Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1748-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-16
Bylos Nr.
2A-1748-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27188-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
A. Z.
Ieškovas
L. J.
Civilinė byla Nr. 2A-1748-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27188-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti valstybės institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. J. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui A. Z., kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. J. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ieškovė su atsakovu nutraukė santuoką, tačiau dar santuokoje pradėjo lauktis vaiko, o praėjus po skyrybų daugiau nei mėnesiui, gimė dukra, todėl vaiko tėvu gimimo liudijime buvo nurodytas atsakovas. Atsakovas – vaiko tėvas – po santuokos nutraukimo visiškai nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką. Ieškovė dėl savo turtinės padėties nėra pajėgi patenkinti net būtiniausių dukros poreikių, todėl būtina atsakovo parama. Kadangi dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir yra dar kūdikis, jai labiau reikalinga motinos globa, todėl prašė mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, jog vaikas negali būti jo, nes teismas, nutraukdamas santuoką, konstatavo, kad jie bendrų vaikų neturi. Atsakovas su ieškove lytinių santykių neturėjo nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, todėl jis negali būti mergaitės tėvu, prašė atlikti DNR ekspertizę.

Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais visiškai, nes ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-07 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – nustatė nepilnametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. J., priteisė iš atsakovo A. Z. nepilnametės dukros A. J. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų nuo ieškinio pateikimo (2013-08-16) iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedė vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai L. J., taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus panaikinamos 2013-12-02 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove nuo pat gimimo, ji vaiku rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, atsakovas su mergaite nebendrauja, nesidomi jos sveikata ir neteikia jai išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, bei į tai, jog mergaitė yra kūdikis, maitinamas mamos pienu, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys ir jam reikalinga didesnė motinos globa, o atsakovas vaiku nesidomi, juo nesirūpina ir nebendrauja, A. J. gyvenamąją vietą teismas nustatė su jos motina L. J.. Taip pat teismas nustatė, jog sprendimo priėmimo metu ieškovės gaunamas pajamas sudaro 1 180 Lt gaunama motinystės pašalpa ir 149 Lt už vaikus, ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame kambaryje su šeimininku, ji turi dar nepilnametį sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas neteikia vaikui išlaikymo, ieškovė neturi jokio turto, turi finansinių įsipareigojimų. Taip pat nustatė, kad atsakovas A. Z. dirba, jo per mėnesį gaunamas pajamas sudaro apie 1 927 Lt neatskaičius mokesčių, duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamą turtą, automobilius nėra, nenustatyta, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, kitų išlaikytinių jis neturi. Teismas nurodė, kad 1 000 Lt minimali mėnesinė alga pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius, o išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo bent minimaliai. Pažymėjo, kad nors atsakovas neigė, jog jis yra mergaitės tėvas, tačiau vaiko gimimo liudijime tėvu yra nurodytas jis, o atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis nėra mergaitės tėvas, todėl jo argumentus, kad jis nėra vaiko tėvas, teismas atmetė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, iš atsakovo priteista po 500 Lt per mėnesį išlaikymo suma periodinėmis išmokomis dukrai A. J. nuo ieškinio pateikimo (2013-08-16) iki vaiko pilnametystės – užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą, kadangi pats vaikas užsidirbti negali ir jų išlaikymas yra tėvų pareiga. Teismo vertinimu, atsakovas tokio dydžio išlaikymą teikti vaikui yra pajėgus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal A. Z. ieškinį L. J. dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog jis nėra vaiko tėvas, su ieškove lytinių santykių neturėjo nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, prašė atlikti DNR ekspertizę. Laiko, kad teismas, žinodamas atsakovo poziciją, turėjo išaiškinti atsakovui teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus (priešieškinį), ir matydamas, kad atsakovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, turėjo pasiūlyti pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Tai grindžiama tuo, kad teismas turi būti aktyvus šeimos byloje ir turi užtikrinti šalių interesų tinkamą gynimą, tačiau teismas to nepadarė, ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, dėl ko nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Nurodė, kad atsakovas 2014-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas nėra A. J. tėvas. Mano, kad sprendimas minėtoje byloje turės įtakos nagrinėjamai bylai, nes jeigu bus pripažinta, kad A. Z. nėra A. J. tėvas, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo negalės būti patenkintas. Tai reiškia, kad civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo turi būti sustabdyta, kol įsiteisės sprendimas byloje dėl tėvystės nuginčijimo.

