedas – planas. Įsakymo motyvacinėje dalyje pasakyta, kad apskrities viršininkas atsižvelgia į tai, kad A. Z. turėtos žemėvaldos ribos nustatytos nesilaikant LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 10 31 įsakymu Nr. 634 patvirtintos Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, o taip pat į tai, kad 2006 06 15 vykdant A. Z. kartografijos patikslinimą paaiškėjo, kad 2003 12 16 kartografijos metu liudininkai nurodė žemę, A. Z. priklausiusią jau po 1940 metų, o taip pat į tai, kad 2006 06 15 liudininkai nurodė žemėvaldas, užimančias 3,97 ha, tuo tarpu pagal archyvinius dokumentus A. Z. priklausė 3,00 ha.

Pareiškėjos teigia, kad šis įsakymas neteisėtas dėl to, kad juo pažeidžiami pagrindiniai viešojo administravimo principai, apie kuriuos yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2004 12 13 nutarime. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje aiškino, kad įsakymas nemotyvuotas, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.

Nustatyta, kad pareiškėjų I. K. ir J. B. tėvas H. Z. (miręs (duomenys neskelbtini)), o jo tėvas buvo A. Z.. Pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į A. Z. žemę (civilinės bylos Nr. 2-3013-726/2007 duomenys patvirtina giminystės ryšį), tačiau A. Z. turėjo dar vieną sūnų M. Z., kuris paliko paveldėtojus, tame tarpe jo paveldėtoja yra žmona, trečiasis asmuo šioje byloje I. Z..

Vilniaus apskrities viršininko administracija neginčija pareiškėjų teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į A. Z. turėtą žemę, pripažįsta, kad pagal archyvinius dokumentus A. Z. priklausė 3,00 ha žemės (tai nurodyta ir skundžiamame 2006 09 28 įsakyme). Tai buvo pripažinta ir 2003 12 01 išvada, kurią pasirašė Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos valdybos skyriaus vedėja (b. l. 60-61). Taip pat šie faktai patvirtinami VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 08 18 raštu Nr. 31/05/22-2894 J. B. ir I. K. (b. l. 100-101).

Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų daroma išvada, kad surinkus visus dokumentus, kurie patvirtina giminystės ryšį su buvusiu savininku bei buvusio savininko nuosavybės teisę, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 02 19 raštu Nr. 31/04/17-574 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (b. l. 96-97) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12 ir 21 str. bei 1997 09 19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Tvarka (toliau – ir Tvarka) prašė nustatyti, ar buvusio savininko žemė nėra priskirtina valstybės išperkamai ir yra grąžinama, esant galimybei prašė suformuoti sklypo ribas ir parengti žemės sklypo planą ir kt. Prie šio rašto buvo pridėta kartografinė medžiaga (b. l. 98 ir 99). Šiame rašte buvo nurodyta, kad medžiaga teikiama siekiant atkurti nuosavybės teisę mirusiojo H. Z. vardu, o jis kaip minėta, pareiškėjų tėvas. Taip pat šiame rašte nurodoma, kad nuosavybės teisė bus atkuriama ir mirusiojo M. Z. vardu. Šiame rašte nurodoma, kad pretendentai į mirusiojo H. Z. vardu atkuriamą nuosavybę yra J. S., J. L., B. S., A. K., A. Z., J. B., V. B. Š., L. B., S. B.. Pareiškėjos rašte nebuvo nurodomos kaip pretendentės, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad jos yra H. Z. dukros. Be to, iš susirašinėjimo ir kitos nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos matyti, kad jas VAVA pripažįsta pretendentėmis į A. Z. žemę (b. l. 65, 74, 76, 100). Byloje yra duomenų, patvirtinančių giminystės ryšį. Lentelėje (b. l. 62) pažymėta, kad H. Z. vaikai yra J. B. ir I. K.. Be to, iš šios lentelės matyti, kad A. Z. turėjo ir daugiau paveldėtojų (vaikų, jų sutuoktinių ir anūkų). Taip pat tai patvirtina ir byloje esantis genealoginio medžio aprašymas (b. l. 63). Vilniaus apskrities viršininko administracija neginčija pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teisę į A. Z. turėtą žemę kokiais nors kitais pagrindais (tik dėl neteisingos kartografijos), todėl teismas kitų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų pakankamumo ir teisingumo neanalizuoja. Tuo labiau, kad H. Z. prašymo atkurti nuosavybės teisę neišlikimo klausimas jau buvo sprendžiamas Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3013-726/2007.

