Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Proceso Nr. 1-24-1-00491-2013-8

2014 m. sausio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, išteisintajam R. P., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiosioms Z. P., A. P., nukentėjusiosios Z. P. atstovei advokatei E. M. Šlapikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. P. apeliacinį skundą dėl 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. išteisintas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisintas kaltinus tuo, kad 2013 m. balandžio 20 d., apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gąsdindamas savo žmoną Z. P., kad ją užmuš, sumaišys su žemėm, grasino nukentėjusiajai Z. P..

Be to, R. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kaltinus tuo, kad 2012 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, sugriebė rankomis už kaklo savo nepilnametei dukrai A. P. ir smaugė ją, kol ši pradėjo verkti, kas sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad kaltinamasis, net teismo posėdžio metu akivaizdžiai melavo, neigdamas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl jo girtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažinta kaltu objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad grasinimas gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo grasinimai buvo realūs, nes jis buvo stipriai išgėręs (3,42 promilės girtumas), todėl buvo labai agresyvus, o savo elgesio absoliučiai nekontroliavo, be to, kad buvo reali fizinio susidorojimo baimė, patvirtina ir tai, kad net du kartus – 4 val. nakties, o vėliau 10 val. ryte, buvo kviečiami į namus policijos pareigūnai. Tik šiems atvykus 4 val. ir pagrasinus išvežti į nuovadą, R. P. šiek tiek aprimo, tačiau prasiblaivęs buvo kaip niekada agresyvus ir rėkė, kad nukentėjusiąją tuojau užmuš. Tai girdėjo ir byloje šiuos faktus patvirtino kita nukentėjusioji – A. P., kuri taip pat patikėjo grasinimų realumu, nes ji iki šio įvykio buvo ne kartą patyrusi tėvo fizinį smurtą, nes ne kartą buvo neblaivaus tėvo smaugiama. Tuo tarpu teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad Z. P. kaltinamojo nebijojo.

Tai, kad kaltinamasis elgėsi itin agresyviai nurodė ir liudytojas, policijos pareigūnas Č. S. J., kuris patvirtino R. P. agresyvumą nukentėjusisios atžvilgiu, jiems atvykus. Esant vienodiems nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. P. inkriminuojamų nusikalstamų vekų nepadarė.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. P., būdamas ypač agresyvus, paveiktas alkoholio, sakydamas, kad nukentėjusiąją užmuš, sumaišys su žemėms, veikė tiesiogine tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį išteisino.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų atstovės prašymus apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus skundą atmesti, prokurorės prašymą nukentėjusiosios apeliacinį skundą patenkinti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais, kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo išvada dėl Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytos veikos, neatitinka teisme ištirtų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog R. P. 2013 m. balandžio 20 d., apie 10.00 val. bute, esančiame Vytenio g. 6-51, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gąsdindamas savo žmoną Z. P., kad ją užmuš, sumaišys su žemėm, grasino nukentėjusiajai Z. P., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2013-04-20 buvo namuose (duomenys neskelbtini) Kaune. Buvo išgėręs, konfliktavo su savo dukra A. P., tačiau nei dukrai, nei žmonai negrasino. Kad užmuš ar kitaip susidoros, nesakė. Savo dukters A. P. niekada nesmaugė ir niekada nemušė.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas be pagrindo patikėjo kaltinamojo parodymais, neįvertino tai kaip jo siekimo išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kaltinamojo R. P. kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiosios Z. P. parodymai, bet ir kiti bylos duomenys – A. P., liudytojų Č. S. J. ir S. V. parodymai.

Nukentėjusiosios Z. P. parodymais nustatyta, kad ji gyvena Vytenio g. 6-51, Kaune, kartu su dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir vyru R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Gyvena dviejų pereinamų kambarių bute, viename kambaryje gyvena R. P., o kitame - ji su dukra. Su R. P. atskiruose kambariuose gyvena jau apie aštuonerius metus, iš jo priteisti alimentai dukters išlaikymui. Maždaug prieš 5 metus, dėl R. P. naudoto fizinio smurto, šeima buvo įtraukta į įskaitą, lankydavosi socialinė darbuotoja. Jau trys metai socialinė darbuotoja nebesilanko ir R. P. fizinio smurto nebenaudoja, tačiau naudoja prieš jas psichologinį smurtą – grasina, kad jos negyvens jo bute, kad jis jas užmuš, nuolat garsiai naktimis leidžia muziką, triukšmauja, vartoja necenzūrinius žodžius. Dėl tokio jo elgesio 2013-04-20 apie 4 val. nakties kvietė policijos pareigūnus, R. P. prižadėjus pareigūnams nebetriukšmauti, jis nebuvo išvežtas į policijos įstaigą. Praėjus kelioms valandoms, apie 10 val. ryte, jai einant į virtuvę per R. P. kambarį, jis atsikėlė iš lovos ir pasakė: ,,aš tave užmušiu, sumaišysiu su žemėm, kad nebevaikščiotum kaip ponia po mano butą“. Dėl tokių R. P. žodžių išsigando, grasinimai pasirodė realūs, nes išgėręs būna agresyvus, gali panaudoti fizinį smurtą jos ar dukters atžvilgiu. Grasinimus girdi nuolat.

