- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-417-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01601-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. P., L. P., M. P., LUAB „Rusnės tvenkiniai“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-417-730/2014
Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-01601-2013-6) Procesinio sprendimo kategorijos:
128.11; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjų R. P., R. P., L. P., M. P., LUAB „Rusnės tvenkiniai“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) likviduojamos UAB „Rusnės tvenkiniai", pareiškėjų R. P., L. P., M. P. skundą antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti antstolio K. Košio 2013-08-28 turto arešto aktą Nr. S1-64150 ir priimti sprendimą dėl bendrovės 2013-05-07 sutarties ir perdavimo-priėmimo akto įregistravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad skundžiamu arešto aktu antstolis areštavo turtą, kuris nepriklauso skolininkei LUAB ,,Rusnės tvenkiniai". Antstoliui buvo pateikti dokumentai įrodantys, kad areštuoti nekilnojamieji daiktai, pažymėti registro įrašu Nr. 44/642186 ir unikaliais Nr(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2013-05-07 priklauso fiziniams asmenims R. P., R. P., M. P. ir L. P.. Nuosavybės teisė jų vardu kol kas nėra įregistruota turto registravimo įstaigoje, tačiau tai nėra privaloma. Antstolis gavęs LUAB „Rusnės tvenkiniai" 2013-05-07 sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, privalėjo panaikinti turto arešto aktą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartyje Nr. 3K-3-329/2007 konstatuojama, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-12-04 nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Nurodė, kad antstolis negali teisiškai vertinti jam pateiktų įvairių dokumentų, jis privalo vadovautis viešo registro duomenimis. Taip pat nurodė, kad prašymas priimti sprendimą dėl bendrovės 2013-05-07 sutarties ir perdavimo-priėmimo akto įregistravimo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nenagrinėtinas, nes jis nesusijęs su antstolio veiksmais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-04 nutartį ir antstolio K. Košio 2013-08-28 turto arešto aktą Nr. S1-64150. Nurodo, kad kasacinio teismo 2007-09-17 nutartyje Nr. 3K-3-329/2007 nustatyta, jog nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė, su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ir pasibaigimas. Teigia, kad antstolis surašydamas 2013-08-28 turto arešto aktą Nr. S1-64150 privalėjo žinoti ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-17 nutartimi. Mano, kad surašydamas skundžiamą turto arešto aktą antstolis nesivadovavo CPK 634 straipsnio 3 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą, kuriuo jie prašė panaikinti antstolio K. Košio 2013-08-28 turto arešto aktą Nr. S1-64150.
Nustatyta, kad antstolis K. Košys vykdo 2013-05-08 Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 10 000 Lt baudos išieškojimo iš skolininko LUAB „Rusnės tvenkiniai". Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2013-07-17. 2013-07-26 antstolio kontoroje gauti skolininko likvidatoriaus R. P. pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad nekilnojamasis bendrovės turtas 2013-05-07 sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu perduotas R. P., R. P., L. P., M. P. lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš 2013-08-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šis perduotas turtas nuosavybės teise priklauso skolininkui LUAB „Rusnės tvenkiniai“, remdamasis šiais duomenimis antstolis 2013-08-28 turto arešto aktu areštavo nekilnojamąjį turtą.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad antstolio K. Košio 2013-08-28 turto arešto aktu Nr. S1-64150 areštuotas turtas priklauso ne LUAB „Rusnės tvenkiniai“, o pareiškėjams R. P., R. P., L. P., M. P. lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad keliamas klausimas dėl turto, kuriam antstolis taikė areštą, priklausymo.
Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio. CPK 633 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese.
CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (tai yra, asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Ieškiniai dėl turto arešto akto panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui (CPK 603 straipsnio 3 dalis). P. R. P., R. P., L. P., M. P. nelaikytini vykdymo proceso šalimi, todėl jo teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. Taigi suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisės ar teisėti interesai gali būti ginami CPK 603 straipsnio pagrindu pareiškiant ieškinį dėl civilinės teisės į turtą, kuris areštuotas ir iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, nes kilus ginčui CPK 603 straipsnio pagrindu, ne antstolis, o teismas sprendžia dėl turto priklausymo, ir jei nusprendžiama, kad turtas priklauso skolininkui, antstolis išieškojimą iš šio turto vykdo CPK nustatyta tvarka. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles, taip formuojama ir teismų praktika (LAT 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2005, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, ir kt.). Gavęs tokį pareiškėjų skundą, teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, pasiūlyti pareiškėjams, tiek skolininkui, tiek suinteresuotiems asmenims, teikti atitinkamus procesinius dokumentus savo teisėms ginti (CPK 603 straipsnis, LAT 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 465).
Be to, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareiškėjų reiškiamus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pareiškėjai, šalindami teismo 2013-09-17 nutartimi nurodytą trūkumą, papildomai suformulavo dar vieną reikalavimą - priimti sprendimą dėl bendrovės 2013-05-07 sutarties ir perdavimo-priėmimo akto įregistravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kuris nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje pasisakė, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas, kadangi jis nesusijęs su antstolio veiksmais (CPK 510 straipsnis), tačiau priimant sprendimą nepasisakė kaip išsprendžia šį reikalavimą, tai yra, palieka reikalavimą nenagrinėtu, bylą dėl šio reikalavimo nutraukia ar atmeta (CPK 258, 265 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos nuomone, šis klausimas turėjo būti sprendžiamas taip pat taikant trūkumų šalinimo institutą.
Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, dėl šių procesinių teisės normų pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti negali, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.