VAVA 2004 02 19 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių (b. l. 96-97) iš esmės atitiko tuo metu galiojusios 1997 09 29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 106 punkto nuostatas ir pagal šias nuostatas tai yra vienas iš galutinių veiksmų, kurie turi būti atliekami prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Laikantis Tvarkos 106 punkto labai tiksliai pirmiausia apskrities viršininkas turėjo prašyti savivaldybės administracijos pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, gavęs informaciją per mėnesį joje pažymėti turėtų žemės sklypų ribas ir tik tuomet pateikti tokią kartografinę medžiagą savivaldybės administracijai. Tačiau iš šio atvejo matyti, kad apskrities viršininko administracija jau turėjo suvestinį skaitmeninį Vilniaus planą, į šio plano ištrauką perkėlė konkretų kartografuotą sklypą, todėl vienu raštu prašė iš karto išspręsti klausimus, kurie turėtų būti sprendžiami dviem etapais – klausė, ar sklypas yra laisvoje (neužstatytoje) žemėje ir, jeigu taip, iš karto prašė suformuoti sklypus. 2004 metų rašto pateikimo savivaldybės administracijai metu Tvarkos 106 punktas numatė, kad Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybių tarybų patvirtintus žemės sklypų planus. Šiuo metu galioja Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 redakcija, kurios 106 punkte numatyta, kad Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Nustatyta, kad nors ir nesilaikant Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Tvarkoje nustatytų terminų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal minėtą 2004 metų VAVA raštą 2007 04 11 įsakymu Nr. 30-729 (b. l. 127-128) sklypus suformavo. Tai, kad šiuo įsakymu suformuoti būtent VAVA 2004 02 19 raštu prašyti sklypai patvirtina savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 125 – 126). Be to, kad tai tie patys sklypai, matyti sulyginus prie 2004 rašto pridėtą planinę medžiagą (b. l. 98-99) ir prie savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pridėtą planinę medžiagą (b. l. 129-131).

Taigi, 2003 12 16 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-259 ir jo priedas – planas, pareiškėjoms sukėlė teisines pasekmes. Šis kartografavimas buvo perkeltas į Vilniaus plano ištrauką, perduotas savivaldybės administracijai patikrinimui, ar juo neapimama valstybės išperkama žemės, pagal šį kartografavimą buvo suformuoti sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Dėl to, daroma išvada, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006 09 28 įsakymu negalėjo panaikinti vietos apžiūrėjimo akto ir jo priedo - plano. Jau šio įsakymo priėmimo metu Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo žinoma, kad pagal aktą ir jo planinę medžiagą buvo pažymėti kartografinėje medžiagoje sklypai ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui tam, kad būtų formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. VAVA jau buvo gavusi Vilniaus miesto savivaldybės mero 2004 09 29 raštą Nr. 51-12065-(3.6), kuriuo žemėtvarkos skyrius buvo informuotas apie tai, kad nors dalis A. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ties (duomenys neskelbtini) yra priskirta valstybės išperkamai žemei, tačiau likusioje laisvoje (neužstatytoje) kartografuoto žemės sklypo dalyje įstatymų nustatyta tvarka bus formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra (b. l. 92). Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracija nepagrindė įrodymais 2006 09 28 įsakymo teiginių, kad turėtos žemėvaldos ribos nustatytos nesilaikant Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 10 31 įsakymu Nr. 634 patvirtintos tvarkos, kad liudytojai nurodė žemę, kuri priklausė buvusiam savininkui po 1940 metų, bei, kad pagal liudytojų nurodytą žemėvaldą savininkas turėjo 3,97 ha žemės, o pagal archyvinius dokumentus tik 3 ha. Pastarasis teiginys iš viso neturi reikšmės, nes ir 2003 12 16 akte Nr. 31/03/15-259 (b. l. 8) nurodyta, kad savininkas turėjo 3,0 ha žemės, ir 2004 02 19 rašte savivaldybės administracijos direktoriui buvo nurodyta, kad savininkas A. Z. turėjo tik 3,00 ha žemės. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 04 11 įsakymu suformavo didesnio ploto sklypus nei turėjo savininkas, šis įsakymas turi būti nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų nuginčyti šį įsakymą. Taip pat tokių duomenų nepateikė tretieji suinteresuoti asmenys, kurie pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą toje pačioje vietoje ir kurie laikosi nuostatos, kad dalis žemės priklausė kitam savininkui M. L. (b. l. 82). Ginčo nagrinėjimo metu įsakymas dėl sklypų suformavimo galiojo, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi vykti toliau, kaip tai numatyta Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Tvarkoje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo pretendentai į buvusio savininko M. L. žemę nepateikė teismui duomenų, kokiu pagrindu jie 2006 metais galėjo teikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, kai tokių dokumentų teikimo terminas pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. baigėsi 2003 12 31.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas 2006 09 28 įsakymas priimtas pažeidžiant pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą laikantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bei 1997 09 19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 nustatytos tvarkos ir terminų ir po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija pripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimui yra visi būtini dokumentai (2004 metais kreipėsi dėl sklypų formavimo, tai patvirtina ir kita nuosavybės teisių atkūrimo byloje esanti medžiaga, b. l. 60-117), atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo įsakymo teiginiai Vilniaus apskrities viršininko administracijos nepagrįsti įrodymais, bei į tai, kad įsakymą atsakovas nurodo kaip priežastį, dėl kurios negali toliau vykti nuosavybės teisių atkūrimo procesas, o tokių kliūčių šiame nuosavybės teisių atkūrimo etape negali būti, taip pat atsižvelgiant į viešojo administravimo principus, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, šis įsakymas naikinamas.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 09 28 įsakymas nesukėlė tų pasekmių, kurias jis turėjo sukelti, t.y. nepasiekė tikslo, kuriam buvo skirtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius savo 2007 04 11 įsakymu suformavo sklypus pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 metų rašto duomenis, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija po 2006 09 28 įsakymo priėmimo, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su nauju prašymu dėl sklypų formavimo sustabdymo, jų formavimo pagal pataisytus duomenis. Pareiškėjų kaltės dėl šios aplinkybės nėra, todėl pareiškėjos pagrįstai tikisi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyks taip, kaip numato teisės aktai.

