- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-638-210/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius (pran.), Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Jurgelienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 15 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-485-650/2009 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui D. B., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. B., prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 500 litų, nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pakeičiant 2005 m. kovo 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-69-457/2005 priteistą išlaikymą; priteisti iš atsakovo 212,50 Lt įsiskolinimą, susidariusį dėl išlaikymo indeksavimo nuo 2008 m liepos mėnesio. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui priteistos sumos po 250 Lt kas mėnesį nepakanka, nes augant sūnui didėja jo poreikiai, be to, per ketverius metus pasikeitė minimalus pragyvenimo lygis, padidėjo minimali mėnesio alga, žymiai išaugo mokesčiai už komunalines paslaugas, padidėjo maisto, drabužių ir kitų prekių kainos. Ieškovė nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažėjęs jos darbo užmokestis dabar sudaro 2183,06 Lt. Už šią sumą ji turi išlaikyti sūnų D., susimokėti už komunalines paslaugas ir paremti vyresnįjį sūnų M. Sūnaus D. išlaikymui kas mėnesį reikia 1000 Lt, todėl siekiant užtikrinti reikiamas nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas, prašė priteisti iš atsakovo periodines išmokas kas mėnesį po 500 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, kad priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį turėjo būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl prašė priteisti iš atsakovo nuo 2008 m. liepos mėnesio susidariusį 212,50 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad prie sūnaus D. išlaikymo prisideda ne vien periodinėmis išmokomis, tačiau ir pagal galimybes nuperka rūbų, vežasi pramogauti ir duoda pinigų. Taip pat nurodė, kad jo turtinė padėtis po sprendimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui pablogėjo, bankui jis dar yra skolingas 23610,53 Lt, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje ir bedarbio pašalpą gaus tik šešis mėnesius, o galimybių įsidarbinti kol kas neturi, gyvena iš dirbant Norvegijoje sukauptų santaupų.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo D. B. padidintą išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B., gim. 1992-09-24, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – po 300 litų kas mėnesį, nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pakeičiant 2005 m. kovo 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-69-457/2005 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, kuria atsakovas D. B. įsipareigojo mokėti vaiko D. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis - 250 litų; kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo D. B. 64 litus žyminio mokesčio ir 4 litus pašto išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės V. B. 1,10 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad 2005 m. kovo 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sudaryta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas D. B. įsipareigojo mokėti vaiko D. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis - 250 litų, nuo 2005-03-01 iki vaiko pilnametystės. Remdamasis šalių paaiškinimais ir duomenimis apie šalių gaunamas pajamas, teismas nustatė, kad 2009 m. pirmą ketvirtį ieškovė gaudavo vidutiniškai apie 2100-2200 litų darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir 250 litų atsakovo mokamą išlaikymą vaikui D. kas mėnesį. Atsakovas 2009 m. pirmąjį pusmetį buvo registruotas darbo biržoje ir tris mėnesius gavo 900 litų bedarbio pašalpą, o 2009-07-23 įsidarbino pagal terminuotą darbo sutartį už minimalų valandinį atlygį. Abi šalys turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: ieškovei priklauso 2 kambarių butas, kurio vidutinė rinkos vertė - 26 700 litų, o atsakovui - 0,0650 ha žemės sklypas ir 0,0360 ha žemės sklypas bei sodo namas, turto vidutinė rinkos vertė - 47 532 litai. Abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų: atsakovas moka DnB NORD bankui kas mėnesį apie 300 litų, ieškovė moka DnB NORD bankui apie 200 litų įmokas kas mėnesį. Be to, abi šalys gera valia teikia išlaikymą savo vaikams: pilnamečiui sūnui M. ir nepilnamečiui sūnui D. Atsakovas 2008 m. būdamas Norvegijoje, uždirbo per kelis mėnesius 10 000 litų pajamų, kurias panaudojo savo ir sūnaus M. pragyvenimui. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti padidintą išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis iki 500 litų kas mėnesį, negali būti pilnai tenkinamas.Teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad sūnaus D. poreikių tenkinimui reikia apytikriai nuo 800 iki 1000 litų kas mėnesį, o ieškovės pajamos yra beveik dvigubai didesnės už atsakovo, be to, atsakovas kurį laiką buvo bedarbis ir šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį bei gauna minimalų darbo užmokestį. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimą, atsakovas turėtų mokėti mažesniąją dalį nepilnamečiui sūnui D. išlaikymui reikalingos sumos ir iš atsakovo priteistą išlaikymą padidino iki 300 litų periodinių išmokų kas mėnesį. Teismas pažymėjo, kad tokia suma iš esmės nepažeistų atsakovo, esančio darbingo amžiaus, turtinių interesų ir nurodė, kad pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra, nes iš bylos aplinkybių matyti esminis vaiko poreikių išaugimas, lyginant su 2005 m., kai vaikas buvo ankstyvajame paauglystės laikotarpyje ir neturėjo sveikatos problemų. Spręsdamas išlaikymo didinimo klausimą, teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad atsakovas nebeturi įstatyminės pareigos teikti deramą išlaikymą savo pilnamečiui sūnui M. ir nurodė, kad šalių sūnus M. B., būdama pilnametis, pragyvena iš tėvų ir senelių gera valia teikiamų lėšų. Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymų nuostatos ir valstybės socialinė politika visų pirma nukreipta būtent į nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimą tėvų teikiamu išlaikymu, todėl teismas šiame šalių ginče ir vadovavosi prioritetiniu nepilnamečio vaiko D. B. teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 212,50 litų išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė atsakovui mokant išlaikymą po 250 litų periodinėmis išmokomis, jų neindeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir nurodė, kad jeigu atsakovas nevykdė pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismas nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir iš atsakovo priteisė tokį išlaikymą, kuris nevisiškai tenkintų būtinas nepilnamečiui sūnui vystytis sąlygas ir nėra proporcingas sūnaus poreikiams bei ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos neatitiko jo nurodytų išlaidų.
