Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-962-185-2012

Teisėja Danutė Švitinienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00023-2012-7

Procesinio dokumento kategorija 2.4. 6.3.3.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad 2011 metų lapkričio mėnesio viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytas, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 170,707 gramų narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią iš įsigijimo vietos neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti gabeno su savimi į butą adresu (duomenys neskelbtini) , kur minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė iki 2011 metų gruodžio mėnesio pradžios, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytas, kuomet bute adresu (duomenys neskelbtini) , dalį - 0,290 gramo narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neteisėtai pardavė D. V.,

po to 2012 metų sausio 18 d., apie 18.50 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dalį - 6,661 gramus narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neteisėtai už 120 litų pardavė D. V.,

po to 2012 metų sausio 18 d., apie 20.55 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , dalį - 4,832 gramus narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neteisėtai už 135 litus pardavė V. D.,

o likusią dalį – 158,924 gramus narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini) , iki 2012-01-18 21.30 val. kuomet kratos metu ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra vienintelis savo šeimos - tėvo V. B., motinos I. B. ir senyvos močiutės A. B., gim. 1925 m - pagalbininkas ir išlaikytojas. Dirba UAB „Šiaudiniai stogai" stogdengiu - amatininku. Dažnai vyksta į komandiruotes užsienyje, kur yra įgyvendinami jo kurti nendrinių stogų projektai. Užsakovai patenkinti jo atliekamu darbu, už tai gauna atitinkamą atlyginimą. 2006 m. birželio 1 d. yra sudaręs kreditavimo sutartį su AB DnB NORD banku ir nusipirko butą, adresu Beržų g. 25-43, Panevėžyje, kuriame gyvena jis, tėvas, motina ir močiutė. Kredito sutarties terminas - iki 2040 m. gegužės 31 d. Tėvas ir mama yra senatvės pensininkai, o močiutė turi visišką negalią. Be jo nebus mokamos įmokos bankui, todėl jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo artimi žmonės neteks būsto. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, besirūpinantis savo pensininkais tėvais ir sunkią negalią turinčia močiute.

Teismui pripažinus, jog yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties), apelianto manymu, yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p.

Skunde cituojamas 2003 m. birželio 20 d. LAT teisėjų senato nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą", kuriame nurodyta, kad nuosprendyje teismas privalo motyvuoti laisvės atėmimo bausmės paskyrimą asmeniui, kai kalti­ninkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str. 4 d.). Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taiky­ti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų.

Nesant pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 62 str. 2 d. 1 p., apeliantas prašo taikyti BK 54 str.3 d. ir skirti jam bausmę, kuri neprieštarautų teisingumo principui - realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atidėjimą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispoziciją sudaro jame nurodytos alternatyvios nusikalstamų veikų sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) yra pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 1 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nei vienai iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pagal kurią pripažintas kaltu A. B., dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nuosprendžiu A. B. už tai, kad jis 2011 metų lapkričio mėnesio viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytas, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 170,707 gramų narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią iš įsigijimo vietos neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti gabeno, nuteistas nepagrįstai, nes ši teismo išvadų dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, t.y. nenustatyta kur, kaip, iš kokio asmens buvo įgytos narkotinės medžiagos, kaip ir kokiu būdu ar maršrutu gabenamos ir pan. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje šios veikos neaprašytos, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismo išvados dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo aplinkybių nenurodytos, o įgijimo ir gabenimo faktai nepagrįsti įstatyme nustatyta tvarka gautais įrodymais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai. Dėl šių priežasčių teiginiai, kad A. B. 2011 metų lapkričio mėnesio viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytas, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 170,707 gramų narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią iš įsigijimo vietos neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti gabeno iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę į kitą bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu. Šis skundo prašymas negali būti tenkinamas. Įstatymas už A. B. padarytą nusikalstamą veiką (BK 260 str. 1 d.) numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad bausmė nuteistajam A. B. skirta atsižvelgiant į BK 41, 54 straipsnių nuostatas, tai atsispindi bausmės skyrimo motyvuose. Juose nurodytos išsamios teismo išvados dėl bausmės skyrimo, detaliai išnagrinėtos ir aptartos visos bausmei skirti reikalingos, nuteistąjį teigiamai ir neigiamai apibūdinančios aplinkybės, motyvuotas bausmės dydžio parinkimas. Skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje, galima tik esant sąlygoms ir aplinkybėms, leidžiančioms taikyti 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tuomet, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-77/2007, 2K-482/2007 ir kt.).