Pagal ginčo nagrinėjimo metu esančią situaciją akivaizdu, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nepagrįstai vilkina sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą. Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 111 punkte numatyta, kad sprendimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Sklypų planai patvirtinti 2007 04 11, tačiau pareiškėjoms 2007 10 09 kreipiantis į teismą nuosavybės teisė dar nebuvo atkurta. Iki šiol nebuvo imtasi ir kitų veiksmų, kuriais būtų siekiama nuginčyti savivaldybės direktoriaus įsakymą. Dėl to iš dalies tenkintinas pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises, t.y. priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. Z. žemę. Prašymas tenkinamas tik iš dalies, nes teismas gali įpareigoti atkurti nuosavybės teisę tik toje dalyje, kuri liečia pareiškėjas, o ne į visą A. Z. turėtą žemę. Į teismą kreipėsi pareiškėjos I. K. ir J. B., kurios yra buvusio žemės savininko A. Z. sūnaus H. Z. (kitais duomenimis H. Z.) dukros, ir turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tik tiek, kiek priklauso mirusiajam H. Z.. Nustatyta, kad buvęs savininkas dar turėjo sūnų M. Z. (civilinė byla Nr. 2-3013-726/2007), o šis turi savo paveldėtojų. Taip pat nustatyta, kad buvęs savininkas turėjo ir daugiau vaikų. Tai patvirtina VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 02 19 rašto Nr. 31/04/17-574 turinys (b. l. 96-97) bei kita nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga. Dėl to pareiškėjoms gali būti atkurta nuosavybės teisė tik į joms tenkančią jų mirusio tėvo H. Z. dalį, o ne į visą A. Z. turėtą nuosavybę. Nuosavybės teisės atkūrimas bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal Tvarkos 106 punktą yra numatytas.

Dėl termino kreiptis į teismą. Pareiškėjos pagrįstai pasinaudojo neteismine apskrities viršininko įsakymo nuginčijimo tvarka (b. l. 13-14, 15-16). Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų nagrinėjimo tvarka detalizuota LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimo Nr.1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 123 punkte ir 122 punkte, pagal kurį, skundai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta, kad: “skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų“. Tokia institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vyriausybės 2001 06 12 nutarimas Nr. 709). Nurodytuose teisės aktuose neišskiriama, kurių institucijų veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami nurodyta ikiteismine tvarka, todėl daroma išvada, kad tokiu būdu turi būti skundžiami bet kurių institucijų, pagal teisės aktus dalyvaujančių nuosavybės teisių atkūrimo procese, veiksmai. Šiuo atveju skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, t.y. dokumentas skirtas nuosavybės teisių atkūrimui, bei vilkinimas priimti sprendimą dėl pareiškėjų pateikto prašymo atkurti nuosavybės teises.

Dėl nurodytų motyvų ir vadovaujantis minėtais teisės aktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomendacijomis, išdėstytomis Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 7.1 punkte, bei LVAT Administracinių teismų praktikos biuletenyje Nr. 4 paskelbtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-406-2003, Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 str. 1 dalies nuostata, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teismas pripažįsta, kad šios kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėjos pasinaudojo. Nacionalinės žemės tarnybos 2007 09 17 sprendimą pareiškėjos gavo 2007 09 19 (b. l. 22), todėl paduodamos skundą teismui 2007 10 09 jos nepraleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui paduoti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų I. K. ir J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 09 28 įsakymą Nr. 2.3-9062-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 12 16 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03/15-259 ir jo 2004 02 10 priedo-plano panaikinimo“.

Įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. Z. turėtoje žemėje 2007 04 11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-729 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ suformuotą žemės sklypą mirusiojo H. Z. (H. Z.) vardu į jam tenkančią nuosavybės teisės dalį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.