3. Teismas neatsižvelgė į LR CK 6.641 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.
4. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos indeksuoti periodines išmokas, patenkinus ieškinį, ieškovė teismo sprendimą dėl įsiskolinimo dydžio priteisimo pateiktų antstoliui vykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. B. nurodė, kad jis visiškai išlaiko pilnametį sūnų M., kurio išlaikymas ir išsimokslinimas yra tokia pat abiejų tėvų moralinė pareiga, kokia yra ir nepilnamečio vaiko auginimas; priteisus didesnį išlaikymą atsakovas, neturėdamas jokių kitų pajamų, negalėtų remti pilnamečio sūnaus, kuris pasirinko gyventi su tėvu ir kurį ieškovė ignoruoja; sūnus D. nurodė, kad šiuo metu teikiamo išlaikymo pakanka ir išreiškė pageidavimą gauti materialinę pagalbą, jeigu jis mokysis aukštojoje mokykloje; pateikti pirkinių čekiai yra už visai šeimai pirktas prekes.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad iš dalies palaiko apeliacinį skundą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties esminius pasikeitimus - pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Taigi, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimus turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko (vaikų) teisių ir interesų apsaugos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti LR CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė prašė padidinti priteisto ankstesniuoju sprendimu išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 500 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis padidintas iki 300 Lt kas mėnesį ir nurodo, kad toks išlaikymo dydis nevisiškai tenkintų būtinas nepilnamečiui sūnui vystytis sąlygas ir nėra proporcingas sūnaus poreikiams bei ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė sumažino savo reikalavimo dydį ir prašė priteistą iš atsakovo išlaikymą padidinti iki 400 Lt.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
šalių santuoka nutraukta ir vaiko išlaikymo klausimai buvo išspręsti Joniškio rajono apylinkės teismui 2005 m. kovo 21 d. patvirtinus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus D. išlaikymui kas mėnesį mokės po 250 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje šalys (ieškovė ir atsakovas) išlaikymo sūnui dydį nustatė tarpusavio susitarimu (sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių) (Civilinio kodekso 3.193 str. 1 d.). CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį, formą (periodinėmis įmokomis, konkrečia vienkartine suma ar natūra), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan. Akivaizdu, kad tuo atveju, kada šalys tokius klausimus išsprendžia susitarimu, o teismas sprendimu tik patvirtina tokį susitarimą, nei vaiko poreikių lygis, nei teikiamo išlaikymo proporcingumas tarp šalių teismo taip pat nėra vertinamas. Tačiau, šalims sutikus, kad sūnaus D. išlaikymui reikalinga 500 litų suma, ir sutarus, jog vienas iš jų (tėvas) su motina gyvenančiam sūnui skirs 250 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį ( b. l. 9) preziumuojama, jog šalys įvertino tiek sūnaus būtinuosius poreikius, tiek kiekvieno iš tėvų indėlį į jų tenkinimą, bei galimybes. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Todėl šioje situacijoje, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi vadovautis Civilinio kodekso 3. 201 str. 1 d. numatytoms aplinkybėms, kurios reikšmingos, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, kai išlaikymo dydis prieš tai jau buvo nustatytas teismo sprendimu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Todėl kolegija dar kartą pasikartoja, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) esminį turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, arba aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros, išlaikymo išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į nurodytas nuostatas atsižvelgė.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnui augant jo poreikiai padidėjo. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 - 1000 Lt suma ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tarp kurių yra ir ieškovės apmokamų komunalinių patarnavimų sąskaitos bei ieškovės paimtos paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikai. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad ankstesnio 500 Lt dydžio išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ypatingų aplinkybių, ženkliai padidinančių vaiko poreikius, ieškovė nenurodė, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( 800 Lt).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį ir priteisdamas išlaikymą į ją atsižvelgė, nes vertino duomenis apie ieškovės ir atsakovo mėnesines pajamas (atitinkamai 2100-2200 Lt ir minimalus mėnesinis atlygis), turimą turtą ir turtinius įsipareigojimus, tai pat apie teikiamą paramą pilnamečiui sūnui M., gim. 1988 m., besimokančiam Vilniaus Universitete. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, byloje taip pat atsižvelgta į tai, kad atsakovas kurį laiką pragyvenimui skyrė dirbant užsienyje sukauptas santaupas. Įvertinusi teismų sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl nurodytos atsakovo dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai, teikiamai materialinei paramai kitam sūnui ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėtų mokėti mažesniąją dalį nepilnamečiui sūnui D. išlaikymui reikalingos sumos. Taigi šioje byloje teismas atsižvelgė į tai, jog tėvų turtinė padėtis šiuo metu yra nelygiavertė, ir tinkamai įvertino padidinamo išlaikymo proporcingumą, bei pagrįstai nukrypo nuo lygybės principo. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl tėvų turtinės padėties ir atsakovo galimybių teikti sūnui ieškovės prašomą išlaikymą, laikytini teisiškai nepagrįstais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo indeksavimą reglamentuoja CK 3.208 str. Jis nustato, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Todėl teismui sprendime net nenurodžius šios įstatyminės nuostatos, ji vis vien taikoma. Dėl to negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad skundžiamu sprendimu turi būti priteistas dėl išmokų indeksavimo susidaręs 212,50 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kadangi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo ir pateikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimą, kuriuo ir buvo iš atsakovo priteistos 250 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokos sūnaus D. išlaikymui.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pakeistas išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, yra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, todėl apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti Joniškio rajono sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. B. valstybei 4,83 Lt ( keturis litus 83 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.