Motyvuodamas prašymą švelninti bausmę, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo teismą neatsižvelgus, kad jis nusikalto dėl sunkios turtinės padėties ir prašo tai pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Teismui pripažinus, jog yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties), apelianto manymu, yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, išanalizavusi nuteistojo parodymų turinį, jo asmenybę ir visas kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nėra A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties). Pats nuteistasis skunde nurodo, kad dirba UAB „Šiaudiniai stogai" stogdengiu - amatininku. Jo darbu užsakovai patenkinti ir moka „atitinkamą atlyginimą“. A. B. žinojo, kad jo darbas yra sezoninio pobūdžio, todėl, akivaizdu, kad finansinės padėties pablogėjimas dėl sumažėjusios darbų apimties lapkričio – gruodžio mėnesiais jam nebuvo netikėtas ir galėjo tam pasiruošti iš anksto (susiplanuoti savo pajamas, pasirūpinti papildomu darbu ar kt.). Be to, iš byloje esančios neterminuotos darbo sutarties matyti, kad darbdavys jam moka ir pastovų 1050 Lt dydžio darbo užmokestį (2 t., b.l. 96). Aptartos aplinkybės rodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų nuteistojo A. B. turtinę padėtį buvus tokią sunkią ar beviltišką, jog dėl to buvo priverstas padaryti nusikaltimą. Taigi, šiuo atveju materialinių problemų sprendimas nusikalstamu būdu negali būti pateisinamas ar laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Beje, negali būti tenkinamas skundo prašymas pripažinti, kad nusikalstamos veikos epizodas, kai jis 2011 metų gruodžio mėnesio pradžioje pardavė D. V. 0,290 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, išaiškintas tik jam ir D. V. aktyviai padedant ir tai vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto padaryta pavienė nusikalstama veika, kuri numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra tęstinio pobūdžio, susidedanti iš kelių epizodų, buvo išaiškinta ikiteisminio tyrimo pareigūnų I. L. ir R. G. pagalba, kurie, turėdami informacijos, kad Beržų g. 25-43, Panevėžio m. gyvenantis A. B. galimai platina narkotines psichotropines medžiagas, stebėjo butą. Patikrinę iš jo buto išėjusius asmenis D. V. ir V. D., pas juos rado augalinės kilmės medžiagą, kaip vėliau paaiškėjo – kanapes ir jų dalis. Buvo nuspręsta padaryti kratą A. B. namuose, kurios metu rastos narkotinės medžiagos. Taigi, nusikalstama veika buvo išaiškinta šiais bei kitais pareigūnų veiksmais. Apelianto nurodyto vieno epizodo papasakojimas tyrėjui vertintinas tik kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 d. 2 p. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgė skirdamas bausmę.

Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra vienintelis savo šeimos - tėvo V. B., motinos I. B. ir senyvos močiutės A. B., gim. 1925 m - pagalbininkas ir išlaikytojas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apelianto tėvai bei močiutė negauna jokių pajamų (senatvės pensijos ar kt.) ir kad jiems visiems trims (motinai, tėvui ir močiutei) reikalinga slauga, t.y. vienas kito negali prižiūrėti. Teisiamojo posėdžio metu nuteistojo tėvas V. B. parodė, kad tvarkosi dokumentus dėl išankstinės pensijos.

Paneigus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo (kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą bei nuteistojo būtinumą prižiūrėti asmenis, kurie yra neįgalūs, kai nėra kam juos prižiūrėti), skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, vadovaujantis minėtu straipsniu, nėra teisinio pagrindo.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje yra bendrosios BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų – įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslus, iš kurių vienas – teisingumo principo įgyvendinimas, yra išimtis. Teismų praktikoje, sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje esančios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra tipiškos pirmą kartą teisiamam asmeniui, išimtinių aplinkybių, kurios mažintų apelianto padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir taikyti A. B. BK 54 straipsnio 3 dalį taip pat nėra pagrindo.

Taigi, nors ir keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimties, tačiau jam paliekamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, kuri savo dydžiu nedaug viršija sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė šiuo atveju atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti 170,707 gramų narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių įgijimą 2011 metų lapkričio mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens bei šios narkotinės medžiagos neteisėtą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabenimą iš įsigijimo vietos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.