Atsiliepimas

Ieškovė L. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, nurodydamas, kad nėra vaiko tėvas, nepateikė teismui jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė atsakovui pareikšti priešieškinį bei bylas nagrinėti kartu, atlikti DNR tyrimą, tačiau atsakovas tik vilkino bylos tyrimą ir šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Paskutinį kartą 2013-12-19 teismo posėdyje teismas atsakovo paklausė, ar jis nepasinaudos savo teise reikšti priešieškinį bei kreiptis profesionalios teisinės pagalbos, tačiau atsakovas paaiškino, kad priešieškinio neteikia, o tik žodžiu ginčijo mažametės dukters tėvystę. Taigi, nagrinėjamoje byloje kitų įrodymų, paneigiančių nustatą faktą, jog atsakovas yra vaiko tėvas, nėra pateikta. Mano, kad teismo priteista išlaikymo vaikui suma yra teisinga ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą iš tėvo, šio išlaikymo dydžio nustatymą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, į ginčo šalių turtinę padėtį, ir, nustatydamas priteistiną vaiko išlaikymo dydį, nepažeidė proporcingumo principo. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. J. ir atsakovo A. Z. dukra, A. Z. A. J. gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu. Ieškovė susilaukė dukros išregistravus santuoką su atsakovu. Nustatyta, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro 1 180 Lt motinystės pašalpa ir 149 Lt už vaikus. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame kambaryje su šeimininku. Ji turi dar nepilnametį sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jokio turto ieškovė neturi, turi finansinių įsipareigojimų. Tuo tarpu nustatyta, kad atsakovas A. Z. dirba, jo per mėnesį gaunamas pajamas sudaro apie 1 927 Lt neatskaičius mokesčių. Duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamą turtą, automobilius, nėra, taip pat nenustatyta, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, kitų išlaikytinių jis neturi. Nėra nenustatyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str., 3.165 str., 3.192 str.). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.). Teismų formuojamoje praktikoje analogiškose bylose laikomasi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti, o visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateikto apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas neginčija skundžiamu teismo sprendimu iš jo nepilnamečiam vaikui priteistos išlaikymo sumos, taip pat vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. J.. Atsakovas iš esmės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl to, kad, jo teigimu, A. Z. nėra vaiko tėvas. Tačiau, pažymėtina, kad atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas šiuos argumentus, kuriems esant, jo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, nepateikė teismui jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikritimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereiškia įrodinėti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas dėl to, jog teismas, žinodamas atsakovo poziciją dėl nesutikimo su tėvyste, turėjo išaiškinti atsakovui teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus (priešieškinį), ir matydamas, kad atsakovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, turėjo pasiūlyti pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, tačiau, atsakovo teigimu, teismas to nepadarė, ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, dėl ko nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-10-24 įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (parengiamojo teismo posėdžio protokolas, b. l. 33-34) teismas išaiškino atsakovui, jog jeigu jis nesutinka, kad jis yra vaiko tėvas, jis turi pareikšti priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Taip pat teismas išaiškino atsakovui, jog jeigu jis nepareikš teismui priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, tuomet teismas nagrinės bylą pagal ieškovės ieškinį. Minėtame parengiamojo teismo posėdžio protokole nurodyta ir tai, kad teismas išaiškino atsakovui teisę kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato paskyrimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsižvelgiant į tai, atsakovas prašė teismo atidėti posėdį ir suteikti galimybę pareikšti priešieškinį. Teismas, tenkindamas šį atsakovo prašymą, suteikė atsakovui galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato paskyrimo bei pareikšti priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nutarė skirti bylos nagrinėjimą iš esmės 2013-12-19 9.30 val. teismo posėdyje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 posėdžio metu atsakovas nurodė, jog nėra pareiškęs ieškinio dėl tėvystės nustatymo. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog atsakovas A. Z. nepasinaudojo teismo suteikta galimybe atidedant teismo posėdį kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato paskyrimo bei pareikšti priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Šie faktai paneigia atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė proceso teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas. Be to, apeliantas apeliaciniu skundu taip pat prašo teismo sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal A. Z. ieškinį L. J. dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodė, kad atsakovas 2014-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, dėl to mano, kad sprendimas minėtoje byloje turės įtakos nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10396-862/2014 A. Z. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, pareikštas L. J., paliktas nenagrinėtas. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog nustatytu laiku A. Z. neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 1 050 Lt už ekspertizės atlikimą, negauta jokių prašymų. Teismas, nagrinėjantis bylą, siekdamas išsiaiškinti reikalavimų ir atsikirtimų į juos esmę, įrodymus, kuriais reikalavimai ir atsikirtimai grindžiami, 2014-07-11 10 val. paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį ieškovas supažindintas pasirašytinai, tačiau, nepaisant to, į parengiamąjį posėdį ieškovas neatvyko ir neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismo vertinimu, kadangi į parengiamąjį posėdį neatvyko ieškovas, t. y., asmuo, inicijavęs bylą, jo elgesys laikytinas netinkamu, dėl to ieškinys paliktas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-10396-862/2014 nėra įsiteisėjusi, tačiau šis faktas nesuponuoja pagrindo tenkinti atsakovo A. Z. prašymą ir sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal atsakovo ieškinį L. J. dėl tėvystės nuginčijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau minėti atsakovo veiksmai įrodo jo pasyvų elgesį, siekiant ginti savo teises ir interesus, t. y. įrodinėjant išdėstytus argumentus, jog atsakovas nėra vaiko tėvas. Taigi, dėl tokių atsakovo veiksmų laikytina, jog nėra pagrindo nagrinėjamos civilinės bylos sustabdyti iki kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10396-862/2014 pagal A. Z. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, ar juo labiau pripažinti, jog atsakovas įrodė, kad jis nėra vaiko tėvas.

Taip pat pažymėtina, kad, minėta, apeliaciniu skundu atsakovas, nesutikdamas, jog yra vaiko tėvas, neginčijo teismo skundžiamu sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistos išlaikymo sumos, taip pat vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. J.. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi bylos šalių turtinę padėtį bei atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra užginčytas faktas, jog atsakovas A. Z. yra vaiko tėvas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su motina L. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis teisingumo ir protingumo principus bei yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-07 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir CPK 98 str., ieškovės L. J. naudai iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 98-100). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 320 Lt išlaidų, susijusių su ieškovei suteikta antrine teisine pagalba, todėl ši suma priteistina iš atsakovo A. Z..

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 nutartimi tenkintas apelianto A. Z. prašymas ir atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinas 180 Lt dydžio žyminis mokestis valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Z. ieškovės L. J. naudai 320 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. Z. valstybės naudai 180 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Laima GerasičkinienėJūratė VaranauskaitėDainius Rinkevičius