Šiuos nukentėjusiosios Z. P. parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojų Č. S. J. bei S. V. parodymai. Liudytojas Č. S. J. parodė, kad 2012-04-20 patruliuojant radijo šaukimu „424“ kartu su patruliu S. V., apie 11.36 val. iš vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, neblaivus vyras triukšmauja, trankosi. Nuvykus minėtu adresu, Z. P. paaiškino, kad jo sutuoktinis R. P. naudoja prieš ją psichologinį smurtą, grasina nužudyti. Ji mano, kad grasinimai realūs, kadangi anksčiau sutuoktinis yra naudojęs prieš ją fizinį smurtą, ne kartą anksčiau buvo kviesti policijos pareigūnai. R. P. ir Z. P. duktė A. P., kuri taip pat buvo namuose, patvirtino, kad jos tėvas nuolat girtauja ir grasinai jai ir jos motinai. R. P. paaiškino, jog yra agresyvus, nes jo žmona Z. P. nori atimti iš jo turtą, t.y. butą. Su savo žmona Z. P. ir dukra A. P. R. P. jų akivaizdoje elgėsi agresyviai.

Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas S. V..

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad ji gyvena Vytenio g. 6-51, Kaune, kartu su mama Z. P. ir tėčiu R. P.. Gyvena dviejų pereinamų kambarių bute. Tėtis dažnai naudoja prieš ją ir mamą psichologinį smurtą, t.y. grasina, kad jos abi negyvens jo bute, liepia iš jo išsikraustyti, sako, kad jas užmuš, nuolat garsiai naktimis leidžia muziką, triukšmauja, vartoja įvairius necenzūrinius žodžius, vadina ją „kurva“. Dėl tokio elgesio mama ne kartą yra skambinusi ir apie tai pranešusi policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai dėl triukšmo bute buvo kviesti ir 2013-04-20 apie 4 val. nakties, bet tėčiui prižadėjus nebetriukšmauti, į policijos įstaigą jis išvežtas nebuvo. Policijos pareigūnams išvykus, praėjus kelioms valandoms, apie 9-10 val. ryte, mama atsikėlė ir ėjo į virtuvę. Netrukus išgirdo tėvo kambaryje triukšmą, nuėjusi ten išgirdo, kaip tėtis, būdamas supykęs, pradėjo grasinti mamai, sakydamas: aš tave užmušiu, sumaišysiu su žemėm, kad nebevaikščiotum kaip ponia po mano butą. Išsigando, pradėjo verkti, jo grasinimai jai atrodė realūs.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. P., būdamas neblaivus, elgdamasis agresyviai, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino Z. P. ,,aš tave užmušiu, sumaišysiu su žemėm, kad nebevaikščiotum kaip ponia po mano butą“. Jo agresyvumą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie buvo iškviesti į butą dėl kaltinamojo bei nuketnėjusioji A. P., kuri grasinimo metu buvo kartu su savo tėvais bute.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinę byloje esančių faktinių duomenų visetą, konstatuoja, kad kaltinamasis savo išsakytais žodžiais įbaugino nukentėjusiąją Z. P., kuriai susidarė įspūdis, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Neblaivaus kaltinamojo grasinimas buvo efektyvus, suvoktas kaip realus pavojus, todėl nukentėjusioji, siekdama apsisaugoti nuo kaltinamojo, kvietė policijos pareigūnus, jo agresijai sutramdyti. Aplinkybė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios bylos nagrinėjimo metu vyksta skyrybų procesas, jokios reikšmės šiuo atveju neturi, kadangi kaltinamojo agresyvus elgesys nėra vienkartinis ar atstiktinis ir tai paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, kad dėl situacijos tarp šeimos narių, Z. P. kaltinamojo nebijojo ir jo grasinimas yra nerealus. Nukentėjusioji Z. P. grasinimą suvokė kaip realų pavojų, juo labiau kad R. P., būdamas neblaivus, visada būna agresyvus. Jo sunkų girtumą patvirtina bylos duomenys – tikrinant net 13.43 val. jam buvo nustatytas 3,42 promilių girtumas (b. l. 10). Grasindamas nuteistasis R. P. suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajai sukelti baimės jausmą. Taigi, kolegija daro išvadą, kad R. P. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. sudėtį.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė, būdamas neblaivus.

Teisėjų kolegija, skiriant bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybe bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurią pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje siūlė valstybinis kaltintojas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį dalyje dėl R. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių išdirbti 100 val. valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į R. P. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-04-20 iki 2013-04-22, prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajai Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) litų advokato pagalbai apmokėti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.